Sonata ir Rūta – šauniosios gimnazistės |
Ramutė ŠIMELIENĖ | |
2014 kovo 03, pirmadienis | |
Turbūt žiemos jau nebus. Saulėtomis dienomis ima ir pakvimpa pavasariu, o miesto parke gyvybės spalva pradeda spindėti bundančių krūmų šakos. Dar tik atokaitoje. Bet tai pavasario ženklas.
Pavasario dvelksmas juntamas ir Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijoje – įtemptai ruoštasi Šimtadieniui, vieniems – egzaminus, o kitiems – artėjančią mokslo metų pabaigą pranašaujančiai šventei. Dvi klasiokės – trečios klasės gimnazistės Rūta Raciūtė ir Sonata Šalkauskaitė – tada buvo prapuolusios mokykloje. Tuo metu sunku buvo jas surasti, prisišaukti mažiau svarbiems reikalams. Šimtadienis. Jis turėjo būti išskirtinis, tad merginos, kartu su kitais mokyklos aktyvistais buvo apsikrovusios darbais. Ir Šimtadienis sprogo. Nuskambėjo, nuaidėjo mokykloje irgi ne be šių dviejų šaunių merginų pastangų. Abi smagios – renginiams rengti, juos vesti, jei reikia – ir pašokti, padainuoti, scenarijų sukurti... Visur jos tinka. Lietuvių kalbos mokytoja Živilė Kursevičienė džiaugiasi merginų veiklumu ir tvirtina visuomet galinti jomis remtis, kai reikia mokykloje ar rajone kokį renginį organizuoti. „Kai prisireikia renginio vedėjų, galiu drąsiai jomis pasikliauti“, – sako mokytoja Živilė ir prisimena pernai gruodį, prieš pat Kalėdas, Kaišiadorių kultūros ir meno centre įvykusią tradicinę Kalėdinę pamoką. Tuomet ją vedė būtent Sonata ir Rūta. Vedė kaip tikros profesionalės, kur reikia interpretuodamos, kitur – subtilaus humoro pabarstydamos, šauniai su suaugusiųjų auditorija bendraudamos. Renginio sumanytoja ir organizatorė – rajono savivaldybės kalbininkė Danutė Grigonienė, Živilės paprašiusi pagalbos renginį ruošiant, vėliau neatsidžiaugė: „Tai bent merginos!“ Renginys kaip sviestu patepta praėjo, niekur neužkliuvo, susirinkusiųjų širdis virpino ir žavėtis renginio vedėjomis skatino. Taip pat ir stebėtis jų branda, mąstymo gilumu, gebėjimu su žiūrovais bendrauti, betarpiškumu... Jokio susikaustymo. Regis – atvirkščiai... Rūta ir Sonata tokios ir yra: giliamintės, turinčios savo nuomonę, drąsios, gebančios už save pakovoti. Ir aktyvios, sklidinos vidinės kultūros ir šviesos. Kaip maži spindintys perliukai ar deimantai ant Lietuvos tėvynės delno... Abi merginos humanitarės, nors sakosi stengiasi ir nemėgstamus tiksliuosius dalykus vienodai gerai mokytis. Jų gyvenimo kelias jau lyg ir apibrėžtas – baigusios mokyklą norėtų žengti kūrybos keliu. Sonata pasuktų į režisūrą. Dar pernai kartu su Aurimu Jurevičiumi įkūrė nepriklausomą ir niekieno neremiamą, laisvą kino studiją „Ofakindi’s“. Filmuoja trumpametražius meninius filmus, kuriuose vaidina jos pažįstami, draugai ir bičiuliai. Dalyvauja konkursuose. 2013 metų birželį dalyvavo kultūros klubo „Voras“ renginyje ir laimėjo Tautos balsą, o komisija skyrė antrąją vietą. Tais pačiais metais dalyvavo studentų organizacijos „Fox universitetai“ renginyje ir laimėjo trečiąją vietą. Šiemet su savo filmu „Mano profesija“ dalyvavo Algirdo Brazausko gimnazijoje surengtoje „Profesijų mugėje“, pristatė medicinos sesers, dabar – bendrosios praktikos slaugytojos – profesiją. Pelnė pirmąją vietą. Merginos režisuotų filmų galima pasižiūrėti internete – Facebook paskyroje, Yotube, Sonata turi susikūrusi savo blog‘ą... Merginą traukia režisūra ir jai tas tinka. Rūta mąsto apie vaidybą, reklamos vadybą, taip pat žvalgosi ir į režisūrą... Anot mokytojos Živilės, Rūta labai gilios dvasios mergaitė su gražiu katalikišku požiūriu, mokanti bet kokioje situacijoje elgtis. Likimas neturėtų šioms merginoms sumaišyti kortų – tokios tikrai kūrybinės ir grynos abiejų prigimtys. Visur jų pilna, visur joms reikia ir visur sekasi. Rūta juokiasi: visada kažkur dalyvavo – namuose kalnai diplomų, bet ar reikia juos skaičiuoti?.. Prisimena: laurus skynė rajoniniuose „Talentų šou“, Kaišiadorių meno mokykloje pas Laimą Mažuolytę dainavo mišriame vokaliniame ansamblyje. Ketverius