„Dažniausiai tokie gaisrai kyla, kai dėl dūmtraukyje susikaupusių suodžių, jiems užsidegus, ugnis persimeta į stogo ar perdangos konstrukcijas. Ugnis įsiplieskia ir dėl netvarkingų, įtrūkusių krosnių ir dūmtraukių, kai per plyšius rūksta dūmai, o kartais net matyti liepsna. Labai greitai užsidegti gali prie krosnies pakuros laikomos degios medžiagos. Kartais namai supleška ir dėl neatsargaus elgesio įkuriant krosnį, kai yra naudojami degūs skysčiai“, – teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis inspektorius Donatas Vinickas.
Ar gyventojams rūpi jų pačių saugumas? Ar gyventojai tinkamai rūpinasi savo priešgaisrine apsauga? Ar dėl abejingo požiūrio nesupleškės ir kaimyno būstas?
Kad užbėgtų tokioms nelaimėms už akių, Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atsakingi darbuotojai nuolat rengia reidus, kad apžiūrėtų didesnę riziką keliančių gyventojų būstus, daugiabučius namus, kartais pasitelkdami ir Kaišiadorių rajono priešgaisrinės tarnybos, UAB Kaišiadorių butų ūkio darbuotojus. Pasak D. Vinicko, šiemet aplankyta jau apie 1400 gyvenamųjų būstų. Tokios prevencinės priemonės, pasak jo, bus rengiamos ir su Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūnais, kurie „gyventojų saugumu rūpinasi iš savo pusės“.
Žasliuose apsilankėme Kaišiadorių gatvės keturbutyje. Ugniagesiai sulaukė antrojo aukšto gyventojų skundo, kad pirmojo aukšto kaimynas, rūsyje kūrendamas krosnį, juos dusina dūmais, kurie ortakiais atkeliauja ir į jų butą. Pasak gyventojų, kaimynas Vladas netinkamai eksploatuoja savo krosnį, tad, kai jis pradeda šildytis, nuo troškaus kvapo, dūmų kenčia visi namo gyventojai.
Vos pravėrę šio namo duris jau laiptinėje užuodėme aitrius dūmus – namo gyventojas Vladas Vilys (o, sutapime!) kaip tik tuo metu buvo pradėjęs kurti krosnį. Apžiūrėję ją, pateikę pastabų, D. Vinickas ir S. Zakarevičius užsikabarojo ir ant namo stogo, kad įvertintų kaminų būklę (kiekvienas butas šildosi individualiai) ir kitus su šildymo ir namo vėdinimo reikalais susijusius dalykus. Tad kas kaltas dėl nuolat dūmais užtvindomo namo: Vladas Vilys ar ir kas nors daugiau? Ugniagesiai gyventojams oficialų atsakymą pateiks vėliau. Beje, minėtas namas neturi pasirinkęs jokios valdymo formos... O jų, pasak Kaišiadorių butų ūkio atstovo S. Zakarevičiaus yra trys: bendrija, jungtinės veiklos sutartis ir administratorius.
Apsilankėme ir trijuose bendrabučio tipo gyvenamuosiuose daugiabučiuose: Girelės gatvės 45 ir 55 namuose Kaišiadoryse bei Žiežmariuose, Žaslių gatvės 62A name. Štai Girelės gatvės 45 name užkliuvo, jog nesukomplektuoti visi gaisriniai čiaupai, esantys kiekviename aukšte po du. Panaši situacija ir Girelės gatvės 55 name. Kas tuo turi pasirūpinti: patys gyventojai, ugniagesiai, namo administratorius ar rajono savivaldybė? Džiugino tai, jog minėtų daugiabučių namų koridoriai beveik neužgriozdinti įvairiu balastu, užtat „turtingesni“ buvo žiežmariečiai, pirmojo aukšto gyventojai, savo turtą išrikiavę ir bendrojo naudojimo koridoriuje. Žaslių gatvės 62A name į akis ypač krito ne tik pavargę koridoriai, bet ir tokios pačios, nešvarios, šiukšlinos laiptinės.
Minėtuose daugiabučiuose namuose sutikti ir pakalbinti gyventojai nė vienas neturėjo savo būste įsirengęs dūmų detektoriaus, išskyrus Girelės gatvės 55 namo įgaliotinį Juozą Sadauską.
Kaip sakė Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis inspektorius Donatas Vinickas, apskritai situacija dėl dūmų detektorių įsirengimo liūdnoka – juos savo būstuose įsirengę turi tik maždaug 30 proc. gyventojų. O štai situacija dėl krosnių būklės, lyginant dešimties metų laikotarpį, kiek gerėja, tačiau žmonės retai valo kaminus.
Ugniagesių patarimai – aukso vertės!
Tad ką turėtų, tiesiog privalėtų, žinoti gyventojai?
Šildymo įrenginiais būtina pasirūpinti iš anksto, dar prieš pradedant kūrenimo sezoną. Privalu išvalyti suodžius, dervas. Beje, suodžius būtina valyti ir šildymo sezonu, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Sumažėjusi trauka, į patalpą sklindantys dūmai gali būti užsikimšusio dūmtraukio požymis. Kad dūmtraukis ilgiau neužsiterštų, reikėtų naudoti tik sausas malkas.
