Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedrai – 90
Alvydė VENSKIENĖ   
2022 lapkričio 11, penktadienis

Kaišiadorių katedrai – 90 metų!
Kaskart praeinant centrine gatve, žvilgsnis užkliūna už aukščiausio visame mieste pastato bokštų – neogotikinė Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra iš išorės atrodo išties įspūdingai. Jai, kaip ir visiems tokio architektūrinio stiliaus pastatams, būdingas grakštus, į viršų siaurėjantis pagrindinio fasado bokštas. Taip pat – smailiaarkės įgilintos langų ir durų nišos. Išskirtinis mūsų katedros savitumas – ir abipus šoninių navų prie pagrindinio pastato prijungtos koplyčios.

Šiuo metu visi kaišiadoriečiai su didžiuliu susidomėjimu stebi katedros rekonstrukcijos darbus, jau mato variu spindinčius, atnaujintus koplyčių bokštus ir laukia, kada katedros vaizdas atsivers visu gražumu, nuardžius statybų pastolius. Todėl kai Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras visus norinčius pakvietė su katedra susipažinti iš arčiau, nes šiemet sukanka 90 metų nuo jos pastatymo,
aplankyti katedros kriptą, vyskupijos kuriją ir joje esantį muziejų, nekilo jokių abejonių dėl dalyvavimo.
Ekskursijoje po Kaišiadorių katedrą jos istoriją susirinkusiesiems išsamiai papasakojo Kaišiadorių vyskupijos vyskupas Jonas Ivanauskas, o kiek vėliau vyskupijos kurijos muziejaus ekspoziciją vaizdžiai pristatė vyskupijos kancleris kunigas Gediminas Tamošiūnas.
Tačiau apie viską iš eilės. Pradžiai – šiek tiek istorijos.

