Šie metai mus, kaišiadoriečius, suvienijo
2024 balandžio 23, antradienis

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius Karolis Petkevičius. Angelės Rabačiauskienės nuotr.
Apie itin reikšmingą laikotarpį Kaišiadorių kraštui bei jo žmonėms, Kaišiadorims tapus Lietuvos kultūros sostine ir su tuo susijusius iššūkius, svarbiausius prioritetus, įgyvendinamus projektus, problemas ir būsimus darbus kalbamės su Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Karoliu PETKEVIČIUMI

 
– Politikoje nesate naujokas, dvi kadencijas buvote išrinktas rajono savivaldybės tarybos nariu ir, kaip teko pastebėti, turite savo nuomonę ir požiūrį į daugelį aktualių klausimų. Naujasis Jūsų darbo baras – išties atsakingas: pradėjote vadovauti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai. Kaip sekasi ir kokių darbų pirmiausia ėmėtės? Juk norint efektyviai valdyti struktūrą, pirmiausia reikia ne tik būti šalia visų įstaigos žmonių, bet ir išsiaiškinti „degančius“ darbus, kuriuos skubiausiai reikia atlikti, susipažinti su informacija apie vykstančius projektus ir kt.
 
– Suprantama, naujasis mano darbas – kupinas ne tik iššūkių: priimami vienokie ar kitokie sprendimai, būtina ne tik susipažinti su realia situacija, bet ir išsiaiškinti daugelį su sprendžiamomis problemomis susijusių klausimų. Kaip ir kiekvienas, turiu savo nuomonę, kurios nevengiu išsakyti, nesu tas žmogus, kad neįsiklausyčiau ir į kitų argumentus, nuomones, pastabas ar siūlymus, ypač jei diskutuojama, t. y. nueinama diskusijų keliu, kai bendromis pastangomis randami tinkami sprendimai.
Šių metų balandžio mėnesį pastatytas miesto ženklas KAIŠIADORYS. Nikolajaus Surinino nuotr.
Kalbant, kaip jūs ir minėjote, apie pečius užgulusių darbų naštą, nereikėtų suprasti, kad viskas gula ant administracijos vadovo pečių: džiaugiuosi ir vertinu darbščią ir pajėgią spręsti daugelį svarbių ir aktualių klausimų bei sprendimų administracijos darbuotojų komandą. Su atsakingais įvairių sričių specialistais, kaip, beje, ir kultūros centrų vadovais, kultūros, švietimo ir kitais darbuotojais aptariame, ką ir kaip padaryti geriau, kad Kaišiadorys būtų vertas Kultūros sostinės vardo. Tie patys Kultūros sostinės ambasadoriai, su kuriais diskutuojame, kaip numatytus renginius ir kitas veiklas atlikti geriau, noriai prisideda ir dalijasi savo sumanymais bei nuomonėmis.

Su meru Šarūnu Čėsna pastebėjome, kad šie metai mus, kaišiadoriečius, suvienijo. Labai daug sulaukiame palaikymo iš užsienyje gyvenančių bei iš buvusių Kaišiadorių krašto žmonių, išvykusių gyventi į Kauną, Vilnių ar kitus Lietuvos miestus. Žmonės siūlosi prisidėti prie įvairių mūsų organizuojamų renginių bei veiklų. Yra ir tokių, kurie patys, atstovaujantys kokiai nors sporto ar kitai organizacijai, nori atvykti, ir ne tik dalyvauti mūsų organizuojamuose renginiuose, bet ir patys organizuoti kokius nors renginius ar veiklas. Turiu galvoje triatlonininkus, buriuotojus, motociklininkus ir kt.
 
– Ar esate patenkintas dabartine darbuotojų komanda? Pasikeitus teisės aktams, daug kas pakito. Todėl akivaizdu, kad gal reikėjo keisti ir administracinę struktūrą, išnaudojant esamus resursus ir išsiaiškinant, kur trūksta žmonių?
 
