Kaišiadorių aidai - ,,Atstovauju savo miestui, aš žinau, tu tai matai…“,

Arminas RAINYS:
„Šiuo metu man yra 18 m., mano pseudonimas yra Cash Tone, mokausi Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijoje, kuriu muziką jau 5 metus. Per tą laiką išleidau daugiau kaip 30 singlų, vieną albumą ir vieną EP (mini albumą). Esu surengęs keletą solo koncertų, dalyvavau Elektrėnuose konkurse „Muzika garsiau“, kuriame užėmiau antrąją vietą. Taip pat dalyvavau Kauno viešosios bibliotekos konkurse „Kurk Hiphopo ritmu“ ir 14–19 m. amžiaus kategorijoje buvau pripažintas pirmosios vietos laimėtoju. Esu pasirodęs Elektrėnų ralio uždaryme, Kaišiadorių miesto šventėje, Vasaros palydų ir galiūnų šventėje.“

Iš Armino RAINIO programos „Laužyta harmonija“ Jaunojo menininko stipendijos konkursui
„Laužyta harmonija“ – tai muzikinė programa, kurios tikslas – stiprinti mano, kaip muzikos kūrėjo, poziciją ir tuo pačiu aktyviai prisidėti prie miesto kultūrinio veido formavimo.
Repo muzika yra drąsi, atvira, dažnai laužanti muzikos tradicijas, tačiau kaip tik dėl to ji – autentiška ir aktuali. Mano kūryba kyla iš miesto ritmo, socialinės aplinkos ir asmeninių patirčių, todėl yra natūrali šiuolaikinio jauno žmogaus balso forma.
Stipendiją planuoju skirti kokybiškai įrašymo įrangai, vizualinei kūrybos daliai ir reklamai socialiniuose tinkluose. Siekiamas rezultatas – stipresnis meninis identitetas, aktyvi kūrybos sklaida ir ryškesnis miesto kultūros atstovavimas per muziką.

Dar 2022 metais mūsų laikraštyje buvo išspausdinta Angelės Rabaciauskienės publikacija apie šį jauną talentingą vaikinuką, kurio kuriama muzika tik iš pirmo žvilgsnio atrodo skambanti paprastai. Iš tikrųjų ji – apie drąsą būti savimi.
Praėjo daugiau nei treji metai, per tą laiką daug kas pasikeitė, nusprendėme pakalbinti Arminą RAINĮ. Juo labiau, kad daug kas jį vadina Lietuvos repo, hiphopo muzikos ateitimi, taipogi šiemet jis tapo rajono savivaldybės Jaunojo menininko stipendijos konkurso nugalėtoju.

Kelias į muziką ir augimą
Kaip pasikeitė Tavo kūryba nuo pirmųjų bandymų iki šiandien – tiek stilistiškai, tiek vidine prasme?
Stilistine prasme jos raida apsisuko tarsi ratu. Pirmieji bandymai buvo „Trap“ stiliaus variantai. Vėliau įvyko virsmas ir kūryba galėjo labiau priminti senosios mokyklos skambesį, o šiandien ji vėl įvairi, tačiau daugiausia „Trap“ stilistikos, prie kurios grįžau prieš dvejus metus.
Kaip manai, ar būdamas toks jaunas jau spėjai išsikristalizuoti savo skambesį, savo stilių? O gal vis dar ieškai?
Nemanau, nes būdamas 13-os metų, kai pradėjau kurti, ir dabar – būdamas 18-os – pasaulį matau visiškai kitaip. Keičiasi ir supratimas apie kūrybą. Mano nuomone, skambesys išsikristalizuoja tik kuriam nors etapui, o vėliau kinta, nes gyvenimas juda toliau, atsiranda pokyčių, kurie neišvengiamai daro didelę įtaką kūrybai bei jos raidai.
Kada pajutai, kad muzika nėra tik žaidimas ar hobis, o gali tapti rimtu keliu, vedančiu į ateitį?