Faktai, reikšmingi Kaišiadorių istorijai
Visi puikiai žinome, kad Kaišiadorys – sena gyvenvietė, istoriniuose šaltiniuose žinoma jau nuo XVI amžiaus. XIX a. antrojoje pusėje nutiesus geležinkelius ir pastačius depą – traukinių aptarnavimo stotį, čia atsikėlė daug darbininkų, miestas ėmė augti ir plėstis.
1906 metais vietinių gyventojų, tikinčiųjų iniciatyva pirmą kartą imta rimtai svarstyti apie savo parapijos įkūrimą ir bažnyčios statybą. Artimiausios kaišiadoriečiams bažnyčios buvo Žiežmariuose, Palomenėje, Žasliuose. Nors kaimyninės parapijos nauja iniciatyva nesidžiaugė, 1906 m. Vilniaus arkivyskupas Eduard von der Ropp įkūrė Kaišiadorių parapiją (iki to Kaišiadorių gyvenvietė priklausė Žiežmarių parapijai) ir tai suteikė teises bažnyčios statybai, kuriai ilgokai ruoštasi.
Žemės sklypą bažnyčios statybai ir aikštei priešais bažnyčią iš savo Žiebenos palivarko dovanojo Vladikiškių dvaro savininkas Boleslovas Romeris.
Po metų, 1907 metais, pastatyta nauja klebonija, o medinė koplyčia nelegaliai įrengta buvusiame grūdų sandėlyje. Tais pačiais metais į Kaišiadoris pagaliau atvyko ilgai lauktas pirmasis kunigas Valerijonas Goliakas. Tada buvo oficialiai įteisinta Kaišiadorių parapija. 1908 metais gautas oficialiai patvirtintas naujos  mūrinės bažnyčios projektas. 1909 metais į
Vyskupas Jonas Ivanauskas
Kaišiadoris atvyko kunigas Jurgis Murnikas. Ir tik tada, kai į Kaišiadorių bažnyčią (tuo metu egzistavo dar tik koplyčia) atvyko jau ketvirtas jos kunigas Alfonsas Varnas, prasidėjo tikrosios, jau dabartinės bažnyčios statybos. Nuspręsta statyti neogotikinio stiliaus molinių plytų pastatą, po metų buvo patvirtintas bažnyčios statybos darbų planas. Taip pajudėjo dabartinės Kaišiadorių bažnyčios, vėliau tapusios katedra, statybos darbai.
1914 metais prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas gana ilgam sustabdė statybos darbus.
J.E.Vyskupas Jonas Ivanauskas užsiminė, kad akylesni kaišiadoriečiai, žvelgdami į dabartinės katedros mūrus, tikriausiai pastebi kelių rūšių plytas. Geltonosios yra iš pirmojo statybos etapo. Gaila, bet Pirmasis pasaulinis karas statybos darbus sutrukdė, o supirktos medžiagos pradingo... Raudonos plytos – jau iš tarpukario laikų statybų, kuomet bažnyčia buvo beveik baigta.
Įdomus faktas, kad 1920-aisiais, pakeliui iš Vilniaus į Kauną, statomą bažnyčią Kaišiadoryse apžiūrėjo Šventojo Tėvo pasiuntinys arkivyskupas Achilles Ratti, vėliau tapęs popiežiumi Pijumi XI.
Tik 1921 metais bažnyčios statybos vėl buvo atnaujintos. 1924 m. Trakų–Kaišiadorių apskrities inžinierius A. Aleksandravičius atnaujino ir papildė bažnyčios projektą, kurio tikrasis autorius nežinomas iki šiol (kai kurie šaltiniai teigia, kad tai architekto V. Michnevičiaus darbas). Tačiau ir šie pakeitimai nebuvo paskutiniai, nes dar buvo numatytos šoninės koplyčios.
Vilniaus kraštą užėmus Lenkijai, Lietuvoje atsirado naujos vyskupijos, taip pat ir Kaišiadorių. Bažnyčios statybos darbams sparčiai judant į priekį, 1926 metais būtent Pijus XI Kaišiadoris paskelbė atskira vyskupija, o kanauninką Juozapą Kuktą paskyrė jos vyskupu.
„Kad Kaišiadorys tapo vyskupijos centru turime dėkoti politinei situacijai. Ir geografinei, žinoma. Svarstyta, kad Žasliai galėtų tapti vyskupijos centru, bet mums palanku buvo, kad esame arti geležinkelio, nes geležinkelis tuo metu buvo toks svarbus, kaip dabar internetas“, – klausytojams ekskursijoje vaizdžiai situaciją paaiškino vyskupas J. Ivanauskas.
1932 metų pavasarį skulptorius Vincentas Jakševičius baigė vidaus įrengimo darbus – centrinį altorių, sakyklą, vyskupo sostą. 1932 metais bažnyčios statyba pagaliau buvo baigta, taigi šiemet minime jos pastatymo 90-metį. Statant bažnyčią,
Vyskupas Jonas Ivanauskas ne tik įdomiai pasakojo, bet ir šiltai bendravo su parapijiečiais.
tris kartus buvo keičiamas jos projektas, kol pagaliau katedra tapo tokia, kokia yra dabar – raudonų plytų proporcingas neogotikinis pastatas su neoromaninio dekoro elementais fasade. O kad katedra būtų didesnė, prie bažnyčios buvo pristatytos dvi koplyčios, kurios, kaip matome, yra artimesnės klasicizmo stiliui. Dalį raudonųjų plytų  bažnyčios statybai kepė patys parapijiečiai, ant jų dar ir šiandien galima išvysti žmonių pirštų atspaudus. Nors tikinčiųjų entuziazmas buvo didelis, pabaigti katedros statybas užtruko apie dešimtmetį, o vėliau jau buvo tvarkoma bažnyčios aplinka.
1936 m. gegužės 10 d. Kaišiadorių katedrą iškilmingai konsekravo pirmasis Kaišiadorių vyskupas Juozapas Kukta, suteikdamas Kristaus Atsimainymo titulą. Šia proga popiežius Pijus XI atsiuntė dovaną – monstranciją Eucharistijai, kuri iki šiol yra naudojama katedroje.

Katedros veikla sovietmečiu
Tuo laikotarpiu katedros veikla apmirė. Valdžia neleido eiti pareigų vyskupui Teofiliui Matulioniui, kuris antruoju Kaišiadorių vyskupu tapo 1943 metais, vietoj mirusio J. Kuktos.
Sovietmečiu katedroje buvo draudžiama rengti iškilmingas pamaldas, šventinti kunigus.
1963 metais buvo įsakyta išgriauti katedros šventoriaus tvorą ir vartus, neva, nederančius prie naujos tarybinės architektūros. Vartai buvo nepaprastai sunkūs ir užkasti šalia esančioje miesto aikštėje. Neseniai viena jų dalis buvo atkasta ir eksponuojama šventoriuje. Vartai buvo aukšto inžinerinio ir meninio lygio, beje, jie sveria net 7 tonas. Dabartinė tvora ir vartai, juosiantys katedrą, pastatyti apie 1997-uosius.

