Mėsiniams galvijams auginti reikalingą techniką jaunieji ūkininkai gali įsigyti, pasinaudodami parama. Jurgitos Ulkienės nuotr.
Utenos rajone įsikūrę jaunieji ūkininkai, šia parama pasinaudoję prieš šešerius metus, džiaugiasi reikšminga paspirtimi kuriantis.
Paskata tapti savarankiškam
Tauragnų seniūnijoje gyvenantis Arūnas Gimžauskas tradiciją ūkininkauti perėmė iš tėvų ir augina limuzinų veislės bei kitus mėsinius galvijus. Utenos rajono savivaldybės administracijos ne kartą apdovanotas už darbštumą vystant savo ūkį A. Gimžauskas ūkininkauja tėvų žemėje ir šiuo metu augina mėsinius galvijus, pienines karves, veislinius limuzinus.
Ūkininko teigimu, paskata atsiskirti nuo tėvų ir pradėti savarankišką veiklą buvo galimybė pasinaudoti KPP parama jauniesiems ūkininkams. „Tuo labiau kad ji dengia išlaidas šimtu procentų, nereikia turėti savo lėšų“, – pabrėžė pašnekovas ir pridūrė, kad už gautą pirmąją paramą įsigijo veislinių galvijų ir pašarų dalytuvą. A. Gimžauskas įsitikinęs, kad, net ir praėjus tokiam laiko tarpui, jo ūkis – dar tik pradinėje stadijoje. Jam dar reikia augti, į jį reikės investuoti ne tik nemažai lėšų, bet ir darbo.
Ragavęs emigranto ir bedarbio duonos
Kaip tikino Daugailių seniūnijoje įsikūręs Žydrūnas Januškevičius, kurtis nuo nulio, kai neturi ūkininkų tėvų ar kitų giminaičių, yra žymiai sudėtingiau, bet čia labiausiai ir gelbsti KPP parama. Jaunas ūkininkas prisipažino, kad daugiau nei metus net bandė emigranto duoną. Grįžus į gimtinę iš užsienio taip pat niekas nelaukė išskėstomis rankomis – teko pabūti bedarbiu. Štai tada, pasak pašnekovo, ir šovė mintis tapti ūkininku.
Mėsinius galvijus auginantis Ž. Januškevičius sakė, kad už paramos jauniesiems ūkininkams lėšas įsigijo traktorių, savo jėgomis prie jo įsigijo priekabą, šienapjovę, grėblį, pasistatė reikalingus pastatus, nusipirko galvijų. Jaunas vyras rankų nenuleidžia ir išmėgina įvairias galimybes – lanko kursus ūkininkams, bando surasti įvairių nišų savo auginamų galvijų mėsai realizuoti. „Ūkininkauji, domiesi, nesėdi vietoje, ieškai sprendimų, įdomesnių bei naudingesnių galimybių“, – šnekėjo jis.
„Parama yra gerai, – tikino jaunasis ūkininkas. – Be jos nebūtų ir mano ūkio, nes žemės ūkio technika labai brangi, pačiam jos įpirkti neišeitų.“
Parama jauniesiems ūkininkams – viena populiariausių
Kaip informuoja Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), į paramą gali pretenduoti jaunieji ūkininkai, užsiimantys žemės ūkio produktų gamyba, taip pat prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų (išaugintų) jaunojo ūkininko valdoje, apdorojimu, perdirbimu bei tiekimu rinkai, bei atstovaujantys šiems sektoriams: gyvulininkystės; sodininkystės; daržininkystės; uogininkystės; augalininkystės. Atkreiptinas dėmesys, kad dokumentai priimami tik elektroniniu būdu, naudojantis ŽŪM informacine sistema (ŽŪMIS) adresu www.zumis.lt.
Pareiškėjai – jaunieji ūkininkai – turi būti ne vyresni kaip 40 metų (paramos paraiškos pateikimo dieną asmeniui dar nėra suėję 41 metai), ne anksčiau kaip prieš dvejus metus iki paramos paraiškos pateikimo įregistravę žemės ūkio valdą ir ūkį savo vardu bei pirmą kartą besisteigiantys žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojai.
Svarbu tai, kad jaunasis ūkininkas turi būti įgijęs (arba iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos įsipareigoja įgyti) bent vieną iš šių profesinių įgūdžių bei kompetencijų: profesinį žemės ūkio srities išsilavinimą arba žemės ūkio srities profesinę kvalifikaciją, aukštąjį žemės ūkio ir (arba) veterinarijos srities išsilavinimą, turi būti išklausęs jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymo programą.
Jaunojo ūkininko planuojamas valdos ekonominis dydis (VED) turi būti ne mažesnis kaip 8 tūkst. eurų ir ne didesnis kaip 70 tūkst. eurų per metus. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, jog jaunasis ūkininkas bus tinkamas gauti paramą, jei jis, kaip ūkio ir (arba) valdos valdytojas, nebuvo ir nėra pateikęs paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti. Kreiptis dėl tiesioginių išmokų jis gali tik po paraiškos pateikimo, bet ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos.
Norint gauti paramą, būtina surinkti 50 atrankos balų.
Paramos suma vienam paramos gavėjui gali siekti 40 tūkst. eurų, kompensuojant 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, ji mokama dviem dalinėmis išmokomis – 80 proc. paramos sumos sudaranti pirmoji išmokos dalis mokama po sprendimo skirti paramą. Likusioji 20 proc. paramos sumos išmokos dalis mokama kitais metais po verslo plano įgyvendinimo, bet tik tuo atveju, jei verslo planas įgyvendintas tinkamai.
Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, parama jauniesiems ūkininkams bene populiariausia iš visų KPP veiklos sričių. Paraiškos šiai veiklos sričiai įgyvendinti priimamos nuo 2015 m., per tą laiką gautos 3 964 paraiškos ir išmokėta beveik 80 mln. eurų paramos lėšų.
Užsakymo Nr. 128 (780).