Tuo metu Joanai buvo dvidešimt. Ji baigė Panevėžio mokytojų seminariją ir buvo paskirta  į Miegėnų septynmetę mokyklą. Dirbo pradinių klasių mokytoja. O mokyklos direktoriumi buvo Antanas Perednis, papartėnas. Netrukus Joana tapo jo žmona, ir jiedu persikėlė į vyro tėviškę. Antanas tapo Paparčių aštuonmetės mokyklos direktoriumi, o Joana mokė pradinukus. Tais laikais jau buvo reikalaujama, kad mokytojai baigtų aukštąsias mokyklas, o ir pati Joana norėjo studijuoti, tik, žinoma, jau ne stacionare, bet neakivaizdžiai. Įstojo į tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą (dabar – universitetas), studijavo rusų kalbą ir literatūrą. Baigusi institutą, vyresnėse klasėse mokė rusų kalbos ir literatūros. Paparčiuose – nuo 1964 metų. Yra mokytojavusi ir Dainavos aštuonmetėje, ir buvusioje Kaišiadorių proftechninėje, tačiau neilgai. Paparčių mokyklai atiduoti daugiau nei keturi dešimtmečiai.
 - Tai mano mokykla, - sako Joana Perednienė. – Jai daugiausia skirta jėgų, energijos. Visada malonu prisiminti kolegas bendradarbius. Tai buvo nuostabūs žmonės, puikiai išmanantys ir mėgstantys dėstomus dalykus, draugiški su mokiniais ir tėvais. Ir dabar čia dirbantis kolektyvas šaunus, draugiškas. Aš dirbu jau esant dešimtam mokyklos direktoriui. Visi jie sumanūs vadovai, tolerantiški, geranoriški. Keitėsi mokyklos pavadinimai: septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, pagrindinė. Tačiau svarbiausia, kad mokykla išliko, joje mokosi apie devyniasdešimt mokinių. Tai svarbus švietimo židinys Paparčių krašte.
 Trisdešimt metų Joana Perednienė dirba mokyklos bibliotekininke. Mokyklos biblioteka teikia informaciją ir idėjas, kurios yra vertingos ir mokinių, ir mokytojų veiklai. Siekia įgyvendinti mokyklos viziją – suteikti mokiniams visą gyvenimą trunkančio mokymosi įgūdžius, padeda jiems tapti veikliais piliečiais. Palaiko ryšius su Kaišiadorių rajonine viešąja biblioteka, iš kurios gauna metodinę pagalbą, grožinę literatūrą. J. Perednienė organizuoja išvykas, ekskursijas po Kaišiadorių rajoną, Lietuvą. Mokiniai pabuvojo V. Kudirkos tėviškėje Paežeriuose, J. Biliūno tėviškėje Niūronių kaime, aplankė kitas Anykščių rajono literatūrines vietas. Mokiniams gilų įspūdį paliko ekskursija į Maironio lietuvių literatūros muziejų Kaune, apsilankymas Lietuvos nacionaliniame muziejuje.  Joana Perednienė buvo suorganizavusi keletą renginių Lietuvos vardo tūkstantmečiui pažymėti „Aš – tūkstantmečio pradinukas”, „Tūkstantmečio kalba”, parengė Konstitucijos pažinimo tekstą „Ką žinau apie savo šalį”. Su grupe mokinių Kaune svečiavosi pas buvusį pedagogą, me-muarų trilogijos apie Vareikonių kaimą (Paparčių sen.) ir jos žmones autorių Bronių Petkevičių. Mokykloje lankėsi dailininkas Kęstutis Kasparavičius, rašytojai Vytautas V. Landsbergis ir Kazys Saja, poetė Alma Karosaitė, istorikas dr. Kazys Račkauskas, muzikas ir dainininkas Romas Naidzinavičius. Tokie renginiai labai prisideda prie skaitymo skatinimo.