Turbūt tada, kai nusipirkau pirmąjį mikrofoną. Iš tiesų, nuo mažens niekada neužsiimu kuo nors tik dėl pramogos. Visur, kur dalyvavau, aš stengdavausi ką nors pasiekti. Žaisdamas krepšinį, turėjau aukštų tikslų, vėliau jį pakeitė muzika, kuri mane „užkabino“, ir net neturėjau minčių, kad ji liks tik hobis. Mano viena iš svajonių yra, kad mano hobis būtų mano darbas.

Hiphopas, repo kultūra ir įkvėpimas
Kas Tave „užkabino“ hiphope pirmiausia: tekstai, apranga, energija, laisvė?
Tikriausiai, viskas kartu. Hiphopo muzika mane motyvuodavo sporte, vėliau šis žanras tapo mano saviraiškos kanalu. Ši kultūra mane žavi tuo, kad ji yra tikra – ne popsas, ne komercija, turi savo vertybinius pamatus, aiškius tikslus ir žinutes, kurias nori transliuoti visuomenei. Ir, žinoma, mane „užkabino“ dar ir todėl, kad gerai skamba.

Miestas ir tapatybė
Dažnai Tavo dainose minimas miestas, vieta, kur užaugai. Ką Tau reiškia Kaišiadorys, Žasliai?
Aš gyvenu Žasliuose, bet visas mano gyvenimas vyksta Kaišiadoryse. Čia mokausi, čia gyvena dauguma draugų ir, bendrai, didžioji gyvenimo dalis, neskaitant namų, vyksta daugiau Kaišiadoryse nei Žasliuose.
Laidoje „Be ribų“ FM radijo stotyje dalinaisi savo mintimis ir planais. Ten nuskambėjo ir Tavo dainos eilutė: „Esame lygūs mes visi, siekiame gėrio ateity, jeigu nuleisime rankas, nieko nedarys už mus kažkas.“ Kaip gimė tokios mintys? Kas jas įkvėpė?
Šis tekstas yra iš mano kūrinio „Esam Lygūs“ priedainio, kurį parašė ir įrašė atlikėja Malaja. Kūrinys gimė praėjus kelioms dienoms po vieno koncerto, kuris man paliko daug teigiamų emocijų – būtent jas ir sudėjau į šį kūrinį. Priedainio norėjau kitokio, todėl parašiau Malajai, pasiūliau apibendrinti mano tekstą. Manau, ji tai padarė puikiai. Išgirdęs priedainį, buvau patenkintas ir jame nieko nenorėjau keisti. O įkvėpimas „Esam Lygūs“ atsiradimui buvo mintis, jog visi turime vienodas galimybes pasiekti tai, ko norime, nes ribos mums nenubrėžtos.
Gal gali pasidalinti, kodėl pasirinkai pseudonimą Cash Tone?
Norėjau angliško pseudonimo, bet neturėjau idėjų, todėl pasinaudojau internete rastu pseudonimų generatoriumi. Buvo laikas, kuomet gailėjausi šio pseudonimo, bet dabar jis man patinka, netgi turim jo sulietuvintą versiją – Kaštonas.

Šeima, palaikymas ir santykiai su tėvais
Kokią tėvelių Astos ir Ramūno pagalbą labiausiai vertini: techninę, kūrybinę ar emocinę?
Emocinę, man įdomu išgirsti jų nuomonę apie šviežiai sukurtą kūrinį, kai jie dar negirdėjo jokių kitų jo versijų ar klaidų, nes dalyvaudamas kūrybiniame procese nuo A iki Z prisiklausau visko ir elementariai kažkuriame taške jau nebesuprantu, kas gerai, o kas ne. Iš tėčio sulaukiu ir techninės pagalbos: koncertuose grojame su jo įranga ir aparatūra, o jis būna mano DJ.
Ar yra kūrinys, kuriam gimti padėjo bendravimas su šeima, tėvais?
Tiesiogiai turbūt ne, bent jau neprisimenu. Bet faktas, kad vieno ar kito kūrinio atsiradimui tėvai įtakos turėjo. Visos dainos, įkvėptos jų, galbūt ir neturiu, bet eilučių tiek apie juos, tiek jų dėka parašytų – yra nemažai.

Kūrybinis procesas
Kaip gimsta Tavo kūriniai? Ar rašydamas tekstus turi savo taisykles? Pavyzdžiui, „turi būti tikri įvykiai“, „noriu palikti žinutę“ ir pan.