– Taip, kiekvienas skyrius turi savo vadovus, pasitikiu tais žmonėmis, savo sričių specialistais, nusimanančiais savo veiklose. Kitaip ir negali būti, nes įsuka ta rutina. Jau greitai bus metai, kai dirbame, laikas sukasi nepaprastai greitai, kas buvo nauja, tapo įprasta: daugybė dokumentų, kaip ir vienas su kitu nesusijusių klausimų bei sprendimų – vieni apie architektūrą, kiti apie statybas, teisinius ar socialinius reikalus, treti apie duobes, balas ir kitas negeroves, viesulu prasisuka mintyse... Ir ką aš pastebiu: pirmadienį, antradienį ar kitomis savaitės dienomis tu sukiesi tarsi užburtame rate, o penktadienį, kai baigiasi darbo dienos laikas, ne iš karto atslūgsta įtampa ir savotiškas nerimas, kurio dirbdamas nejautei.
 
– Laikotarpis, Kaišiadorims ruošiantis tapti ir tapus Lietuvos kultūros sostine, pasitaikė nelengvas. Ne viskas, kas buvo numatyta, spėta įgyvendinti. Vaikščiodamas po miestą, lankydamasis seniūnijose bei kaimuose, pastebėjote daugelį, toli gražu ne tokių akiai malonių dalykų. Kas jus nustebino, kalbant apie miesto infrastruktūrą, ko ketinate imtis, siekdami atgaivinti senamiestį bei išspręsti skaudulius – gatvių duobių, byrančių šaligatvių, automobilių stovėjimo aikštelių, žvyrkelių asfaltavimo problemas ir kt.?
 
– Sutinku, spręstinų problemų ir skaudulių netrūksta, tačiau tai nereiškia, kad jie nesprendžiami. Bendradarbiaujant su „VIA Lietuva“, planuojama 2024 metais pavojingiausiose vietose įrengti pėsčiųjų perėjas (100 tūkst. Eur). Savivaldybės biudžeto lėšomis šaligatviams (Vytauto gatvėje, Žasliuose; Vilniaus gatvėje, Žiežmariuose), gatvėms (Daunio gatvėje, Rumšiškėse), keliui (į stambiagabaričių atliekų aikštelę Rumšiškėse) remontuoti ir / ar įrengti planuojama skirti 472 tūkst. Eur. Kelių, gatvių ir šaligatvių remontui planuojamos lėšos ir seniūnijų biudžetuose.
Vyksta pėsčiųjų tilto per geležinkelį rekonstrukcijos darbai.
Be jau atliktų darbų praėjusiais metais, skirtų „Kaišiadorys–Lietuvos kultūros sostinė 2024“ projekto pasiruošimui, šiais metais pastatytas miesto ženklas KAIŠIADORYS, Algirdo Brazausko parke bus pastatyta renginiams skirta lauko scena, prasidėjo Miško parko estrados ir tako į ją tvarkymo bei Lomenos upės atkarpos miesto teritorijoje valymo darbai. Sutvarkyta Girelės II tvenkinio aplinka, pašalinant makrofitus, numatytas pastatyti Chaišadaro skulptūrinis elementas ir informacinis stendas (Gudienoje) bei kiti smulkesni darbai, kurie suplanuoti atlikti Kultūros sostinės metais.

 
– Džiugi žinia – prasidėję pėsčiųjų tilto per geležinkelį rekonstrukcijos darbai.
 
Vyksta pėsčiųjų tilto per geležinkelį rekonstrukcijos darbai.
– Taip. Vasario mėnesio viduryje prasidėjo pėsčiųjų tilto per geležinkelį rekonstrukcija. Šis ilgai lauktas projektas turėtų būti užbaigtas spalio viduryje. Kol vyksta rekonstrukcijos darbai, gyventojai gali naudotis laikinu tiltu. Atsiprašome už nepatogumus, tačiau tikimės, kad po rekonstrukcijos pėsčiųjų tiltas bus patogesnis ir saugesnis.

 
– Ko gero, per šį laiką sulaukėte nemažai žmonių, prašančių pagalbos, o gal ir siūlančių savo idėjas bei įvairius problemų sprendimo būdus. Ką konkrečiai išgirdote?
 
