Žiežmariai – Indija: įspūdžiai, patirtis, įžvalgos
Žiežmarių gimnazijos direktorė Ieva Mažulienė, mokytojos Natalija Kocienė, Gina Erlickienė   
2014 liepos 03, ketvirtadienis

Richikul dailės mokytojų ir mokinių dovanos žiežmariečiams
Mokinių mainų programas Lietuvoje įprasta vykdyti su Europos Sąjungos šalimis (Comenius, Erazmus, Jaunimo mainų programos), tačiau su Indija - nauja ir nežinoma patirtis ne tik Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazijos mokiniams ir mokytojams, bet ir Lietuvoje. Pirmieji žingsniai ir pirmoji pažintis su Indijos Rishikul Vidyapeeth Sonepat atstovais, ieškančiais mainų partnerių iš Baltijos regiono, įvyko 2013 m. liepos mėnesį vykusioje I*EARN pasaulinėje konferencijoje Katare, kurioje Lietuvos centro vadovė Daina Valančienė pristatė mūsų šalies I*EARN veiklą ir patirtį. Tarp 30 dalyvių buvo ir Archana Sharma, mainų programų ir projektų minėtoje Indijos mokykloje koordinatorė. Su nerimu ir dideliu atsakomybės jausmu bei begaliniu noru pažinti kitą kultūrą, įgauti naujų patyrimų įvairiose nežinomose veiklose, Žiežmarių gimnazija priėmė pasiūlymą bendradarbiauti ir 2013 m. gruodį abiejų mokyklų direktoriai pasirašė 2014-2016 m. memorandumą dėl mokinių mainų ir kultūrinio bendradarbiavimo programos (Student cultural and education exchange program) bendrai edukacinei ir švietėjiškai veiklai vykdyti parengimo ir vykdymo. 2014 m. balandžio 18-28 d. Indijoje viešėjo Žiežmarių gimnazijos delegacija, kurią sudarė 9 mokiniai, I*EARN klubo vadovė IT mokytoja Natalija Kocienė, anglų kalbos mokytoja Gina Erlickienė ir gimnazijos direktorė Ieva Mažulienė.

Lietuvos delegacija su Rishikul mokyklos atstovais po sario rišimo pamokos
Rishikul Vidyapeeth Sonepat mokykla dirba 6 skyriuose, kuriuose mokosi 4500 mokinių ir  kurių kiekvienam vadovauja už ugdymą atsakingas direktorius, veikia 500 vietų bendrabutis. Mokykloje sudarytos puikios sąlygos mokymuisi ir įvairiapusei saviraiškos veiklai, ypač daug dėmesio skiriama vertybinių nuostatų ir bendrųjų gebėjimų ugdymui.

Mainų programos darbotvarkė buvo labai intensyvi: lankėmės visų mokyklos skyrių pamokose, laboratorijose, diskutavome su mokytojais ir mokiniais, dalyvavome konferencijose, pildėme jų parengtas anketas ir rengėme klausimynus partneriams, dalyvavome šeštadieniniuose užsiėmimuose, kaspino rišimo (geriausiųjų pagerbimo) šventėse, sporto (lauko teniso, krepšinio, plaukimo, jojimo) varžybose, jogos užsiėmimuose, mokėmės šokti, susipažinome su gyvenamąja aplinka mokyklos bendrabutyje, sporto aikštynais, žirgynu, lankėmės šventyklose, Indijos kaimo žmonių būstuose, Delio turguje, prekybos centruose, vestuvėse, Maltos ordino vienuolyne bei seminarijoje ir kt.
Nors Rishikul mokykla ir moksleiviai be galo stropiai, atsakingai ir išsamiai pasiruošė mūsų sutikimui (visur kabėjo Lietuvos vėliavos), pristatydami informaciją apie Lietuvą stenduose, pranešimuose, rašto ir meno darbuose, tačiau ir mes, švęsdami šv. Velykas svečioje šalyje, pristatėme Kaišiadorių rajono ir šalies kultūrinį paveldą: Velykų stalą (medų, lietuvišką duoną), margučių dažymo techniką naudojant vašką, dainavome ir šokome lietuvių liaudies šokius, pasakojome apie Kaišiadorių ir Žiežmarių krašto švenčių tradicijas.
Mokinių rašto darbas
Lankydamiesi minėtoje Indijos privačioje mokykloje, susidarėme labai pozityvų įvaizdį apie ugdymą: mokyklos vadovams, mokytojams ir darbuotojams reiškiama aukščiausia pagarba (ir amžiui, ir pareigoms), mokinių motyvacija mokytis labai didelė, nuo pirmųjų mokymosi metų diegiama aiški vizija, ką kiekvienas turi išmokti ir kaip tai galima pasiekti, išskirtinė drausmė ir tvarka mokykloje, aiškiai ir vaizdžiai stenduose nurodyta, kas turi būti atlikta per mokslo metus (kokie ir kiek praktinių ar laboratorinių darbų, už ką atsiskaitoma), kokie pasiekimų lygmenys, kiekviename koridoriuje ar klasėje iškabintos taisyklės, kurių privalu laikytis kiekvienam. Mokiniai pasižymi labai aukšta kultūra, mokytojai ir vadovai ypač vertina asmeninio pavyzdžio reikšmę ugdymui. Pamokose, pertraukų, kitų įvairių veiklų metu - beribis siekis ypač aukštų mokymosi rezultatų.