Kūriniai gimsta įvairiai – ir iš nuotaikos ar emocijos, ir iš įvykio. Stengiuosi kurti natūraliai, pagal techninį sprendimą nekuriu. Esu sulaukęs pasiūlymų pagal duotas temas sukurti dainą, bet atsisakiau. Iš pradžių buvau griežtai sau pasakęs, kad tekstuose turi būti tik tikri įvykiai ir jokio blevyzgojimo ir melo. Tačiau laikui bėgant supratau, kad taip save riboju. Aš juk galiu rašyti ir ne būtinai apie tai, kas jau buvo, galiu rašyti, ką planuoju nuveikti, galiu įsikūnyti į kokį nors personažą ir būdamas jo rolėje parašyti tekstą ir dar daug kitų dalykų galima sumąstyti. Taigi taisyklė liko, bet nebe tokia griežta – leidžiu sau daugiau laisvės.
Ką Tau simbolizuoja albumo „Prometėjas“ pavadinimas? Kodėl būtent jis?
Prometėjas atnešė žmonėms naują, nematytą dalyką – ugnį, kuri tapo naudinga ir labai reikalinga žmogui. Kaišiadorys hiphopu mano paauglystės laikotarpiu nekvepavo. Aš manau, kad į savo miestą atnešiau naują vėją, naujų spalvų ir tai, ką galime laikyti savo krašto dalimi. Mano muzika suformuota Kaišiadorių.
Kokį savo kūrinį laikai brandžiausiu? Kodėl?
Turiu kūrinį „Išnyksiu kaip dūmas“, įkvėptą Maironio ir pasiremtą to paties pavadinimo kūriniu. Jis dar nėra išleistas, bet kuomet išeis į eterį, tikiu, kad priežastis, kodėl jį laikau brandžiausiu, bus suprasta.

Energija ir motyvacija
Ankstesniame straipsnyje, kuris buvo išspausdintas rajono laikraštyje 2022 m., minėjai, kad kūrybai įkvepia draugai, tėvai ir kasdienybės detalės. Ar turi ritualų, kurie padeda „įjungti“ kūrybos mygtuką?
Ritualo neturiu, bet kūryba įsijungia tada, kai „išsijungia‘‘ žmonija. Kalbu apie naktį: tuomet niekas netrukdo ir galiu pilnai įsijausti. Daugelis kūrinių buvo sukurti 4 arba 6 val. ryto. Tačiau pelėdos režimo paskutiniuosius metus vengiu, stengiuosi perlipti per save ir bandyti kurti ankstyvą vakarą ar dieną.
Kas motyvuoja tęsti, kai ateina nuovargis ar abejonės?
Dažniausiai šios mintys prasisklaido, kai gerai išsimiegu ir skiriu laiko poilsiui nuo viso šurmulio. Kai pailsiu, paklausau savo vidinio balso ir jo vedamas tęsiu tai, ką esu pradėjęs.

Scena ir klausytojai
Kas Tau yra koncertas: tai energijos mainai ar savotiška emocinė išpažintis?
Energijos mainai. Jaučiuosi puikiai, kuomet iš publikos sulaukiu teigiamo grįžtamojo ryšio.
Ar turi pasirodymą, kuris Tau paliko ryškiausią įspūdį?
Taip, kol kas – du: 2023 m. rudenį koncertas „Bucinyje“ ir 2024 m. pasirodymas Kaišiadorių Vasaros palydų ir galiūnų šventėje.

Ateitis, profesinis kelias ir svajonės
Ką Tau reiškia savivaldybės Jaunojo menininko stipendija? Ar tai suteikė naujo impulso?
Jaučiuosi įvertintas ir pastebėtas, tai skatina judėti į priekį.
Kokie tavo ateities planai, gal žinai, kur norėtum studijuoti, baigęs gimnaziją? Vienoje Tavo dainoje „Aukšta nata“ yra žodžiai: „Vieną dieną aš būsiu ant bangos, mano ateitis jau suplanuota...“ Jei užmerktum akis ir įsivaizduotum save po penkerių metų – kur esi? Scenoje? Studijoje?
