Kaišiadorių aidai - Augustino Strigo ieškojimų pasaulis: nuo Lietuvos iki Pietų Korėjos

Augustinas Strigas – išgražėjusiame Kaišiadorių miesto parke

Keistai ir nenuspėjamai kartais susiklosto jaunų žmonių, nenorinčių stovėti vietoje ir tenkintis tuo, ką turi ir ką pasiekė gyvenime, likimai.
Noras veržtis tolyn, pažinti pasaulį ne iš knygų ar televizijos ekranų ir begalinis troškimas išbandyti tai ką, kaip prisipažino kaišiadoriškis Augustinas Strigas, domino nuo vaikystės jo tėčio Audriaus dėka (kompiuteriniai žaidimai ir grafikos dizainas) ir buvo ta varomoji jėga, kad šiandien jauno vaikino, baigusio Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnaziją, rankose – du diplomai. Jis sėkmingai baigė jungtinę Pietų Korėjos Dongseo ir Mykolo Romerio universiteto bakalauro studijų programą „Informatika ir skaitmeninis turinys“.
Tarp septynių diplomantų iš Lietuvos – ir Augustinas Strigas
Pietų Korėjos Dongseo universitete bakalauro diplomai buvo įteikti 270 užsienio studentų, tarp kurių ir septyni lietuviai. Vienas iš jų ir Augustinas Strigas. Ši kompiuterinių žaidimų ir vaizdo efektų kūrimo studijų programa analogų neturi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse. Pirmuosius dvejus metus studentai anglų kalba studijuoja

Augustinas su bendramoksliais su viena iš Dongseo universiteto dėstytojų

Lietuvoje, o vėliau dviem metams tęsti studijų ir gilinti žaidimų kūrimo įgūdžių išvyksta į antrą pagal dydį Pietų Korėjos miestą Busaną, kur ir yra įsikūręs Dongseo universitetas. Šiame universitete, kur studijose apjungiamos informatikos ir kūrybinės disciplinos, Augustinas kartu su kitais studentais mokėsi labai daug ko: nuo programavimo iki piešimo bei dizaino, animacijos, 3D modeliavimo ir vizualinių efektų kūrimo.

Nepakartojami įspūdžiai ir patirtys
„Išvažiavimas gyventi ir mokytis Pietų Korėjoje buvo įsimintiniausias laikas mano gyvenime, – prisipažįsta Augustinas. – Pirmą kartą teko skristi lėktuvu (skrydis buvo ilgas, nes atstumas – apie 7500 kilometrų).“
Korėjoje gyvenimas – tiesiog nuostabus: žmonės paslaugūs ir draugiški, šypsosi, laisvai reiškia savo nuomonę, įdomūs apsirengimo stiliumi. Naktinis gyvenimas puikus – parduotuvės bemaž ant kiekvieno kampo dirba visą parą, kad ir ketvirtą valandą nakties galima sutikti daug vaikščiojančių, bendraujančių bei valgančių žmonių.
Paprašytas įvardinti, kuo skyrėsi studijos Lietuvoje ir Pietų Korėjoje, Augustinas Strigas sako, kad Lietuvoje studijų struktūra buvo gerokai griežtesnė, o Pietų Korėjoje jie jau turėjo daugiau laisvės kūrybiniams eksperimentams.