 Ypač svarbu ir malonu, kad mokyklos bibliotekos lentynose atsirado ir pačios Joanos Perednienės knyga „Po šimtmečių dangum: Paparčių mokyklai 140 metų (1870 – 2010)”. Tai jubiliejinis leidinys. Knygoje apžvelgiama mokyklos istorija, pasakojama apie jos šių dienų gyvenimą. Knyga gausiai iliustruota. Pagrindiniai knygos skyriai: „Mokyklos vadovai”, „Mokyklos šviesuoliai – buvę mokyklos mokytojai”, „Jie mokėsi mūsų mokykloje” ir „Mokykla šiandien”.  Apie nūdienos mokyklą Joana Perednienė pateikia daugiausia žinių. Tai suprantama – juk ji pati buvo jos mokytoja, daugelio renginių organizatorė arba dalyvė. 2009 – 2010 m. m. Paparčių mokykloje dirbo 22 mokytojai, mokėsi 96 mokiniai. Joana Perednienė aptaria metodinę veiklą mokykloje, neformalųjį ugdymą, supažindina su projektais (įgyvendinant tris projektus dalyvauja ir Joana Perednienė), aprašo mokyklos šventes, renginius, bibliotekos darbą, profesinio informavimo taško veiklą (jis įkurtas prie bibliotekos, jo patarėja Joana), taip pat bendra-darbiavimą su mokinių tėvais ir t.t. Jo-anos Perednienės knyga – graži  dovana visiems papartėnams, ypač tiems, kurių gyvenimas ir pedagoginė veikla susijusi su Paparčių mokykla. (Beje, beveik tuo pačiu metu pasirodė ir istoriko dr. K. Račkausko knyga „Paparčių šviesos židinys”, kurioje nurodoma kita mokyklos įkūrimo data – 1900 m. Malonu, kad Paparčių mokykla susilaukė tokio didelio tautotyrininkų ir mokslininkų dėmesio, kad jos istorija gilinama, tikslinama.)
 Joana Perednienė parengė leidybai ir kitą knygą. Tai iš Paparčių kilusios Birutės Kavaliauskaitės -Jacinavičienės atsiminimai „Sibire, Krivliako gyvenvietėje”... Kartu su tėvu ir seneliu Birutė pokario metais buvo ištremta į Krasnojarsko krašto Krivliako gyvenvietę. Buvo dar nepilnametė, Žaslių progimnazijos mokinė. Sulaukusi 16-kos, ėjo kirsti miško, plukdyti Jenisiejumi rąstus. Sibire ištekėjo. Grįžusi į Lietuvą, gyveno Vilniuje, dirbo ekonomiste. Atgimimo metais persikėlė į Paparčius, dabar gyvena Pakertuose. Dar 1994 m. ji parašė atsiminimų knygą. Davė rankraštį man paskaityti. Po to jį perdaviau Joanai Perednienei. Ir štai su rankraščiu atsitiko neįtikėtini dalykai. Joana jį namo nesinešė, o laikė mokykloj. Ir staiga – mokyklos gaisras! Pastatas visiškai nesudegė, gaisrininkai dalį jo išgelbėjo. O ar išliko atsiminimų rankraštis? Buvo maža vilties, kad tarp degėsių ir ugniagesių vandens klanų jis bus išlikęs. O vis dėlto rankraštis nesudegė, tik smarkiai buvo aplietas vandeniu, todėl kai kurie puslapiai buvo beveik neįskaitomi. B. Kavaliauskaitė - Jacinavičienė, susiradusi juodraščius, pradėjo iš naujo rašyti. Tačiau atsitiko dar vienas netikėtumas: šių eilučių autorius, pasirodo, per neapsižiūrėjimą Joanai perdavė ne visus rankraščius – maždaug pusę jų buvo likę Kaišiadoryse, mano stalčiuose. Taip gerosios Likimo rankos dėka rankraštis išliko tremtinės vaikams ir mums visiems. Tačiau vėl – nebuvo rasta lėšų knygą išleisti ir rankraštis dar septyniolika metų išgulėjo nepaliestas. O sugrįžo prie jo ta pati Joana Perednienė. Ji mokykloje surengė susitikimą su B. Kavaliauskaite - Jacinavičiene, o tas susitikimas, pokalbis su tremtine paskatino Joaną pasirūpinti knygos leidyba. Gavo iš autorės Sibiro ir vėlesnių metų nuotraukų, surado finansinių rėmėjų ir knyga netrukus turėtų atsidurti spaustuvėje.
 Mokytojos ir bibliotekininkės Joanos Perednienės rūpesčiu lektūra apie Paparčių kraštą, jo žmones pasipildys dar viena reikšminga knyga.