Klasės draugės ir geriausios draugės. Kotryna su Greta Divonyte ir Agne Murnikova. Beje, Greta – mokyklos mokinių prezidentė
Tai buvo lygiai prieš 16 metų. Kotryna Sadauskaitė, gimusi Vilniuje, vėliau gyvenusi Kaune, šiandien - viena iš šauniausių Žaslių pagrindinės mokyklos mokinių.
Su ja susitikome gimtadienio išvakarėse susėdusios jaukiai pasikalbėti jos klasės auklėtojos matematikės Loretos Kuktienės kabinete.
„Labai greitai bėga metai. O, Dieve, man jau šešiolika! - šypsosi Kotryna. - taip, esu Avinas. Ir ragiukus turiu. Jie man galbūt padeda siekti to, ko noriu. Esu užsispyrusi, ugdau valią, nes norint kažko pasiekti, reikia pastangų ir, žinoma, noro.“ Pasak jos, gimti pavasarį - labai smagu: „Pavasaris ir vasaros dalis, kai dar viskas sodriai žaliuoja ir žydi, nenublukę, neapdulkėję - man gražiausias metas."
Kotryna savo klasėje – auklėtojos Loretos Kuktienės matematikos kabinete
Pasak Kotrynos, ji labai džiaugiasi savo mokyklos mokytojais, kurie novatoriški, kūrybiški, jaunatviški, koja kojon žengiantys su laikmečiu. „Mano mokykla - miela, čia - šilta atmosfera, įspūdžiai ir prisiminimai - geri. Aišku, buvo visko", - sako.
K. Sadauskaitė mokosi labai gerai - jos pažymių vidurkis siekia 9 balus. Mėgstamiausios - lietuvių kalbos pamokos, patinka chemija, biologija, sunkiausia - matematika ir fizika. „Visada gerai mokiausi - žemiausia vieta klasėje buvo trečia. Mama puoselėja viltį, kad mes, visi trys vaikai, baigsime aukštuosius mokslus, ragina mokytis, ruošti pamokas, - atvirauja moksleivė. - Kuo noriu būti? Vis dar neapsisprendžiu. Norėjau tapti medicinos sesele, vaikų daktare, chirurge, žurnaliste..."
Jos tėvai Edita ir Linas Sadauskai, beje, buvę Žaslių mokyklos, tuomet - vidurinės, mokiniai, prieš šešerius metus su savo trimis vaikais iš Kauno sugrįžo į savąjį kraštą, į Dabravolę - Lino tėviškę, kur gyvena pasistatytuose namuose.
„Prisimenu: čia į trečią klasę atėjau kovo 3 dieną. Iš karto patiko", - sako.
Kotryna Sadauskaitė – Žaslių pagrindinės mokyklos ,,žvaigždutė“, viena iš 181 mokyklos mokinių
Mergina pasakoja, kad jos tėvai dirba „Desėje", kad yra šaunūs ir darbštūs. „Tėtis - auksarankis, tai žmogus, kuris nė minutės negali gyventi be darbo, nieko neveikti", - teigia vyriausioji Sadauskų dukra. Be jos, šeimoje auga trečiokė Goda, pasak namiškių, Godutė, ir antrokas Linas, vadinamas Linuku. „Sesė Godutė gražiai piešia, abu, kaip ir aš, mokosi Kaišiadorių meno mokyklos Žaslių skyriuje chorinio dainavimo, o ir pagrindinėje mokykloje jie gerai mokosi - yra savo klasių geriausiųjų mokinių penketukuose", - saviškiais didžiuojasi K. Sadauskaitė.
Pati Kotryna chorinio dainavimo mokosi jau šeštus metus, kiti metai - paskutiniai („Bus sunkoka: baigsiu ir dešimtąją klasę, ir Meno mokyklą"). Jos chorinio dainavimo mokytoja - Dalia Mankutė, solfedį dėsto Daiva Vitienė. „Dainuoti mėgstu, tačiau solfedžio pamokų, kaip ir kiti mokiniai, - ne. Solfedis - sunkus dalykas, kuris vargu ar bus kada nors reikalingas nepasirinkusiems tolesnio muzikinio gyvenimo kelio, - samprotauja moksleivė. - Nemėgstu groti ir pianinu, apskritai netraukia groti jokiu muzikos instrumentu - tik dainuoti. Bandžiau mokytis groti mokyklos gitaros studijoje, nepatiko."