Dongseo universiteto sertifikatas

Dongseo universitete jie galėjo pasirinkti, į kurią sritį norisi gilinti savo žinias ir įgūdžius – į grafinę, kuri apima 3D modeliavimą, animavimą, vizualinius efektus, ar į programinę. Pasirinkus sritį, buvo galima lankyti ir jai skirtas paskaitas, kurios beveik visoje Pietų Korėjoje, skirtingai nei Lietuvoje, kur daugiau dėmesio skiriama teorijai, buvo orientuotos į praktinių įgūdžių lavinimą ir konkrečių užduočių atlikimą. „Dėstytojai, – sakė Augustinas, – kurie yra dirbę prie įvairiausių pasaulinio lygio filmų, žaidimų ar animacijų, mums žinias bandė perteikti, kuo galėdami geriau, mokydami kaip naudotis programomis, tokiomis kaip „Maya“ ar „3Ds Max“, „Zbrush“, Photoshop, „After effects“, „Unity“ ir „Unreal Engine“.
* * *
Pietų Korėjoje jiems dėstė tikri savo srities profesionalai, dirbę žinomose tarptautinėse specialiųjų efektų, žaidimų kūrimo kompanijose. Kai kuriems dėstytojams teko prisidėti prie visiems žinomų filmų, tokių kaip „Transformeriai“ ar žaidimų „GTA 5“, ar „Ghost Recon“ kūrimo.
Studijos vyko anglų kalbą, kurią, kaip pajuokavo Augustinas, dabar jis moka beveik geriau kaip lietuvių kalbą.
Augustinas teigia, jog nusprendusiems rinktis šią studijų programą, buvo rekomenduojama Lietuvoje bent minimaliai pasimokyti ir korėjiečių kalbos, juolab kad Mykolo Romerio universitete yra tokių galimybių. „Korėjiečių kalba sunkoka, bet įmanoma išmokti, – priduria jis. – Nėra sudėtinga išmokti korėjiečių kalbos pradmenų, tačiau naudinga, nes išmokus šią kalbą atsiras dar daugiau galimybių.
Šios jungtinės bakalauro programos baigiamasis darbas buvo praktinio pobūdžio – vaizdo žaidimo arba trumpo filmo su skaitmenine animacija bei vizualiaisiais efektais sukūrimas. Pasak grupinių projektų vertintojų, kuriant šiuos darbus svarbios ne tik techninės žinios, bet ir tikslinė galutinio produkto paskirtis.
Noras mokytis ir tobulėti niekur nedingo

Vienas iš universiteto pastatų

Augustinas prisipažįsta, jog jo gyvenimas iki studijų universitete buvo labai vientisas ir ne itin įdomus.
„Tiesiog gyvenau kaip vaikas, kuriam buvo viskas vienodai, nes turėjau tėvus, kurie manimi rūpinosi ir man to užteko, – teigia jis. – Kai pasirinkau studijas, kad galėčiau mokytis to, ką aš nuo vaikystės dievinau daryti laisvalaikiu, nieko nelaukęs troškau imtis mokslų. Atėjus mokslo metams Mykolo Romerio universitete, kai reikėjo kiekvieną dieną keliauti traukiniu pirmyn ir atgal iš Kaišiadorių į Vilnių, susitikinėti su įvairiais žmonėmis ir daryti namų darbus, žodžiu, tai kas man labai patiko, tikrai susižavėjau mokslais.
„Adobe Photoshop’u jau naudojuosi 10 metu, – sako jis, – esu savo malonumui „kišęs nosį“ ir į video kūrimą, nuotraukų koregavimą, žaidimų kūrimą ir programavimą. Gal dėl to, kad esu užsispyręs žmogus, visuomet stengiuosi pabaigti, ką pradedu, atkakliai siekiu užsibrėžto tikslo. Na, prisipažinsiu, gal ir ne itin geras toks charakterio bruožas, tačiau esu idealistas, siekiu, kad viskas būtų išbaigta ir padaryta idealiai, ką, kitų nuomone, dažnai galima pamatyti mano darbuose, kurie nors ir atrodo paprastai (ar ir net yra paprasti), tačiau – be trūkumų.“
Augustinas itin atidus ir pagarbus žmonėms. Jis neslepia, kad nemokamai padeda žmonėms grafikos reikalais, turi sekėjų, kurie džiaugiasi jo darbais ir rekomenduoja jį visiems, net ir kai kurioms populiarioms interneto žvaigždėms.

„Planuoju ieškotis darbo visame pasaulyje“...
Tai toks Augustino atsakymas apie tolimesnius ateities planus. Kol kas jis prisipažįsta, jog po gyvenimo ir mokslų Pietų Korėjoje bando priprasti prie Lietuvos oro, bendravimo su žmonėmis ir kitų dalykų. Tad teigia dabar trumpai atostogaujantis. „O po šių „atostogų“, – neslepia jis, – planuoju ieškotis darbo visame pasaulyje, siūlydamas savo žinias visoms darbuotojų ieškančioms kompanijoms, kadangi anglų kalbą moku gerai, o ir keliauti man nėra problema. Nemanau, kad bus problemų rasti tvarkingą ir gerą darbą, kuris ne tik man pa-tiks, bet ir bus gerai apmokamas.“