Asmenybių šviesa
1987 metais, Lietuvos antrosios nepriklausomybės išvakarėse, popiežius Jonas Paulius II paskyrė Šventosios Romos Bažnyčios kardinolu tuometinį šios vyskupijos administratorių Vincentą Sladkevičių, drauge išaukštindamas Lietuvos Bažnyčią ir mūsų vyskupiją bei katedrą.
Mūsų kraštą taip pat išgarsino Palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio asmenybė bei jo šventas gyvenimas. 1990 metais popiežius Jo-
nas Paulius II jam suteikė Dievo tarno titulą bei nurodė, jog šios vyskupijos tikintieji gali jam melsti Bažnyčios kankinio garbės, o sau, per jo užtarimą, išmelsti Viešpaties malonių. Siekiant arkivyskupą Teofilių Matulionį pripažinti kankiniu, Kaišiadorių vyskupo emerito Juozo Matulaičio sprendimu 1990 metais pradėta jo kanonizacijos byla (2008 m. gegužės 1 d. kanonizacijos byla vyskupijoje buvo baigta ir perduota į Romą). 1999 metais prie katedros jo vardu pavadinta aikštė ir pastatytas Teofiliaus Matulionio paminklas (skulptorius Vladas Žuklys). Kiekvienais metais rugpjūčio 20-ąją katedroje rengiamos Palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus minėjimo pamaldos.
1989 metais, kardinolą Vincentą Sladkevičių paskyrus Kauno arkivyskupu ir metropolitu, popiežius Jonas Paulius II trečiuoju Kaišiadorių vyskupu paskyrė Juozą Matulaitį.
Lietuvos antrosios nepriklausomybės laikotarpiu, vyskupijai vadovaujant vyskupui Juozui Matulaičiui, atgimė ir katedros gyvenimas. Emeritas J. Matulaitis šiuo metu gyvena Kaišiadoryse, vyskupijai priklausančiame name.

Eksponatai, vertybės
Šiuo metu vyskupiją valdo ketvirtasis vyskupas Jonas Ivanauskas (nuo 2012 m.), kuris ir bendravo su kaišiadoriškiais
Koplyčioje
katedroje, ne tik supažindino su ten esančiais eksponatais, bet ir papasakojo apie abi koplyčias bei jų paskirtis, sužinojome daug vertingos informacijos ir faktų. Kated-ros viduje turime vienuolika altorių – didysis, du dvigubi šoniniai ir šeši koplyčių altoriai. Didįjį mūrinį, tinkuotą ir polichromuotą rausvomis granito spalvomis altorių 1933 m. sukūrė meistras Vincentas Jakševičius, padedamas sūnaus Silvano.
Ypatingas yra didžiojo altoriaus kairėje pusėje stovintis unikalus medinis vyskupo sostas su baldakimu. Sostą sudaro trijų laiptelių pakyla, baldakimas ir krėslas. Baldakimas dekoruotas vyskupo mitra, kryžiumi ir pastoralu, kurie visi įkomponuoti dantytoje arkoje. Meistras taip pat išdrožė ąžuolinius krėslus kapitulos kanauninkams.
Nedidelė atviro tipo klausykla, datuojama XVIII–XIX a., – seniausias katedroje saugomas baldas. Keturios neogotikinės klausyklos sukurtos Kauno baldžių 1993 metais. 1996 m. vargonus pagamino meistras Antanas Šauklys.
Vienas iš trijų katedros varpų, nulietas iš geležies 1655 m., anot dailėtyrininko G. Žalėno, yra itin įdomus ir vertingas.
Vyskupo J. Ivanausko nuomone, mūsų katedra iš pirmo žvilgsnio nėra kažkokia labai įspūdinga, ypač tai gali sakyti žmonės, aplankę ne vieną kitose šalyse stūksančią šventovę, bet ji žavi savo neogotiškais skliautais, išlaikyta elegancija, nuostabiai atkurtu Rafaelio paveikslu, kabančiu tiesiai virš altoriaus, gražiai dekoruota mūro sakykla, puošta lipdiniais, polichromija ir auksu, kuri, laikui bėgant gal ir prarado savo paskirtį. Anksčiau kunigas, nuo jos skelbdamas pamokslus, būtinai turėjo žiūrėti į tam tikrą tašką, kad jo balsas gerai skilstų po visą bažnyčią: taip architektas suprojektavo sakyklą, tada kunigo balsą gerai girdėdavo visi esantys pamaldose. Mišias laikantis kunigas, stovėdavęs sakykloje, kreipdavosi į parapijiečius iš aukšto, dabar tai daroma stovint akių lygyje su žmogumi, o kad dvasininką puikiai visi girdėtų, tam pasitarnauja įgarsinimo priemonės.