Tad dabar geografijos mokytojo Nerijaus Plančiūno gitaros studijoje Kotryna tik dainuoja. Be jos, šiame kolektyve yra dar trys aštuntokai - Erikas Ratkevičius, Tomas Liubševičius ir Rokas Vaškevičius. Vaikinai groja gitaromis.
Taigi keturios Kotrynos dienos per savaitę sklidinos muzikos: antradienį ir ketvirtadienį vyksta užsiėmimai gitaros studijoje, trečiadienį ir penktadienį - Meno mokykloje. O kur dar dalyvavimas koncertuose mokykloje ir miestelyje, renginių vedimas?! Kotryna - mokyklos tarybos, mokinių tarybos narė. Ji, galima sakyti, mokyklos mokinių prezidentės Gretos Divonytės dešinioji ranka. Beje, Greta yra ne tik Kotrynos klasės, bet ir geriausia draugė, kaip ir Agnė Murnikova, kuri dar ir kaimynė Dabravolėje.
Kotrynos moksleiviška patirtis - ir du įdomūs projektai, kuriuose dalyvavo. Štai Žaslių pagrindinė mokykla kartu su mokyklomis iš Anglijos, Vokietijos, Ispanijos, Austrijos, Slovakijos ir Rumunijos praėjusių metų rudenį pradėjo vykdyti Comenius daugiašalės partnerystės projektą „Students Traders And Retailers Together in Europe". Projekto tikslas - pažinti kitas kultūras, tobulinti užsienio kalbas. Gruodžio 2-8 dienomis Austrijoje įvyko pirmasis projekto partnerių susitikimas, kuriame dalyvavo keturi Žaslių pagrindinės mokyklos atstovai: projekto koordinatorė mokytoja Odilija Juzukonienė, mokytojas Nerijus Plančiūnas bei moksleiviai Kotryna Sadauskaitė ir Liucijus Černiauskas.
„Kelionė paliko didžiulį įspūdį, buvo labai smagu. Labiausiai įstrigo žmonių išskirtinumas Vienos gatvėse, apranga", - teigia Kotryna.
Ar tai pirma užsienio šalis, kurioje teko pabuvoti? „Ne, tryliktojo gimtadienio proga dovanų gavau kelionę į Airiją. Joje gyvena mano krikšto mama", - sako.
Praėjusiais mokslo metais Žaslių pagrindinė mokykla dalyvavo respublikiniame projekte „Kuriame Respubliką". Projekto įgyvendinimo mokykloje vadovė buvo Vidutė Kabašinskienė. Tarp būrelio projekto dalyvių buvo ir Kotryna.
Štai kaip apie šį projektą mokyklos internetiniame tinklalapyje rašo jo vadovė V. Kabašinskienė:
„Visus metus aktyviai dalyvavome projekte „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas". Per šį laikotarpį nuveikėme nemažai prasmingų darbų. Įgyvendindami projektuką „Žasliai: ir mano, ir tavo namai! Prisijunk!“ domėjomės savo gimtinės istorija. Keliaudami su fotoaparatais rankose, ne tik iš tolo fiksavome gyvenamuosius miestelio ir jo apylinkių namus, turinčius vertingą istorinę praeitį, tačiau „pažvelgėme“ ir pro jų langus. Čia sutikome daug įdomių žmonių, užrašėme jų papasakotas pastatų istorijas, juose gyvenusių žmonių istorijas, mokėmės tradicinių amatų. Kepėme lietuvišką duoną su visais tradiciniais papročiais pas Žuvų kaimo gyventoją J. Liutkevičienę, kalvystės amato mokė kalvis J. Adomavičius, o pinti tvorą iš vytelių pabandėme pas R. Mikulienę Stabintiškių kaime. Nemažai įdomios medžiagos suradome mokyklos, seniūnijos, bibliotekos archyvuose, asmeniniuose albumuose, internete, spaudoje ir kituose šaltiniuose. Atradome naujų ir pagilinome tokius gebėjimus kaip interviu organizavimas su įvairiais žmonėmis, radijui, filmavimuisi scenarijų kūrimas, edukacinių programų rengimas, sukauptos medžiagos sisteminimas, veikų pristatymas kūrybinėje laboratorijoje ir nacionalinėje konferencijoje. Visą surinktą medžiagą pateikėme Kaišiadorių muziejui bei parengėme knygos „Mūsų namai“ elektroninį variantą, todėl veiklos rezultatus galės stebėti visuomenė. Be to, pagilėjo suvokimas, kad vertybės yra čia pat, gimtajame kaime, kad čia gali būti naudingas, veikti. Dalyvauti šiame projekte buvo verta ir dėl to, kad jaunas žmogus pasijuto reikalingas, kad jo idėjos ir darbai yra vertinami.