„Už paramą ir palaikymą esu dėkingas savo artimiesiems“
Ne paslaptis, kad neretai jaunų žmonių svajones niekais paverčia buitiniai rūpesčiai, problemos, netgi artimiausių žmonių abejingumas bei nepasitikėjimas.
Augustinui taip neatsitiko. Vaikinas su didele meile mini savo artimuosius, kurių ne tik neišgąsdino jo užmojis keliauti mokytis vos ne į pasaulio kraštą, bet jis sulaukė jų palaikymo ir pritarimo. O ir kaip nesulauks? Rimtas ir apsiskaitęs, atsakingai žvelgiantis į gyvenimą ir žinantis, ko iš jo nori, vaikinas artimiesiems kėlė pasitikėjimą ir pagarbą.
„Nuo pat mokslų pradžios man labai padėjo mama Kristijana, kuri rūpinosi, kad visi dokumentai ir apmokėjimai būtų sutvarkyti, kad būčiau pavalgęs ir susikoncentravęs tik mokslams, – su dėkingumu prisimena Augustinas. – Mano miela močiutė Genutė (G. Strigienę kaišiadoriškiai pažįsta ir prisimena kaip puikią notarę, vėliau išvykusią į Vilnių dirbti teisėja – autorės pastaba), kuri pastoviai mane palaikė finansiškai Pietų Korėjoje, kas suteikė man didesnę laisvę tiek dėl buitinių reikalų, tiek dėl kelionių aplink Pietų Korėją.
* * *
Esu dėkingas tėčiui Audriui ir pamotei Daivai, kurie domėjosi manimi bei mano studijomis, nuolat rašė, skatino ir padėjo nusiraminti užgriuvus sunku-mams bei suteikia malonių akimirkų gyvenant pas juos, sugrįžus po ilgų ir sunkių mokslų Pietų Korėjoje.
Dėkoju jiems visiems ir ateityje pažadu jų nenuvilti.“

Nuotr. Angelės Rabačiauskienės ir iš Augustino Strigo asmeninio fotoarchyvo.

