Gamta romansų vakarui nepašykštėjo gero oro.
Sulaukta nemažo svečių būrio
– Ateinančias metais kviesime į jubiliejinį – dešimtą romansų vakarą, – žadėjo „Verpetos“ vadovė Valerija Jankauskienė, pokalbyje su „Kaišiadorių aidais“ prisiminusi pačią pradžią.
Nors ir pavargę nuo organizacinių rūpesčių, verpetiškiai švietė šypsenomis.
Sėkmė paskatino romansų vakarą surengti ir kitais metais, ir dar kitais. Taip, tarsi nejučia, ir gimė tradicija, kuri buvo nutrūkusi tik liūdnos atminties karantino laikotarpiu. Renginys persikėlė į Gudienos tvenkinio pakrantę, kurios aplinka kasmet gražėja, ne gėda čia ir svečius pakviesti. O jų, tų svečių, būna nemažai – kasmet suvažiuoja ansambliai iš įvairių Lietuvos kampelių, tad kartu su vakaro šeimininkais ir vietiniais kolektyvais susidaro 8–9. Šiemet devyni ir buvo. Romansų vakaro dalyvių širdis virpino Jonavos rajono Upninkų kultūros centro fokloro ansamblis „Letaukėla“, su kuriuo Valerijos Jankauskienės vadovaujamą Palomenės kultūros centro Zūbiškių moterų vokalinį ansamblį „Šilaja“ sieja ilgametė koncertinė draugystė; to paties kultūros centro armonikierių duetas – Laima Dobrovolskienė ir Sandra Varžaitytė. Beje, šių abiejų kolektyvų vadovė L. Dobrovolskienė kilusi iš mūsų rajono Gegužinės kaimo, tad savo scenoje matyti tokius atlikėjus – dvigubai malonu.
Smagu, kad vos prieš kelias dienas sugrįžę iš koncertinės kelionės Graikijoje romansų vakaro nepraleido ir Alytaus kultūros centro folkloro ansamblio „Žvangucis“ dalyviai (vad. Jūratė Fedaravičienė), kurio įkūrėjas ir buvęs ilgametis vadovas Giedrius Griškevičius, ir dabar vadinamas „kolektyvo siela“, patirties yra sėmęsis ir iš „Verpetos“. Beje, mūsiškis ansamblis ne kartą „Žvangucio“ kvietimu yra dalyvavęs įvairiuose renginiuose Dzūkijos sostinėje.
Šiltais plojimais romansų vakare buvo sutikta Ukmergės rajono Siesikų skyriaus kapela „Vieversa“ (vad. Vidmantas Savilionis), o kai Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės uniformomis apsirengę kapelos vyrai darniai marširavo aidint specialiai į „Verpetos“ repertuarą įtrauktai karinei dainai, žiūrovų minioje kilo tikros ovacijos.
Nepaprastai daug charizmos vakarui „Ant melsvo ežero bangų“ suteikė šventės vedėjas Kęstutis Tumynas, Lietuvai daugiausiai žinomas sceniniu pseudonimu „Rumbonių Vinculis“, kuris ne tik kolektyvų pasirodymus šmaikščiai komentavo, bet ir sukosi tarp žiūrovų bei svečių juos linksmai kalbindamas. Tiesą sakant, jau vien iš arti pamatyti šį unikalų žmogų – didelis džiaugsmas – tiek įvairiausių gebėjimų ir talentų jame telpa: baigęs Lietuvos veterinarijos akademiją šauniai darbuojasi Alytaus seniūnijos seniūno pareigose (sako, dzūkiškai kalba ir su ministrais), ūkininkauja, yra savo gimtųjų Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčios vargonininkas ir chorvedys, dainininkas, muzikantas... „Verpetos“ ansamblio vadovė Valerija Jankauskienė pasidžiaugė, jog kasmetiniai apsilankymai Švč.Trejybės bažnyčios atlaiduose Rumbonyse padovanojo ansambliui progą susipažinti su K.Tumynu ir pakviesti jį Kaišiadoris...