Džiugu, kad mūsų mokyklos įgyvendinta idėja buvo atrinkta tarp 25 sėkmingiausių Lietuvoje (iš 120). Kaune vykusioje nacionalinėje konferencijoje „Kuriame Respubliką“ buvo pademonstruotas edukacinis filmas iš mūsų mokyklos projektuko veiklų. Taip pat buvome apdovanoti Padėka ir gavome žurnalo „Valstybė“ prenumeratą 2014 metams.“
Beje, minėtąjį filmą galima aptikti internetinėje svetainėje „YouTube".
* * *
Vaikas, paauglys, jaunas žmogus dažnai neapsisprendžia, ką veikti, ieško, kas jam įdomu. Ne išimtis ir Kotryna. Pasak jos, ji ir šokusi, ir piešusi, ir į romanų skaitymą buvo pasinėrusi. Praėjo. O gal visa tai ir sugrįš?
Kotryna sako, pernai lankiusi dailės būrelį „Kurkime kartu", kuriam vadovavo mokytoja Dovilė Butėnienė. Buvo užėjęs toks „priepuolis", kad be pieštuko, piešimo lapų ir piešinių aplanko nė dienai neišsiskirdavusi. „Net per pamokas piešdavau, - šypsosi. - Viską piešiau: daiktus, portretus, gamtos vaizdus. Su paprasčiausiu pieštuku. Dabar, kai reikia, konkursams piešiu akvarele.“
Kotryna prisipažįsta, kad vienas iš mėgstamiausių jos pomėgių - šeimininkavimas. „Draugai mane vadina nusivylusia namų šeimininke, - vis šypsosi jaunoji pašnekovė. - Matyt, nusidaviau į tetas ir močiutę iš tėvo pusės, kurios puikios kulinarės. Gerai gaminti - Sadauskų bruožas! Ir tėtis mėgsta sukiotis virtuvėje. Karšti antrieji patiekalai, patiekalai iš makaronų - mano arkliukas. Nuo mažens stebėjau mamą, triūsiančią prie puodų, beje, ji nemėgsta gaminti valgio, veržiausi padėti. Šiek tiek leisdavo, mėgindavau salotas padaryti. Prisimenu, jau senokai, prieš kelis metus, kai mama buvo darbe, iškepiau kepsnius... Gerokai apdegė, tačiau visi valgė ir gyrė, kad skanūs, o tėtis rėkė, kad pridūmijau..."
Dabar Kotrynai šeimininkauti sekasi puikiai, mama džiaugiasi turinti šaunią pagalbininkę. Ne bėda! Jeigu kas - ir Godutė, ir Linukas bus gardžiai pamaitinti!
Taigi kažkam pasiseks gauti gerą žmoną. Beje, Kotryna jau dveji metai turi širdies draugą - bendraamžį Andrių. Apskritai linksmai, komunikabiliai, simpatiškai mergaitei niekada netrūko gerbėjų. Net darželyje. „Vienas berniukas pabučiavo ir vėjaraupiais užkrėtė", - kvatojasi šešiolikmetė.
„Kotryna, apskritai jų visa klasė ypatinga: draugiška, veikli. Kai išeis, be galo bus liūdna, - vėliau sakys Žaslių pagrindinės mokyklos direktorė Asta Malakauskienė. - Ir rašyti galima ne tik apie Kotryną, bet apie visą devintokų klasę."
* * *
Ilgokai kalbamės, nepastebiu, kaip prabėga valandėlė kita. Baigiantis susitikimui, Kotryna pradeda žvilgčioti į laikrodį, vis pypsi jos mobilusis telefonas, pranešdamas apie gautas žinutes. „Skubi kur nors?“ - klausiu. „Taip, už penkių minučių autobusas į Kaišiadoris, su draugėmis važiuojame į Jaunųjų konservatorių lygos susirinkimą, kuris vyks Kaišiadorių turizmo ir verslo centre - Aistis Stalaučinskas pakvietė, - aiškina žasliškė moksleivė. - Vyksime apsižvalgyti, bus matyti, ar prie širdies mums tie konservatoriai..."
Į autobusą merginos ryškiai nespės, tad, kad nesumaučiau jų planų, pasisiūlau jas - Kotryną, Gretą ir Agnę į Kaišiadoris pavėžėti redakcijos automobiliu. Žinoma, jos sutinka.
Autorės nuotraukos