Pamokos mokykloje vyksta ir šeštadieniais, mokslo metai prasideda balandžio 1-ąją, atostogos - tik vienas mėnuo - birželį. Mokiniai nuo pat pradinių klasių mokosi 5 pagrindinių dalykų (hindi ir anglų k., matematika, integruoti gamtos ir socialiniai mokslai). Gamtos ir socialiniai mokslai išskaidomi į atskirus dalykus 9 klasėje. Vyrauja eksperimentinis/patirtinis mokymosi metodas, daug laiko skiriama žinių ir gebėjimų įtvirtinimui. Kadangi mokomasi tik 5 dalykų, tai jų per savaitę būna po 9-11 pamokų. Visi dalykai nuo pirmos klasės mokomi anglų kalba. Sportinė, meninė, komunikacijos raiška, sveikos gyvensenos įgūdžių formavimas vyksta po pamokų ir šeštadieniais. Vyresniųjų klasių mokiniai daug laiko praleidžia laboratorijose, skaitykloje.
Veikia mokslo parkas (gamtos mokslų dėsnius iliustruojančių įrengimų ir priemonių laboratorija lauke), robotikos laboratorija. Nuolat ir sistemingai (bent kartą per mėnesį) mokyklos vadovai ir pedagogai bendradarbiauja su mokinių tėvais, susitinka su visais mokiniais, aiškina mokymosi prasmę ir svarbą jų ateičiai.
Buvome laukiami svečiai
Stebino tai, kad visi savarankiški darbai Indijoje atliekami tik rašant ranka, o kompiuteris atlieka informacijos šaltinio vaidmenį, kad visą ugdymosi laikotarpį daug dėmesio skiriama dailyraščiui. Esame dėkingi ten dirbantiems mokytojams, kurie padovanojo mums rašto darbų pavyzdžių ir dailės kūrinių, kuriuos jau naudoja Žiežmarių gimnazijos mokytojai savo pamokose  (2013-2015 m. Lietuvos bendrieji ugdymo planai nurodo skirti padidintą dėmesį lietuvių kalbos, ypač raštingumo, ugdymui).

Mainų projekto dalyviai bendruose užsiėmimuose su Indijos pedagogine bendruomene ne tik į tvirtino anglų kalbos žinias, mokėsi tolerancijos ir praplėtė pasaulėžiūrą, bet ugdėsi bei tobulino asmenines ir socialines vertybines nuostatas, bendrąsias kompetencijas: dialogo vystymo, diskusijos organizavimo, gebėjimo kalbėti prieš auditoriją ir pan. Žiežmarių gimnazijos mokiniai pripažino, kad jiems trūksta atsakomybės, kad dažnai yra „lepinami“ mokytojų ir neturi tiek drąsos būti savarankiškais priimant sprendimus dėl ateities, organizuojant renginius ar tiesiog reiškiant nuomonę, todėl grįžę noriai pasidalino savo įspūdžiais ir akcentavo tikslingo mokymosi svarbą savo bendraamžiams.  Gimnazijos mokytojai ir direktorė pristatė savo įžvalgas ir galimybes pritaikyti gerąją patirtį mokytojų taryboje ir Kaišiadorių rajono ugdymo įstaigų vadovų pasitarime.
Tarpkultūrinis bendravimas, bendradarbiavimas, kūrybiniai projektai ugdo pilietiškumą ir plečia tolerancijos ribas, primena, kad pasaulis yra labai įdomus ir spalvotas bei žadina norą pažinti jį vis geriau ir geriau. Dėkojame UAB „Rybvalda“ direktoriui Valerijui Rybakovui, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriui Gintarui Gružauskui ir Švietimo skyriaus vedėjai Rimutei Arlauskienei už finansinę ir moralinę paramą analogo neturinčiai mainų programai Lietuvoje. Žinome, kad pirmasis žingsnis buvo vaisingas ir naudingas abiejų šalių mokyklų ir regionų bendruomenėms, ir tikimės sulaukti geranoriškesnės paramos iš Kaišiadorių savivaldybės tarybos ir atskirų jos narių bei viliamės, kad priimti Indijos, gamtos, papročių ir tradicijų kontrastų šalies, delegaciją mums padės Kaišiadorių miškų urėdija (urėdas Stasys Truskauskas), UAB „Po vežimu“ (direktorius Raimundas Gincas) ir kiti inovatyvaus požiūrio į ugdymo globalizaciją žmonės ar įmonių atstovai, kurie suinteresuoti kultūrinių, edukacinių ir/ar verslo partnerysčių galimybėmis.

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2014 rugpjūčio 11, pirmadienis )