– Žinote, tikrai sulaukėme, ir labai nemažai, pastabų bei siūlymų, kuriuos visada analizuojame ir bandome, jei tai yra mūsų galimybė, spręsti. O jei ir ne mūsų, tai ieškome būdų, kaip gyventojams padėti. Labai smagu buvo į pastabas pažvelgti kitaip: pasikvietėme tuos gyventojus diskusijai, nes matėme, kad dažnu atveju tie pastebėjimai yra labai teisingi. Pasivaikščiojome po miestą kartu, susirašėme pastabas ir kartu galvojome, kaip spręsti. Ir, beje, jau nemažai dalykų padaryta. Smagu, kad atkreiptas dėmesys į daugelį  kartais nepastebimų dalykų, tokių kaip ne vietoje susikaupusios šiukšlės, kelmai, apšvietimo seni stulpai, krūmai ir daugybė kitų negerovių, kurias pašalinus, aplinka keičiasi. Mes džiaugiamės, kad iš gyventojų sulaukiame atgalinio ryšio, kad aplinka gražėja. Paleista savivaldybės internetinė platforma, kur gyventojai gali fiksuoti savo pastabas, kas mums labai padeda, nes gyventojų pastebėjimai yra didžiulė pagalba bendram tikslui gražinant aplinką.
 
– Norėtųsi išgirsti ir apie savivaldybės biudžetą. Kiek surinkta pajamų, kokios planuojamos išlaidos?
 
– Patvirtintas Savivaldybės biudžetas, kuriame daugiau kaip 52,8 mln. Eur biudžeto pajamų. Lietuvos Respublikos 2024 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu Kaišiadorių rajono savivaldybei patvirtintas prognozuojamas
Vyksta Miško parko estrados ir tako į ją rekonstrukcijos darbai. Editos Levansavičiūtės nuotr.
gauti gyventojų pajamų mokestis – 28,0 mln. Eur. Lyginant su 2023 m., šių lėšų numatoma gauti 3,6 mln. Eur daugiau.

Atsižvelgiant į faktinį mokesčių rinkimą 2023 m. bei įvertinus patvirtintus mokesčio tarifus, 2024 m. planuojama, kad į savivaldybės biudžetą bus gauta 1,6 mln. Eur nekilnojamojo turto mokesčio, 0,43 mln. Eur žemės mokesčio, 1,6 mln. Eur kitų pajamų.
Vyksta Miško parko estrados ir tako į ją rekonstrukcijos darbai. Editos Levansavičiūtės nuotr.
2024 m. iš valstybės biudžeto Kaišiadorių rajono savivaldybei numatyta skirti per 20,7 mln. Eur dotacijų. Didžiausia dotacija numatyta ugdymo reikmėms finansuoti – beveik 13,3 mln. Eur, likusi suma skiriama valstybinėms (perduotoms savivaldybėms funkcijoms) finansuoti – priešgaisrinei funkcijai vykdyti, socialinei paramai mokiniams, socialinei šeimų priežiūrai finansuoti, socialinei asmenų su negalia globai ir kt.

Įvertinus visus žinomus finansavimo šaltinius, savivaldybės biudžeto išlaidoms 2024 m. skirta 60,8 mln. Eur, iš jų 8,1 mln. Eur turimi lėšų likučiai pagal tam tikrą specialią paskirtį.
 
– Kuriais iš nuveiktų darbų labiausiai džiaugiatės? Ir ką esmingesnio naujame darbe jau pavyko nuveikti?
 
– Galiu pasakyti, kad man visi darbai yra vienodai svarbūs. Daug jau padaryta, daug planuojama. Niekada nemėgstu girtis nuveiktais darbais, nes tai nėra mano vieno, o visų savivaldoje dirbančių žmonių bei mero komandos bendri darbai. Apie darbus mes nuolatos rašome tiek feisbuke – Kaišiadorių rajono savivaldybės paskyroje, tiek mero apžvalgose. Žinoma, kas skaitys, bus tokių, kurie sakys, va, neįvardija konkrečiai. Bet kas nori, tuos darbus jau pastebi, ir mums tai svarbiausia. Ne pagyros savimi, o darbai turi patys kalbėti už save. Kaip jau minėjau, aš to laikausi. Bet keletą iš jų įvardinsiu, atsakydamas į Jūsų kitą klausimą, kad straipsnis neliktų neinformatyvus.
 
– Kokie svarbiausi darbai ir prioritetai numatyti šiemet?
 