Katedros kriptoje ir koplyčiose
Apie tai, kas gali būti palaidotas kriptoje, papasakojo vyskupijos kancleris kunigas Gediminas Tamošiūnas.
Nusileidę laipteliais žemyn, patekome į katedros kriptą. Atvirai pasakius, joje teko lankytis pirmą kartą. Anksčiau įėjimas į kriptą buvo iš lauko pusės, o dabar ten galima patekti pro kairėje katedros pusėje įrengtą
ėjimą. Čia palaidotas pirmasis Kaišiadorių vyskupas Juozapas Kukta (1873–1942), kuriam epitafinę lentą sukūrė skulptorius Vladas Žuklys.
Kripta.
Ten amžinojo poilsio buvo atgulęs ir antrasis Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis (1873–1962), kurio palaikai vėliau perkelti į Palaimintojo Teofiliaus Matulionio koplyčią: prie altoriaus, sarkofage, šiuo metu ir ilsisi jo kūnas, koplyčią puošia kanoninis T. Matulionio paveikslas.
Kita koplyčia katedroje vadinasi Gailestingumo.
Jos centre yra Teofiliaus Matulionio užsakymu nutapytas Gailestingojo Jėzaus paveikslas. Tai viena pirmųjų dailininko Eugenijaus Kazimirovskio, tapiusio pagal šv. Faustinos nurodymus, kūrinio kopijų. Kopijos apačioje yra lietuviškas užrašas „Jėzau, pasitikiu Tavimi“. Šis paveikslas pateko į Kaišiadorių katedrą, kai sovietinė valdžia Teofilių Matulionį areštavo.
***
Tądien išgirdome daug vienas už kitą įdomesnių faktų, visų, kad ir kaip norėtųsi, neįmanoma suminėti. Jau vien ko verta Teofiliaus Matulionio asmenybė, kurio gyvenimui aprašyti ir viso laikraščio puslapių nepakaktų. Tačiau vienu dalyku esame tikri: visiems kaišiadoriškiams, dalyvavusiems ekskursijoje, tąvakar įvyko tikroji pažintis su katedra. Juk ne veltui sakoma, kiekvieno miesto veidas – bažnyčia. Pažinsi bažnyčią, be jokios abejonės, pažinsi ir miestą. 
***

Trumpai apie Kaišiadorių vyskupiją
Kaišiadorių vyskupija įkurta 1926 m., įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją. Nuo 2012 m. jai vadovauja vyskupas Jonas Ivanauskas.
1991 m. Apaštalų Sostui Lietuvoje įsteigus Kauno ir Vilniaus metropolijas, Kaišiadorių vyskupija priskirta Vilniaus metropolijai.
Šiuo metu Kaišiadorių vyskupijoje gyvena apie 100 tūkst. katalikų. Vyskupija užima 6557 km2 plotą ir yra suskirstyta į 7 dekanatus: Alytaus, Birštono, Elektrėnų, Kaišiadorių, Merkinės, Molėtų ir Širvintų. Yra 68 vyskupijos parapijos, kuriose darbuojasi daugiau apie 50 kunigų.
Žymiausias vyskupijos dvasinės traukos centras yra Švč. M. Marijos užtarimu garsėjanti Pivašiūnų šventovė bei palaimintojo Teofiliaus koplyčia Kaišiadorių katedroje, kurioje ilsisi palaimintojo palaikai-relikvija.
Katedra ir vyskupijos kurija bei jos vadovaujami centrai – Katechetikos, Šeimos, Jaunimo, Caritas – yra Kaišiadoryse, antrajame pagal dydį vyskupijos mieste.

Apie viešnagę Kaišiadorių vyskupijos kurijos muziejuje – kitame laikraščio numeryje.

Ričardo Venskaus nuotr.

Rašyti komentarą
  • Kaišiadorių aidai neatsako už komentarų turinį ir jų neredaguoja
  • Kaišiadorių aidai pasilieka teisę pašalinti komentarus, kurie nesusiję su tema, necenzūriniai, pasirašyti kitu asmeniu, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia LR įstatymus.
  • Už komentarus tiesiogiai atsako juos skelbiantys asmenys, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą, raginimus nuversti teisėtą Lietuvos valdžią bei kitokius neteisėtus veiksmus.
  • Kaišiadorių aidai bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis ir jų prašymu suteiks duomenis apie skaitytoją, paskelbusį įstatymus pažeidžiantį komentarą
Vardas:
Komentaras:



Saugumo kodas: Code


Peržiūrėta: 441

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2022 gruodžio 03, Šeštadienis )