Kaišiadorių aidai - Džiūgauti ar abejoti: tiltą renovuos geležinkeliečiai?

Vasario 14-tos dienos „Kaišiadorių aidų“ laikraščio straipsnyje „Pagaliau AB „Lietuvos geležinkeliai“ prisiėmė įsipareigojimus modernizuoti pėsčiųjų tiltą per geležinkelį“ (Nr. 13) perskaičiau lyg ir gerą žinią apie tai, kad pagaliau pėsčiųjų tiltas per geležinkelį bus renovuotas. Tai sena kaišiadoriečių ir kitų žmonių, kurie rečiau ar dažniau naudojasi tuo tiltu, svajonė.

Baisu juo jau ir eiti. Visas surūdijęs, supuvęs, užklijuotas tai asfaltu, tai cementu ir vis tiek skylėtas. Juo užkopti vyresnio amžiaus žmogui yra siaubinga. Ypač jeigu dar ką nešiesi. O važiuodamas Kauno ar Vilniaus pusėn, visada ką nors neši.
Man labai gaila jaunų moterų, kurios su vaikučiais bando perlipti tą mūsų siaubingąjį tiltą.
Geležinkeliečiai jį turėjo seniai perstatyti. Apie tą tiltą diskutuojama metų metus. Deja, tik pakalbama. Ir vėl tyku. Kai žmogus daugiau girdi kalbų nei darbų, imi jau nebetikėti. Ar šį kartą kaišiadoriečių svajonė išsipildys? Ir nereiks nei kiek rajono savivaldybei prisidėti? Nebepamenu: pernai, o gal užpernai, savivaldybė taip smarkiai buvo pasišovusi naują tiltą Kaišiadoryse turėti, kad net žadėjo trečdalį, ar kiek ten sumos, iš rajono biudžeto pridėti, nors tiltas, pasirodo, tikrai geležinkeliečių esąs. Tada nelabai supratau, kokia buvo savivaldybės mintis – kišti pinigus ne į savo objektą. Ar iš didelės meilės tuo tiltu besinaudojantiems, ar iš kokių kitų paskatų. Gerai, kad tada taip ir neįkišo pinigų į tą geležinkeliečių tiltą. Geležinkeliečiai būtų pasijuokę iš mūsų naivumo. Nemanyčiau, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra biedniokai, pinigų neturintys. Kaip tik, mano nuomone, yra atvirkščiai.
Todėl mums labai rūpi, kodėl vienu metu savivaldybės atstovai šneka vienaip – kad reikia prie tilto statybos prisidėti, kitu atveju sako, kad tai geležinkeliečių reikalas ir „išlieka teisė tuo atveju, jeigu AB „Lietuvos geležinkeliai“ neįvykdys savo įsipareigojimų iki 2024 m., siekti, kad bendrovei būtų taikomos Europos reglamentuose numatytos baudos ir sankcijos“.
Ar reiktų suprasti, kad vis dėlto yra galimybė, jog geležinkeliečiai gali parodyti mums ilgą nosį, nors AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Susisiekimo ministerijos raštuose savivaldybei informuojama, kad „sutartis su projektuotoju dėl dengto Kaišiadorių geležinkelio pėsčiųjų tilto su trimis liftais projektavimo bus pasirašyta 2020 metų I ketvirčio pabaigoje, o techninis projektas bus parengtas iki 2020 m. pabaigos“?
Tai jau lyg ir šiemet būtų tas smagumas kaišiadoriečiams, bet džiaugtis tuo ar rūpintis? Kai daug kartų yra kalbėta, žadėta, dėl to reikalo, prisimenu, ne kartą rašyta apie rajono savivaldybės ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovų bendrus pasitarimus tuo klausimu ir kai viskas baigdavosi šnipštu, baugu, kad ir vėl nebūtų šnipštas arba kaip pernai ar užpernai, geležinkeliečiai nepradėtų rei-
kalauti pinigų tilto statyboms.
Duok Dieve, gal to nebus ir gal geležinkeliečių nereikės gąsdinti europinėmis sankcijomis, o mes gausime ne tik puikų tiltą su stogeliu, liftais, bet ir, kaip rašoma straipsnyje „Pagaliau AB „Lietuvos geležinkeliai“ prisiėmė įsipareigojimus modernizuoti pėsčiųjų tiltą per geležinkelį“, bus pastatyta ir apsauginė tvorelė, nes „triukšmo mažinimo priemonių įrengimo Kaišiadorių geležinkelio stotyje statybos projektas jau parengtas, o bendrovė laukia statybos leidimo ir bus pradėta vykdyti rangos darbų pirkimo procedūra ir kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ planuoja triukšmo mažinimo sienelių įrengimo rangos darbus atlikti iki 2021 metų pabaigos.“
Taigi tie, kas gyvena prie pat geležinkelio, tikrai galės miegoti ramiau, o tie, kurie gyvena kitam Kaišiadorių gale, gal visai nebegirdės krovininių traukinių naktinio bildėjimo. Ir jeigu iš tikrųjų bus renovuotas, o gal ir visai naujai pastatytas pėsčiųjų tiltas per geležinkelį, tą dieną, kai išsipildys kaišiadoriečių svajonė, gal reikėtų paskelbti viso miesto švente? Tai būtų šventė, didesnė už pačias Kalėdas ar Velykas.
Žinoma, ne visi mes tos šventės sulauksime, tačiau vis tiek yra gerai viltimi gyventi.