– Savivaldybė įgyvendina nemažai jau besibaigiančių iš Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos finansuojamų projektų („Tūkstantmečio mokykla“, Nuotekų valymo įrenginių ir nuotekų ūkio rekonstrukcija Pravieniškių kaime, Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra, Socialinio būsto fondo plėtra, Paslaugų teikimo ir asmenų aptarnavimo kokybės gerinimas ir kt.) bei pradeda naujus: Edukacinis inžinerinis-technologinis klasteris Kaišiadorių rajono savivaldybėje, Rūšiuojamojo atliekų surinkimo skatinimas, Ugdymo prieinamumo didinimas ir plėtojimas, Turizmo jungčių formavimas su kaimyninėmis savivaldybėmis, mobiliųjų komandų aprūpinimas, ilgalaikės priežiūros paslaugų, pacientų pavėžėjimo, visos dienos mokykla ir kt.
Taip pat planuojama šiais metais pradėti statyti muziejaus pastatą, kurio statybai numatoma skirti 0,3 mln. Eur savivaldybės biudžeto lėšų, Savivaldybės administracijos pastato kapitaliniam remontui numatyta 1,9 mln. Eur, o Rumšiškių kultūros centro stogo remontui – 350,0 tūkst. Eur.
2024 metais, kaip ir pernai, savivaldybės gyventojai kviečiami teikti idėjas, skirtas gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti ir kurti, kurioms finansuoti numatyta 100 tūkst. Eur bei 116 tūkst. Eur numatyta praėjusių metų nebaigtoms veikloms. 
 
– Ar esate patenkintas savivaldybei pavaldžių įmonių ir bendrovių darbu?
 
– Negaliu teigti, kad mus visiškai tenkina kai kurių Savivaldybei pavaldžių įmonių ir bendrovių darbas. Visada galima tobulinti tam tikras sritis, tam tikrus procesus. Bet visada tai lemia finansinės galimybės. Jas šiandien turime tokias, kokias turime. Nuolat ieškome galimybių rasti lėšų ir pagerinti teikiamas įmonių paslaugas. Turime iššūkių, bet smagu, kad visų įmonių vadovai yra savo sričių specialistai, nuolat kelia klausimus, diskusijas, kas visada veda prie geresnių rezultatų. 
 
– Savivaldybėje tikriausiai veikia dokumentų valdymo sistema (DVS), leidžianti ant dokumentų dėti elektroninį parašą. DVS taupo laiką, nes tereikia paspausti kompiuterio klavišą. Ar esate skaičiavęs, kiek kartų per dieną tenka pasirašyti įvairių dokumentų?
 
– Taip, sistema yra, bet yra dar ir daug kitų popierinių dokumentų, kuriuos man tenka pasirašyti. Būna dienų, kai tenka parašą rangyti ir 600 kartų. Imkim vidurkį, per dieną tenka pasirašyti apie šimtą įvairių tiek elektroninių, tiek ir spausdintinių dokumentų. Kiekvieną gautą ar siunčiamą dokumentą tenka perskaityti, išanalizuoti ir tada tik pasirašyti arba nukreipti tolimesniam vykdymui. Bet tai nuolat besikeičiantis procesas, priklausantis nuo daugybės faktorių. O jei juokais, tai mokyklos laikais taip dažnai tušinuko nekeisdavau...
 
– Ko gero, šie metai ir Jūsų šeimai, auginusiai du sūnelius, labai reikšmingi: gimus dvyniams, tapote daugiavaikės keturių sūnų šeimos tėvu. Ką mėgstate veikti laisvalaikiu, jei dar tokį turite?
 
– Teisingai, šiuo metu laisvalaikio turiu labai mažai, nes neseniai su žmona Indre susilaukėme dviejų naujų atžalų. Tai dabar esame didelė šeima, tad visą laisvą laiką skiriu šeimai.
O, apskritai, tai domiuosi sportu: krepšiniu, smiginiu, kuris padeda  pailsinti protą, nes reikalauja begalinio susikaupimo. Taip pat žaviuosi kelionėmis ir, žinoma, žygiais.
 
– Ačiū už pokalbį

Kalbėjosi
Angelė RABAČIAUSKIENĖ

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2024 birželio 21, penktadienis )