Renginio metu šviesos ir gerumo išsiilgusias lankytojų sielas pripildė iš karto trys nuostabūs dalykai: Žiežmariuose gimusio poeto Vytauto Onaičio eilės, kurias išraiškingai ir jautriai skaitė dramos studijos narės Irena, Eglė, Ina ir Arina, po erdvę pasklidę prancūziškų miuzečių garsai, kuriuos klausytojams dovanojo instrumentinės muzikos duetas Onutė Kupčiūnienė (akordeonas) ir Rima Lukoševičienė (smuikas) bei Linos Krinickaitės Urbanavičienės personalinės tapybos parodos uždarymas. Taip gera buvo jausti, kad tai, ką duodame vienas kitam, eina iš širdies į širdį… Per eiles, per muzikos garsus, per teptuko potėpius… Ir gera žinoti, kad žmonės, turintys ypatingas dovanas, esantys tokie talentingi, bet išliekantys kuklūs, savo širdžių šiluma noriai dalinasi su kitais.
 |  |
 |  |
 |  |
 |  |
 |  |
 |  |
 |  |
Ričardo Venskaus nuotr.