12 klasėje ateities planai jau pasikeitė 3 ar 4 kartus ir šiandien tvirto bei sustyguoto plano neturiu. Plaukiu pasroviui, darau tai, kas žavi dabar, ir tikiu, kad toks ėjimas nuves į tinkamą kelią. Kur būsiu po penkerių metų? Nežinau, bet žinau, kad neprapulsiu.
* * *
Žiema. Tuo metu, kai miestas lėtai bunda, kažkur Kaišiadorių ar Žaslių padangėje gimsta dar vienas ritmas – neminkštas, nepagražintas. Tai Cash Tone balsas – jauno žmogaus, kuris sako: „Aš atstovauju savo miestui, aš žinau, tu tai matai...“ Klausant Armino dainų kartais atrodo, kad jos – tarsi žiemos kvapas: aiškus, grynas ir niekuo nepagražintas. Jaunas atlikėjas teigia, kad jo harmonija „laužyta“, tačiau būtent tokia ji ir užkabina, nes atpažįstama. Nes labai tikra.
Jo kūryboje daug jaunystės degimo, vidinės ugnies. Bet yra ir dar kažkas – ramus tikėjimas, kad muzika yra kelias, kuriuo jis eina ne vienas, o kartu su visais jį palaikančiais. Neatsitiktinai psichologas Lionius Demjanovas socialiniuose tinkluose jį pavadino „šauniu ir brandžiu moksleiviu, kurio pasiekimai muzikos pasaulyje daug priklauso ir nuo puikių santykių su tėvais“. Gal todėl klausydamas jo muzikos vis grįžti prie paprastos tiesos: talentas skamba garsiau tada, kai žmogus stovi ant tvirto pagrindo. Ir Arminas tą pagrindą turi.
Sunku pranokti savivaldybės administracijos direktorių Karolį Petkevičių, 2024 m. apie šį vaikiną parašiusį: „Kaišiadorietis. Apie viską paprastai, bet mano ausims, tai labai labai NEPRASTAI“. Išties, šie žodžiai – tiksliausia Armino vizitinė kortelė. Armino kūryboje susilieja jaunystės nerimas ir tyli vidinė branda.

Alvydė VENSKIENĖ
2025 gruodžio 14, sekmadienis
Arminas RAINYS: „Šiuo metu man yra 18 m., mano pseudonimas yra Cash Tone, mokausi Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijoje, kuriu muziką jau 5 metus. Per tą laiką išleidau daugiau kaip 30 singlų, vieną albumą ir vieną EP (mini albumą). Esu surengęs keletą solo koncertų, dalyvavau Elektrėnuose konkurse „Muzika garsiau“, kuriame užėmiau antrąją vietą. Taip pat dalyvavau Kauno viešosios bibliotekos konkurse „Kurk Hiphopo ritmu“ ir 14–19 m. amžiaus kategorijoje buvau pripažintas pirmosios vietos laimėtoju. Esu pasirodęs Elektrėnų ralio uždaryme, Kaišiadorių miesto šventėje, Vasaros palydų ir galiūnų šventėje.“ Iš Armino RAINIO programos „Laužyta harmonija“ Jaunojo menininko stipendijos konkursui „Laužyta harmonija“ – tai muzikinė programa, kurios tikslas – stiprinti mano, kaip muzikos kūrėjo, poziciją ir tuo pačiu aktyviai prisidėti prie miesto kultūrinio veido formavimo. Repo muzika yra drąsi, atvira, dažnai laužanti muzikos tradicijas, tačiau kaip tik dėl to ji – autentiška ir aktuali. Mano kūryba kyla iš miesto ritmo, socialinės aplinkos ir asmeninių patirčių, todėl yra natūrali šiuolaikinio jauno žmogaus balso forma. Stipendiją planuoju skirti kokybiškai įrašymo įrangai, vizualinei kūrybos daliai ir reklamai socialiniuose tinkluose. Siekiamas rezultatas – stipresnis meninis identitetas, aktyvi kūrybos sklaida ir ryškesnis miesto kultūros atstovavimas per muziką. Dar 2022 metais mūsų