Stiprūs ir savais kolektyvais
Kad Kaišiadorių kraštas turtingas balsingais, dainingais žmonėmis, dar kartą akivaizdžiai parodė ir romansų vakaras – pasikeisdami su svečių kolektyvais į sceną kopė vietiniai dainos mylėtojai. Mūsų krašto perlo – Kaišiadorių kultūros centro folkloro ansamblio „Verpeta“ vadovė Valerija Jankauskienė į romansų vakaro sceną kopė su dviem kolektyvais – be „Verpetos“ ji atsivežė ir savo vadovaujamą Palomenės kultūros centro Zūbiškių moterų vokalinį ansamblį „Šilaja“. Elegancija švytėjo ir kitas Palomenės krašto dainininkių būrys – vietos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Gama“ (vad. Regina Griesiuvienė). Beje, gražų vakarą Gudienoje taip pat papuošė dar vienas R. Griesiuvienės kolektyvas – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kaišiadorių filialo moterų ansamblis „Volungėlė“. Klausytojų simpatijų susilaukė Kaišiadorių krašto neįgaliųjų sąjungos meno kolektyvas „Lomena“ (vad. Elvyra Perkumienė), Lietuvos pensininkų sąjungos Kaišiadorių bendrijos „Bočiai“ vokalinis ansamblis „Rūta žalia“ (vad. Olytė Stakienė).
Džiugiai sutiktas ir jauniausias „Verpetos“ solistas, Čiuladų giminės dinastijos dainuojamųjų tradicijų tęsėjas aštuonmetis Jokūbas Bauba, šiemet antrą kartą savo dar tokiame neilgame gyvenime tapęs Lietuvos vaikų ir moksleivių konkurso „Tramtatulis“ laureatu. (Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad reikšmingą šio konkurso titulą Jokūbas laimėjo ir būdamas vos ketverių – tąsyk tapo „Tramtatulio“ diplomantu). Vakaro metu sudainuotos Jokūbo Baubos dainos – tai padėka ir jį konkursui parengusiai močiutei Valerijai Čiuladaitei-Jankauskienei, ir nuoširdžiai savo jauniausią narį globojantiems „Verpetos“ dalyviams bei visiems tiems, kurie ilgai po nacionalinio turo sveikino jaunąjį laureatą, o kai kas – ir pyragus dovanų laureatui kepė... Po įspūdingo pasirodymo Jokūbas prisijungė prie „Verpetos“ dainų, o kai kurioms – ir smagiai būgnu pritarė, o polkai užgrojus dar ir visas ansamblietes pašokdino. Kaip pasakytų literatūros klasikas Kazys Binkis, „Gražus atžalynas auga“...
Jaukų vasaros vakarą romansų klausėsi rekordinis žiūrovų skaičius – ne tik Gudienos poilsiavietės suolų, bet ir iš Kaišiadorių kultūros centro, kuris pasirūpino savo kolektyvo organizuojama švente, atvežtų kėdžių pritrūko. Tai rodo, jog koncertas „Ant melsvo ežero bangų“ ne tik kad tapo tradicija, bet ir kasmet susilaukia vis didesnio dėmesio.
Ne tik savo kraštui
O romansų vakaro organizatorių – „Verpetos“ folkloro ansamblio – koncertų kalendorius pildosi toliau.
Kartais pagalvoji, ar dažnai susimąstome, kokį didžiulį turtą savo krašte turime? Juk keturiasdešimt septintus metus mūsų senolių dainas dainuojantis kolektyvas – vienas seniausių iki šiol gyvuojančių folkloro ansamblių Lietuvoje! Pagal meninės veiklos trukmę po 1968 m. įkurto Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ – „Verpeta“ (1978 m.) – antroji šalyje, o iš regioninių ansamblių, puoselėjančių autentišką savo krašto folklorą – pirmoji! Tik džiaugtis, saugoti, mylėti, gerbti ir puoselėti reikia!
Ilgame „Verpetos“ kūrybiniame kelyje – daugybė miestų, rajonų, respublikinių ir tarptautinių renginių, kurių programose dalyvauta, 2023-aisiais pelnytas garbingas „Aukso paukštės“ titulas. O koncertų – jų stebėtinai jaunos dvasios ansambliečiai net nesuskaičiuotų. Interneto platybėse pavyko surasti vienintelį konkretų skaičių – 2019 metais „Verpeta“ surengė jubiliejinį tūkstantąjį koncertą Juodkalnijoje vykusiame festivalyje.
Nuo to laiko prabėgo jau šešeri metai – galima tik įsivaizduoti, kiek pasipildė ansamblio koncertų sąrašas. Vien tik šiemet kur tik nebūta, kur tik nedainuota!