Angelė RABAČIAUSKIENĖ
2018 spalio 03, trečiadienis
Augustinas Strigas – išgražėjusiame Kaišiadorių miesto parke Keistai ir nenuspėjamai kartais susiklosto jaunų žmonių, nenorinčių stovėti vietoje ir tenkintis tuo, ką turi ir ką pasiekė gyvenime, likimai. Noras veržtis tolyn, pažinti pasaulį ne iš knygų ar televizijos ekranų ir begalinis troškimas išbandyti tai ką, kaip prisipažino kaišiadoriškis Augustinas Strigas, domino nuo vaikystės jo tėčio Audriaus dėka (kompiuteriniai žaidimai ir grafikos dizainas) ir buvo ta varomoji jėga, kad šiandien jauno vaikino, baigusio Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnaziją, rankose – du diplomai. Jis sėkmingai baigė jungtinę Pietų Korėjos Dongseo ir Mykolo Romerio universiteto bakalauro studijų programą „Informatika ir skaitmeninis turinys“. Tarp septynių diplomantų iš Lietuvos – ir Augustinas Strigas Pietų Korėjos Dongseo universitete bakalauro diplomai buvo įteikti 270 užsienio studentų, tarp kurių ir septyni lietuviai. Vienas iš jų ir Augustinas Strigas. Ši kompiuterinių žaidimų ir vaizdo efektų kūrimo studijų programa analogų neturi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse. Pirmuosius dvejus metus studentai anglų kalba studijuoja Augustinas su bendramoksliais su viena iš Dongseo universiteto dėstytojų Lietuvoje, o vėliau dviem metams tęsti studijų ir gilinti žaidimų kūrimo įgūdžių išvyksta į antrą pagal dydį Pietų Korėjos miestą Busaną, kur ir yra įsikūręs Dongseo universitetas. Šiame universitete, kur studijose apjungiamos informatikos ir kūrybinės disciplinos, Augustinas kartu su kitais studentais mokėsi labai daug ko: nuo programavimo iki piešimo bei dizaino, animacijos, 3D modeliavimo ir vizualinių efektų kūrimo. Nepakartojami įspūdžiai ir patirtys „Išvažiavimas gyventi ir mokytis Pietų Korėjoje buvo įsimintiniausias laikas mano gyvenime, – prisipažįsta Augustinas. – Pirmą kartą teko skristi lėktuvu (skrydis buvo ilgas, nes atstumas – apie 7500 kilometrų).“ Korėjoje gyvenimas – tiesiog nuostabus: žmonės paslaugūs ir draugiški, šypsosi, laisvai reiškia savo nuomonę, įdomūs apsirengimo stiliumi. Naktinis gyvenimas puikus – parduotuvės bemaž ant kiekvieno kampo dirba visą parą, kad ir ketvirtą valandą nakties galima sutikti daug vaikščiojančių, bendraujančių bei valgančių žmonių. Paprašytas įvardinti, kuo skyrėsi studijos Lietuvoje ir Pietų Korėjoje, Augustinas Strigas sako, kad Lietuvoje studijų struktūra buvo gerokai griežtesnė, o Pietų Korėjoje jie jau turėjo daugiau laisvės kūrybiniams eksperimentams. Dongseo universiteto sertifikatas Dongseo universitete jie galėjo pasirinkti, į kurią sritį norisi gilinti savo žinias ir įgūdžius – į grafinę, kuri apima 3D modeliavimą, animavimą, vizualinius efektus, ar į programinę. Pasirinkus sritį, buvo galima lankyti ir jai skirtas paskaitas, kurios beveik visoje Pietų Korėjoje, skirtingai nei Lietuvoje, kur daugiau dėmesio skiriama teorijai, buvo orientuotos į praktinių įgūdžių lavinimą ir konkrečių užduočių atlikimą. „Dėstytojai, – sakė Augustinas, – kurie yra dirbę prie įvairiausių pasaulinio lygio filmų, žaidimų ar animacijų, mums žinias bandė perteikti, kuo galėdami geriau, mokydami kaip naudotis programomis, tokiomis kaip „Maya“ ar „3Ds Max“, „Zbrush“, Photoshop, „After effects“, „Unity“ ir „Unreal Engine“. * * * Pietų Korėjoje jiems dėstė tikri savo srities profesionalai, dirbę žinomose tarptautinėse specialiųjų efektų, žaidimų kūrimo kompanijose. Kai kuriems dėstytojams teko prisidėti prie visiems žinomų filmų, tokių kaip „Transformeriai“ ar žaidimų „GTA 5“, ar „Ghost Recon“ kūrimo. Studijos vyko anglų kalbą, kurią, kaip pajuokavo Augustinas, dabar jis moka beveik geriau kaip lietuvių kalbą. Augustinas teigia, jog nusprendusiems rinktis šią studijų programą, buvo rekomenduojama Lietuvoje bent minimaliai pasimokyti ir korėjiečių kalbos, juolab kad Mykolo Romerio universitete yra tokių galimybių. „Korėjiečių kalba sunkoka, bet įmanoma išmokti, – priduria jis. – Nėra sudėtinga išmokti korėjiečių kalbos pradmenų, tačiau naudinga, nes išmokus šią