laikraštyje buvo išspausdinta Angelės Rabaciauskienės publikacija apie šį jauną talentingą vaikinuką, kurio kuriama muzika tik iš pirmo žvilgsnio atrodo skambanti paprastai. Iš tikrųjų ji – apie drąsą būti savimi. Praėjo daugiau nei treji metai, per tą laiką daug kas pasikeitė, nusprendėme pakalbinti Arminą RAINĮ. Juo labiau, kad daug kas jį vadina Lietuvos repo, hiphopo muzikos ateitimi, taipogi šiemet jis tapo rajono savivaldybės Jaunojo menininko stipendijos konkurso nugalėtoju. Kelias į muziką ir augimą Kaip pasikeitė Tavo kūryba nuo pirmųjų bandymų iki šiandien – tiek stilistiškai, tiek vidine prasme? Stilistine prasme jos raida apsisuko tarsi ratu. Pirmieji bandymai buvo „Trap“ stiliaus variantai. Vėliau įvyko virsmas ir kūryba galėjo labiau priminti senosios mokyklos skambesį, o šiandien ji vėl įvairi, tačiau daugiausia „Trap“ stilistikos, prie kurios grįžau prieš dvejus metus. Kaip manai, ar būdamas toks jaunas jau spėjai išsikristalizuoti savo skambesį, savo stilių? O gal vis dar ieškai? Nemanau, nes būdamas 13-os metų, kai pradėjau kurti, ir dabar – būdamas 18-os – pasaulį matau visiškai kitaip. Keičiasi ir supratimas apie kūrybą. Mano nuomone, skambesys išsikristalizuoja tik kuriam nors etapui, o vėliau kinta, nes gyvenimas juda toliau, atsiranda pokyčių, kurie neišvengiamai daro didelę įtaką kūrybai bei jos raidai. Kada pajutai, kad muzika nėra tik žaidimas ar hobis, o gali tapti rimtu keliu, vedančiu į ateitį? Turbūt tada, kai nusipirkau pirmąjį mikrofoną. Iš tiesų, nuo mažens niekada neužsiimu kuo nors tik dėl pramogos. Visur, kur dalyvavau, aš stengdavausi ką nors pasiekti. Žaisdamas krepšinį, turėjau aukštų tikslų, vėliau jį pakeitė muzika, kuri mane „užkabino“, ir net neturėjau minčių, kad ji liks tik hobis. Mano viena iš svajonių yra, kad mano hobis būtų mano darbas. Hiphopas, repo kultūra ir įkvėpimas Kas Tave „užkabino“ hiphope pirmiausia: tekstai, apranga, energija, laisvė? Tikriausiai, viskas kartu. Hiphopo muzika mane motyvuodavo sporte, vėliau šis žanras tapo mano saviraiškos kanalu. Ši kultūra mane žavi tuo, kad ji yra tikra – ne popsas, ne komercija, turi savo vertybinius pamatus, aiškius tikslus ir žinutes, kurias nori transliuoti visuomenei. Ir, žinoma, mane „užkabino“ dar ir todėl, kad gerai skamba. Miestas ir tapatybė Dažnai Tavo dainose minimas miestas, vieta, kur užaugai. Ką Tau reiškia Kaišiadorys, Žasliai? Aš gyvenu Žasliuose, bet visas mano gyvenimas vyksta Kaišiadoryse. Čia mokausi, čia gyvena dauguma draugų ir, bendrai, didžioji gyvenimo dalis, neskaitant namų, vyksta daugiau Kaišiadoryse nei Žasliuose. Laidoje „Be ribų“ FM radijo stotyje dalinaisi savo mintimis ir planais. Ten nuskambėjo ir Tavo dainos eilutė: „Esame lygūs mes visi, siekiame gėrio ateity, jeigu nuleisime rankas, nieko nedarys už mus kažkas.