metus. Daug koncertavo ne tik rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Puikų, tyrą Rūtos balsą buvo nuostabu išgirsti ir pernykštėje Kalėdinėje pamokoje. Tada ne vienas liko apstulbintas. Mergina laiko pasiekimu tai, kad Meno mokyklos ansamblis 2012-aisiais metais pateko į „Dainų dainelės“ konkursą ir pasirodė per televiziją. O kai dar mokėsi Vaclovo Giržado progimnazijoje, Rūta atėjo į Renatos Sausaitienės vadovaujamą dramos būrelį ir jame pritapo. Vaidina jame iki šiol. Yra suvaidinusi ir pagrindiniuose vaidmenyse. „Būrelis gyvuoja jau daug metų“, – pasakoja Rūta ir tvirtina, kad spektakliuose atskleidžiamos nevaikiškos ir svarbios, itin aktualios emigracijos, socialinės problemos. Scenarijus rašo ir režisuoja Renata Sausaitienė. Dramos būrelyje merginai patinka, ji nori vaidinti, išreikšti save. Ten jos širdis. Rūta džiaugiasi, kad R. Sausaitienės vadovaujamas V. Giržado progimnazijos dramos būrelis sėkmingai dalyvavo ES Struktūrinių fondų lėšomis finansuojamame projekte emigracijos tema „Balti gandriukai“. Emigracijos tema Rūtai itin artima: jos tėtis jau ne vienerius metus šeimai duoną uždirba Airijoje, užsienyje ir trys jos sesės. O ir Rūta metus yra gyvenusi su visa šeima Airijoje, tačiau tėvynės ilgesys, Kaišiadoryse pasilikę draugai, sugrąžino dalį šeimos namo. Gal gyvenimas svetur, šeimos pasidalijimas, artimųjų ilgesys padėjo Rūtai greičiau subręsti? Ji prisimena: tuomet, kai dramos būrelis dalyvavo projekte, Rūtą dar atskirai filmavo, kad greta panašių, kaip ir jos šeimos gyvenimo istorijų, atskleistų šiuolaikinės emigracijos problemas. Tačiau mergina mano, kad gyvenimas yra gražus, nors ir trumpas, o pasaulis – platus ir įdomus, todėl reikia kuo daugiau pamatyti, sužinoti, patirti... Kas žino, galbūt, nepamiršdama Lietuvos, ji pakeliaus po taip masinantį pasaulį, vaidins jo teatrų scenose? Aktoriniai merginos sugebėjimai ryškūs, ji – puiki skaitovė. Šiemet rajoniniame meninio skaitymo konkurse pelno antrąją vietą... * * * Abi merginos – mokykloje jau bene dešimtį metų leidžiamo mėnraščio „Ra-šaluoti pirštai“ žurnalistės. Aprašo mokykloje vykstančius renginius, ima interviu, pateikia savo literatūrinių bandymų... Mokytoja Živilė – viena iš mokyklinio laikraščio veiklos kuratorių, todėl labai puikiai pažįsta abi merginas ir negali jomis atsidžiaugti, negaili pagyrimų. Atėjo jos į laikraščio redakciją pernai, niekieno nekviestos – pačios, pasisiūlė. Ir tai buvo atradimas. „Jos – žurnalistės, – sako mokytoja Živilė. – Jas galiu bet kur pasiųsti. Visada darbą padarys kruopščiai, sąžiningai ir išmoningai“. Ir merginos sako, rašančios laikraščiui ne tik apie renginius, bet apie mokyklos problemas. Mokytoja Živilė neslepia: kai laikraščiui pristinga medžiagos, spausdina Sonatos prozos kūrinius. „Jos matymas meniškas, turi savo braižą“,– sako. Eiles rašė ir Rūta, dabar sako nebespėjanti... Sonata, pasak mokytojos, buvo kandidatė mokyklos Metų trečiokės titului gauti. Pritrūko labai nedaug. Svarbiausia tai, kad šiai nominacijai siūlomas ne bet kas. Reikia ir gerai mokytis, ir būti aktyvistu, nuolatos dalyvauti mokyklos veikloje... Kalbėdama apie Rūtą ir Sonatą, mokytoja Ž. Kursevičienė nepamiršta paminėti, kad visa klasė, kurioje mokosi merginos, aktyvi, veikli, organizuota – Ir Rūta, ir Sonata, ir jų klasiokai – mokytojos pagalbininkai. Skaitydama jaunuolių rašinius, mokytoja pažįsta kiekvieno sielą, vidų, mato jų vertybes. „Tai mano ramsčiai”, – tvirtina mokytoja... Netruks prabėgti šie mokslo metai ir kitų metų pavasarį Šimtadienio šventę rengs jau kiti gimnazistai. Rengs Rūtai ir Sonatai, jų draugams ir klasiokams. Atsivers gimnazijos durys ir jie pasklis kiekvienas sau. Kur nuves juos likimas? Norėtųsi, kad Rūtos ir Sonatos svajonės išsipildytų, nes merginos turi jėgos ir galios savo siekiams įgyvendinti. Sėkmės, Rūta ir Sonata! Nuotraukos iš asmeninio fotoarchyvo |
|
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2014 balandžio 03, ketvirtadienis ) |