– Kaip pradėjome vasario mėnesį Druskininkuose folkloro ansamblio „Stadalėla“ 30-ečio koncertu, taip ir ritasi kelionės... Labai geras vakaras buvo vasario 14-ąją Kruonio šile...Paskui Užgavėnių koncertai, antrą šv. Velykų dieną – Lietuvos etnografijos muziejuje Rumšiškėse, Vaikų Velykėlės lopšelyje-darželyje „Žvaigždutė“– norisi, kad augdami vaikai bent kiek prisiliestų prie senųjų papročių, tradicijų, imtų suvokti jų esmę, – vardija tarsi niekada nuovargio nejuntanti Valerija Jankauskienė, kuri, kai nėra kitos išeities, ir už autobuso vairo gali sėsti, kad tik mylimas ansamblis laiku atidurtų ten, kur yra kviečiamas ir laukiamas.
Balandį „Aukso paukštės“ įteikimo proga dainomis sveikintas Trakų kultūros ir meno centro folkloro ansamblis „Radasta“. Tą patį mėnesį, kaip ir kasmet, „Verpeta“ leidosi jau į beveik ritualine tapusia kelionę į Palangą, kur jau 35-ąjį kartą vyko garsioji šventė, įtraukta net į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą – „Jurgi, paimk raktus!“ Šioje šventėje vartus į pavasarinį gyvasties atgimimą kartu su kitais folkloristais mūsų ansamblio dalyviai atrakina nuo pat šios tradicijos pradžios. Gegužę – folkloro festivalis „Kad Nemunas tekėtų...“ Pravieniškėse ir Lietuvių liaudies dainų metams skirtas šokių ir dainų vakaras Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centre. Ir, žinoma, „Skamba skamba kankliai“ sostinėje, kur 52-ąjį kartą vykusiame festivalyje, skverelyje prie LR Prezidentūros, „Verpeta“ pristatė muzikinę programą „Skambantis senamiestis“, dalyvavo festivalio eitynėse, dainavo baigiamajame koncerte. Festivalio metu buvo ir dar vienas įsimintinas momentas – „Muzeotekoje“ – naujajame Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje – vykusioje konferencijoje „Verpetos“ vadovė Valerija Jankauskienė skaitė paskaitą. Nors kiek jaudinosi – pavyko. Kitaip ir būti negalėjo – juk jos lūpomis kalbėjo ilgametė patirtis, į kraują įaugę talentas ir meilė...
Sugrįžus į namus, į Kaišiadoris, ansambliečiai nesiilsėjo – ruošėsi ir dalyvavo Nepertraukiamo liaudies dainų dainavimo rekordo siekyje, muzikiniame performanse Gegužinės kaime „Raudų takas: iš tamsos į šviesą“, o jau rytojaus dieną smagiai sukosi folkloro ansamblių subuvime „Prieg melsvo Nemunėlio“ Rumbonyse. Beje, į šį koncertą Valerijai Jankauskienei teko skubėti tiesiai iš Lietuvos etnografijos muziejuje Rumšiškėse vykusio „Tramtatulio“ baigiamojo koncerto, kur jos anūkui Jokūbui Baubai buvo įteiktas laureato diplomas.
Kad ir jau kirbėjo organizaciniai rūpesčiai artinantis pačių rengiamam romansų vakarui „Ant melsvo ežero bangų“, pirmomis liepos dienomis „Verpetos“ ansambliečiai garbingai reprezentavo Kaišiadorių krašto folklorą jubiliejiniame dešimtajame tarptautinio folkloro festivalyje „Saulės žiedas“ Šiauliuose, o kol spaudai buvo rengiamas šis straipsnis suspėjo sudalyvauti taip pat jubiliejų – dvidešimtmetį – švenčiančiame respublikiniame folkloro festivalyje „Subatėlės vakarėly“, kuris vyko Dzūkijos nacionaliniame parke. Mūsų ansamblio dainos, šokiai, muzika aidėjo nacionalinio parko Darželių, Mančiagirės ir Puvočių kaimuose. Toli gražu netuščias, kaip sakė V. Jankauskienė, ir likusių metų mėnesių kalendorius.
– Nors „Verpeta“ sparčiai artėja prie savo veiklos auksinės sukakties, smagu jausti, kad ansamblis gyvas: džiaugiamės tais, kurie „Verpetai“ yra atidavę ne vieną savo gyvenimo dešimtmetį, akys nušvinta, kai ateina nauji jauni žmonės. Smagu, kad tokių vis atsiranda, vadinasi – gyvuosim, dainuosim ir toliau! – sako kolektyvo vadovė Valerija Jankauskienė.
Tad lai plaukia „Verpetos“ ansambliečių balsai ne tik melsvo ežero bangomis, bet ir jūrų marių. Gyvenkit ir dainuokit, mūsų krašto sielos paukščiai!