“ Kaip gimė tokios mintys? Kas jas įkvėpė? Šis tekstas yra iš mano kūrinio „Esam Lygūs“ priedainio, kurį parašė ir įrašė atlikėja Malaja. Kūrinys gimė praėjus kelioms dienoms po vieno koncerto, kuris man paliko daug teigiamų emocijų – būtent jas ir sudėjau į šį kūrinį. Priedainio norėjau kitokio, todėl parašiau Malajai, pasiūliau apibendrinti mano tekstą. Manau, ji tai padarė puikiai. Išgirdęs priedainį, buvau patenkintas ir jame nieko nenorėjau keisti. O įkvėpimas „Esam Lygūs“ atsiradimui buvo mintis, jog visi turime vienodas galimybes pasiekti tai, ko norime, nes ribos mums nenubrėžtos. Gal gali pasidalinti, kodėl pasirinkai pseudonimą Cash Tone? Norėjau angliško pseudonimo, bet neturėjau idėjų, todėl pasinaudojau internete rastu pseudonimų generatoriumi. Buvo laikas, kuomet gailėjausi šio pseudonimo, bet dabar jis man patinka, netgi turim jo sulietuvintą versiją – Kaštonas. Šeima, palaikymas ir santykiai su tėvais Kokią tėvelių Astos ir Ramūno pagalbą labiausiai vertini: techninę, kūrybinę ar emocinę? Emocinę, man įdomu išgirsti jų nuomonę apie šviežiai sukurtą kūrinį, kai jie dar negirdėjo jokių kitų jo versijų ar klaidų, nes dalyvaudamas kūrybiniame procese nuo A iki Z prisiklausau visko ir elementariai kažkuriame taške jau nebesuprantu, kas gerai, o kas ne. Iš tėčio sulaukiu ir techninės pagalbos: koncertuose grojame su jo įranga ir aparatūra, o jis būna mano DJ. Ar yra kūrinys, kuriam gimti padėjo bendravimas su šeima, tėvais? Tiesiogiai turbūt ne, bent jau neprisimenu. Bet faktas, kad vieno ar kito kūrinio atsiradimui tėvai įtakos turėjo. Visos dainos, įkvėptos jų, galbūt ir neturiu, bet eilučių tiek apie juos, tiek jų dėka parašytų – yra nemažai. Kūrybinis procesas Kaip gimsta Tavo kūriniai? Ar rašydamas tekstus turi savo taisykles? Pavyzdžiui, „turi būti tikri įvykiai“, „noriu palikti žinutę“ ir pan. Kūriniai gimsta įvairiai – ir iš nuotaikos ar emocijos, ir iš įvykio. Stengiuosi kurti natūraliai, pagal techninį sprendimą nekuriu. Esu sulaukęs pasiūlymų pagal duotas temas sukurti dainą, bet atsisakiau. Iš pradžių buvau griežtai sau pasakęs, kad tekstuose turi būti tik tikri įvykiai ir jokio blevyzgojimo ir melo. Tačiau laikui bėgant supratau, kad taip save riboju. Aš juk galiu rašyti ir ne būtinai apie tai, kas jau buvo, galiu rašyti, ką planuoju nuveikti, galiu įsikūnyti į kokį nors personažą ir būdamas jo rolėje parašyti tekstą ir dar daug kitų dalykų galima sumąstyti. Taigi taisyklė liko, bet nebe tokia griežta – leidžiu sau daugiau laisvės. Ką Tau simbolizuoja albumo „Prometėjas“ pavadinimas? Kodėl būtent jis? Prometėjas atnešė žmonėms naują, nematytą dalyką – ugnį, kuri tapo naudinga ir labai reikalinga žmogui. Kaišiadorys hiphopu mano paauglystės laikotarpiu nekvepavo. Aš manau, kad į savo miestą atnešiau naują vėją, naujų spalvų ir tai, ką galime laikyti savo krašto dalimi. Mano muzika suformuota Kaišiadorių. Kokį savo kūrinį laikai brandžiausiu? Kodėl? Turiu kūrinį „Išnyksiu kaip dūmas“, įkvėptą Maironio ir pasiremtą to paties pavadinimo kūriniu. Jis dar nėra išleistas, bet kuomet išeis į eterį, tikiu, kad priežastis, kodėl jį laikau brandžiausiu, bus suprasta. Energija ir motyvacija Ankstesniame straipsnyje, kuris buvo išspausdintas rajono laikraštyje 2022 m., minėjai, kad kūrybai įkvepia draugai, tėvai ir kasdienybės detalės. Ar turi ritualų, kurie padeda „įjungti“ kūrybos mygtuką? Ritualo