kalbą atsiras dar daugiau galimybių. Šios jungtinės bakalauro programos baigiamasis darbas buvo praktinio pobūdžio – vaizdo žaidimo arba trumpo filmo su skaitmenine animacija bei vizualiaisiais efektais sukūrimas. Pasak grupinių projektų vertintojų, kuriant šiuos darbus svarbios ne tik techninės žinios, bet ir tikslinė galutinio produkto paskirtis. Noras mokytis ir tobulėti niekur nedingo Vienas iš universiteto pastatų Augustinas prisipažįsta, jog jo gyvenimas iki studijų universitete buvo labai vientisas ir ne itin įdomus. „Tiesiog gyvenau kaip vaikas, kuriam buvo viskas vienodai, nes turėjau tėvus, kurie manimi rūpinosi ir man to užteko, – teigia jis. – Kai pasirinkau studijas, kad galėčiau mokytis to, ką aš nuo vaikystės dievinau daryti laisvalaikiu, nieko nelaukęs troškau imtis mokslų. Atėjus mokslo metams Mykolo Romerio universitete, kai reikėjo kiekvieną dieną keliauti traukiniu pirmyn ir atgal iš Kaišiadorių į Vilnių, susitikinėti su įvairiais žmonėmis ir daryti namų darbus, žodžiu, tai kas man labai patiko, tikrai susižavėjau mokslais. „Adobe Photoshop’u jau naudojuosi 10 metu, – sako jis, – esu savo malonumui „kišęs nosį“ ir į video kūrimą, nuotraukų koregavimą, žaidimų kūrimą ir programavimą. Gal dėl to, kad esu užsispyręs žmogus, visuomet stengiuosi pabaigti, ką pradedu, atkakliai siekiu užsibrėžto tikslo. Na, prisipažinsiu, gal ir ne itin geras toks charakterio bruožas, tačiau esu idealistas, siekiu, kad viskas būtų išbaigta ir padaryta idealiai, ką, kitų nuomone, dažnai galima pamatyti mano darbuose, kurie nors ir atrodo paprastai (ar ir net yra paprasti), tačiau – be trūkumų.“ Augustinas itin atidus ir pagarbus žmonėms. Jis neslepia, kad nemokamai padeda žmonėms grafikos reikalais, turi sekėjų, kurie džiaugiasi jo darbais ir rekomenduoja jį visiems, net ir kai kurioms populiarioms interneto žvaigždėms. „Planuoju ieškotis darbo visame pasaulyje“... Tai toks Augustino atsakymas apie tolimesnius ateities planus. Kol kas jis prisipažįsta, jog po gyvenimo ir mokslų Pietų Korėjoje bando priprasti prie Lietuvos oro, bendravimo su žmonėmis ir kitų dalykų. Tad teigia dabar trumpai atostogaujantis. „O po šių „atostogų“, – neslepia jis, – planuoju ieškotis darbo visame pasaulyje, siūlydamas savo žinias visoms darbuotojų ieškančioms kompanijoms, kadangi anglų kalbą moku gerai, o ir keliauti man nėra problema. Nemanau, kad bus problemų rasti tvarkingą ir gerą darbą, kuris ne tik man pa-tiks, bet ir bus gerai apmokamas.“ „Už paramą ir palaikymą esu dėkingas savo artimiesiems“ Ne paslaptis, kad neretai jaunų žmonių svajones niekais paverčia buitiniai rūpesčiai, problemos, netgi artimiausių žmonių abejingumas bei nepasitikėjimas. Augustinui taip neatsitiko. Vaikinas su didele meile mini savo artimuosius, kurių ne tik neišgąsdino jo užmojis keliauti mokytis vos ne į pasaulio kraštą, bet jis sulaukė jų palaikymo ir pritarimo. O ir kaip nesulauks? Rimtas ir apsiskaitęs, atsakingai žvelgiantis į gyvenimą ir žinantis, ko iš jo nori, vaikinas artimiesiems kėlė pasitikėjimą ir pagarbą. „Nuo pat mokslų pradžios man labai padėjo mama Kristijana, kuri rūpinosi, kad visi dokumentai ir apmokėjimai būtų sutvarkyti, kad būčiau pavalgęs ir susikoncentravęs tik mokslams, – su dėkingumu prisimena Augustinas. – Mano miela močiutė Genutė (G. Strigienę kaišiadoriškiai pažįsta ir prisimena kaip puikią notarę, vėliau išvykusią į Vilnių dirbti teisėja – autorės pastaba), kuri pastoviai mane palaikė finansiškai Pietų Korėjoje, kas suteikė man didesnę laisvę tiek dėl buitinių reikalų, tiek dėl kelionių aplink Pietų Korėją. * * * Esu dėkingas tėčiui Audriui ir pamotei Daivai, kurie domėjosi manimi bei mano studijomis, nuolat rašė, skatino ir padėjo nusiraminti užgriuvus sunku-mams bei suteikia malonių akimirkų gyvenant pas juos, sugrįžus po ilgų ir sunkių mokslų Pietų Korėjoje. Dėkoju jiems visiems ir ateityje pažadu jų nenuvilti.“ Nuotr. Angelės Rabačiauskienės ir iš Augustino Strigo asmeninio fotoarchyvo.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2018 spalio 29, pirmadienis )