Užsidegus suodžiams dūmtraukyje reikia nedelsiant kviesti ugniagesius, nes netinkamai gesinamas suodžių gaisras (pavyzdžiui, pilant vandenį iš viršaus) gali suardyti dūmtraukį.
Gaisrų galima išvengti, bet reikia nepamiršti dūmtraukio ir krosnies priežiūros, nepatingėti užlipti į palėpę ir įsitikinti, ar nėra įtrūkimų, nesandarumų. Juos pastebėjus, neatidėlioti, o kuo greičiau, kol neįsiplieskė ugnis, imtis remonto. Beje, dūmtraukio defektai geriau matysis, jeigu mūrinis dūmtraukis bus išbaltintas.
Medinės grindys prieš pakurą turėtų būti apsaugotos nedegiomis medžiagomis, kad iškritusios žarijos ar kibirkštys jų neuždegtų. Tam galima panaudoti skardos lakštą, keramines plyteles. Be to, draudžiama laikyti bet kokias degias medžiagas arčiau kaip per 1 metrą nuo krosnies pakuros.
Ugniagesiai taip pat primena, kad negalima palikti be priežiūros besikūrenančių neautomatinių šildymo katilų, krosnies ar židinio, jų priežiūrą patikėti mažamečiams vaikams.
Kūrenant krosnis, ypač pavojingos smalkės. Todėl iškūrenę krosnį, per anksti neužstumkite sklendės, norėdami, kad krosnis per greitai neatvėstų. Sklendę galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Išsiskiriančios smalkės yra labai pavojingos, apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtimi. Pirmieji apsinuodijimo smalkėmis požymiai – lengvas apsvaigimas, mieguistumas, sąmonės netekimas.
Jei būstą šildote elektriniais prietaisais:
• į elektros tinklą pavojinga jungti kelis elektros prietaisus;
• elektrinius šildymo prietaisus reikia statyti toliau nuo užuolaidų bei baldų;
• išeidami iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtinai išjunkite.
Gaisrų pavojų kelia ir savadarbiai elektriniai šildymo prietaisai. Dėl šios priežasties ypač dažnai dega statybininkų vagonėliai, sodo nameliai, garažai. Daug saugiau naudoti gamyklinius šildymo prietaisus, žinoma, prieš tai gerai susipažinus su jų eksploatacijos taisyklių reikalavimais.
Kad būtų išvengta žmonių žūčių ir ugniagesiai galėtų laiku atskubėti į pagalbą, užtikrinkite gaisrinių automobilių privažiavimą prie pastatų, vandens telkinių, hidrantų, neužstatykite jų transporto priemonėmis, o atokiose kaimo vietovėse išeikite pasitikti ugniagesių gelbėtojų.
Įsigykite bei gyvenamosiose patalpose įsirenkite autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų.
Kokiose patalpose ir kiek detektorių įrengti?
Gyvenamajame būste (kiekviename aukšte) turi būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų detektorius. Tai yra minimalus reikalavimas, tačiau dūmų plitimą riboja įvairios pastato konstrukcijos (sienos, durys, perdangos ir pan.). Rekomenduojama šiuos prietaisus įrengti kiekvienoje patalpoje, kurioje žmonės miega, ir koridoriuose arba bendrose erdvėse prieš miegamuosius. Nepatariama jų įrengti virtuvėje ar tose vietose, kur gali išsiskirti garai.
Kaip parinkti tinkamą vietą?
Įrengiant autonominius dūmų detektorius būtina vadovautis gamintojo instrukcija. Kadangi karšti dūmai kyla į viršų ir kaupiasi palubėje, šie prietaisai turėtų būti montuojami ant lubų. Tik tais atvejais, kai nėra galimybės jų įrengti ant lubų, autonominiai dūmų detektoriai gali būti įrengiami ant patalpos sienos, kuo arčiau lubų.
Parenkant detektoriaus tvirtinimo vietą, būtina prisiminti, kad kartais teks pakeisti elementus, patikrinti jo veikimą, todėl rekomenduojama juos įrengti lengvai prieinamose vietose.
Kaip prižiūrėti?
Kad autonominiai dūmų detektoriai patikimai veiktų, svarbu periodiškai patikrinti jų veikimą paspaudžiant testavimo mygtuką. Jeigu šie prietaisai yra su keičiamais maitinimo elementais, juos reikėtų keisti kasmet. Dulkės ir nešvarumai mažina jo jautrumą, todėl reikėtų neužmiršti nuvalyti dulkių.
Kokį detektorių pirkti?
Renkantis autonominį dūmų signalizatorių, reikėtų atkreipti dėmesį, kad jis būtų sertifikuotas pagal Europos standartą EN 14604:2005/AC:2008 ir paženklintas CE ženklu. Tai užtikrins, kad įsigijote kokybišką įrenginį. Detektoriai gali būti su keičiamais maitinimo elementais arba su integruota baterija, kurios nereikia keisti visą prietaiso tarnavimo laikotarpį (apie 10 metų). Detektoriai su keičiamais maitinimo elementais yra pigesni, tačiau reikalauja daugiau priežiūros (kasmet būtina keisti maitinimo elementus).
Visa tai gali išgelbėti ne tik jūsų namus, turtą, bet ir GYVYBĘ.
Laimos Kmeliauskienės nuotr.