neturiu, bet kūryba įsijungia tada, kai „išsijungia‘‘ žmonija. Kalbu apie naktį: tuomet niekas netrukdo ir galiu pilnai įsijausti. Daugelis kūrinių buvo sukurti 4 arba 6 val. ryto. Tačiau pelėdos režimo paskutiniuosius metus vengiu, stengiuosi perlipti per save ir bandyti kurti ankstyvą vakarą ar dieną. Kas motyvuoja tęsti, kai ateina nuovargis ar abejonės? Dažniausiai šios mintys prasisklaido, kai gerai išsimiegu ir skiriu laiko poilsiui nuo viso šurmulio. Kai pailsiu, paklausau savo vidinio balso ir jo vedamas tęsiu tai, ką esu pradėjęs. Scena ir klausytojai Kas Tau yra koncertas: tai energijos mainai ar savotiška emocinė išpažintis? Energijos mainai. Jaučiuosi puikiai, kuomet iš publikos sulaukiu teigiamo grįžtamojo ryšio. Ar turi pasirodymą, kuris Tau paliko ryškiausią įspūdį? Taip, kol kas – du: 2023 m. rudenį koncertas „Bucinyje“ ir 2024 m. pasirodymas Kaišiadorių Vasaros palydų ir galiūnų šventėje. Ateitis, profesinis kelias ir svajonės Ką Tau reiškia savivaldybės Jaunojo menininko stipendija? Ar tai suteikė naujo impulso? Jaučiuosi įvertintas ir pastebėtas, tai skatina judėti į priekį. Kokie tavo ateities planai, gal žinai, kur norėtum studijuoti, baigęs gimnaziją? Vienoje Tavo dainoje „Aukšta nata“ yra žodžiai: „Vieną dieną aš būsiu ant bangos, mano ateitis jau suplanuota...“ Jei užmerktum akis ir įsivaizduotum save po penkerių metų – kur esi? Scenoje? Studijoje? 12 klasėje ateities planai jau pasikeitė 3 ar 4 kartus ir šiandien tvirto bei sustyguoto plano neturiu. Plaukiu pasroviui, darau tai, kas žavi dabar, ir tikiu, kad toks ėjimas nuves į tinkamą kelią. Kur būsiu po penkerių metų? Nežinau, bet žinau, kad neprapulsiu. * * * Žiema. Tuo metu, kai miestas lėtai bunda, kažkur Kaišiadorių ar Žaslių padangėje gimsta dar vienas ritmas – neminkštas, nepagražintas. Tai Cash Tone balsas – jauno žmogaus, kuris sako: „Aš atstovauju savo miestui, aš žinau, tu tai matai...“ Klausant Armino dainų kartais atrodo, kad jos – tarsi žiemos kvapas: aiškus, grynas ir niekuo nepagražintas. Jaunas atlikėjas teigia, kad jo harmonija „laužyta“, tačiau būtent tokia ji ir užkabina, nes atpažįstama. Nes labai tikra. Jo kūryboje daug jaunystės degimo, vidinės ugnies. Bet yra ir dar kažkas – ramus tikėjimas, kad muzika yra kelias, kuriuo jis eina ne vienas, o kartu su visais jį palaikančiais. Neatsitiktinai psichologas Lionius Demjanovas socialiniuose tinkluose jį pavadino „šauniu ir brandžiu moksleiviu, kurio pasiekimai muzikos pasaulyje daug priklauso ir nuo puikių santykių su tėvais“. Gal todėl klausydamas jo muzikos vis grįžti prie paprastos tiesos: talentas skamba garsiau tada, kai žmogus stovi ant tvirto pagrindo. Ir Arminas tą pagrindą turi. Sunku pranokti savivaldybės administracijos direktorių Karolį Petkevičių, 2024 m. apie šį vaikiną parašiusį: „Kaišiadorietis. Apie viską paprastai, bet mano ausims, tai labai labai NEPRASTAI“. Išties, šie žodžiai – tiksliausia Armino vizitinė kortelė. Armino kūryboje susilieja jaunystės nerimas ir tyli vidinė branda.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2025 gruodžio 14, sekmadienis )