2020 kovo 05, ketvirtadienis
Vasario 14-tos dienos „Kaišiadorių aidų“ laikraščio straipsnyje „Pagaliau AB „Lietuvos geležinkeliai“ prisiėmė įsipareigojimus modernizuoti pėsčiųjų tiltą per geležinkelį“ (Nr. 13) perskaičiau lyg ir gerą žinią apie tai, kad pagaliau pėsčiųjų tiltas per geležinkelį bus renovuotas. Tai sena kaišiadoriečių ir kitų žmonių, kurie rečiau ar dažniau naudojasi tuo tiltu, svajonė. Baisu juo jau ir eiti. Visas surūdijęs, supuvęs, užklijuotas tai asfaltu, tai cementu ir vis tiek skylėtas. Juo užkopti vyresnio amžiaus žmogui yra siaubinga. Ypač jeigu dar ką nešiesi. O važiuodamas Kauno ar Vilniaus pusėn, visada ką nors neši. Man labai gaila jaunų moterų, kurios su vaikučiais bando perlipti tą mūsų siaubingąjį tiltą. Geležinkeliečiai jį turėjo seniai perstatyti. Apie tą tiltą diskutuojama metų metus. Deja, tik pakalbama. Ir vėl tyku. Kai žmogus daugiau girdi kalbų nei darbų, imi jau nebetikėti. Ar šį kartą kaišiadoriečių svajonė išsipildys? Ir nereiks nei kiek rajono savivaldybei prisidėti? Nebepamenu: pernai, o gal užpernai, savivaldybė taip smarkiai buvo pasišovusi naują tiltą Kaišiadoryse turėti, kad net žadėjo trečdalį, ar kiek ten sumos, iš rajono biudžeto pridėti, nors tiltas, pasirodo, tikrai geležinkeliečių esąs. Tada nelabai supratau, kokia buvo savivaldybės mintis – kišti pinigus ne į savo objektą. Ar iš didelės meilės tuo tiltu besinaudojantiems, ar iš kokių kitų paskatų. Gerai, kad tada taip ir neįkišo pinigų į tą geležinkeliečių tiltą. Geležinkeliečiai būtų pasijuokę iš mūsų naivumo. Nemanyčiau, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra biedniokai, pinigų neturintys. Kaip tik, mano nuomone, yra atvirkščiai. Todėl mums labai rūpi, kodėl vienu metu savivaldybės atstovai šneka vienaip – kad reikia prie tilto statybos prisidėti, kitu atveju sako, kad tai geležinkeliečių reikalas ir „išlieka teisė tuo atveju, jeigu AB „Lietuvos geležinkeliai“ neįvykdys savo įsipareigojimų iki 2024 m., siekti, kad bendrovei būtų taikomos Europos reglamentuose numatytos baudos ir sankcijos“. Ar reiktų suprasti, kad vis dėlto yra galimybė, jog geležinkeliečiai gali parodyti mums ilgą nosį, nors AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Susisiekimo ministerijos raštuose savivaldybei informuojama, kad „sutartis su projektuotoju dėl dengto Kaišiadorių geležinkelio pėsčiųjų tilto su trimis liftais projektavimo bus pasirašyta 2020 metų I ketvirčio pabaigoje, o techninis projektas bus parengtas iki 2020 m. pabaigos“? Tai jau lyg ir šiemet būtų tas smagumas kaišiadoriečiams, bet džiaugtis tuo ar rūpintis? Kai daug kartų yra kalbėta, žadėta, dėl to reikalo, prisimenu, ne kartą rašyta apie rajono savivaldybės ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovų bendrus pasitarimus tuo klausimu ir kai viskas baigdavosi šnipštu, baugu, kad ir vėl nebūtų šnipštas arba kaip pernai ar užpernai, geležinkeliečiai nepradėtų rei- kalauti pinigų tilto statyboms. Duok Dieve, gal to nebus ir gal geležinkeliečių nereikės gąsdinti europinėmis sankcijomis, o mes gausime ne tik puikų tiltą su stogeliu, liftais, bet ir, kaip rašoma straipsnyje „Pagaliau AB „Lietuvos geležinkeliai“ prisiėmė įsipareigojimus modernizuoti pėsčiųjų tiltą per geležinkelį“, bus pastatyta ir apsauginė tvorelė, nes „triukšmo mažinimo priemonių įrengimo Kaišiadorių geležinkelio stotyje statybos projektas jau parengtas, o bendrovė laukia statybos leidimo ir bus pradėta vykdyti rangos darbų pirkimo procedūra ir kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ planuoja triukšmo mažinimo sienelių įrengimo rangos darbus atlikti iki 2021 metų pabaigos.“ Taigi tie, kas gyvena prie pat geležinkelio, tikrai galės miegoti ramiau, o tie, kurie gyvena kitam Kaišiadorių gale, gal visai nebegirdės krovininių traukinių naktinio bildėjimo. Ir jeigu iš tikrųjų bus renovuotas, o gal ir visai naujai pastatytas pėsčiųjų tiltas per geležinkelį, tą dieną, kai išsipildys kaišiadoriečių svajonė, gal reikėtų paskelbti viso miesto švente? Tai būtų šventė, didesnė už pačias Kalėdas ar Velykas. Žinoma, ne visi mes tos šventės sulauksime, tačiau vis tiek yra gerai viltimi gyventi.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2020 kovo 23, pirmadienis )