Kai ir sieloje žydi gėlės... |
Laima KMELIAUSKIENĖ | |
2018 rugsėjo 14, penktadienis | |
Žiežmariečiai, Žaslių gatvės 68-ojo daugiabučio gyventojai, neatsidžiaugia – jų namo gyventoja Zita Venclovienė tikras turtas! Tai jos iniciatyva ir triūsu už jų daugiabučio namo iškirsti ir išnaikinti krūmynai, užėmę kelis arus pievos, ir pasodintos gėlės. Jos dabar džiugina ne tik darbščiosios kaimynės širdį, graži aplinka glosto ir viso namo, kuriame 40 butų, gyventojų akis.
Sutikta prie namo einanti iš netoliese esančio daržo ir nešanti bičiulei buvusiai mokytojai Ramutei Zarembienei gėlių puokštę, Zita Venclovienė kuklinosi ir nenorėjo, kad būtų apie ją rašoma. Įkalbėjome. Po vyro mirties prieš beveik septynerius metus Z. Venclovienė atsikėlė į Žiežmarius – arčiau savų, čia gyvena jos sesuo. Žiežmariai tapo jos namais, mylimu kraštu. Moteris, mėgstanti grožį, ramybę, tikinti gėrio galia, tuoj pat ėmėsi, atrodytų, neįveikiamos misijos – po daugiabučio langais, stadiono pusėje, kapoti suvešėjusius krūmus, okupavusius didžiulę teritoriją iki pat namo. „Labai didelis plotas buvo užėjęs baltąja sedula, dygo klevai ir liepos – bijojau, kad medeliai nepasiglemžtų visos teritorijos. Kapojom, rovėm krūmus su namo gyventoja Ramune Adomavičiene, vaikai padėjo pjauti medelius. Geri mūsų kiemo vaikai...“ – sako ponia Zita, artėjanti link aštuoniasdešimties metų. Nė neskaičiavo, kiek rūšių gėlių pasodinusi ji savo grožio salelėse. Daug. „Noriu, kad visada būtų žydėjimo, kad vienos gėlės nužydėtų, pradėtų kitos... Pamatau naują augalą, ir neatsilaikau – man jo labai reikia!“ – šypsojosi moteris, skirianti daug laiko savo gėlynams prižiūrėti. Ir ne tik laiko. Kainuoja ir vanduo, ypač tokią karštą vasarą kaip ši, joms palaistyti. „Et, kiek čia kainuoja“, – mosteli ranka. Žiežmarietė sako, kad ne ji viena čia gėlininkyste užsiimanti. Antai, prie stulpo, gėles prižiūri namo gyventojos Ramunė Adomavičienė su Rože Kudrevičiene. Ten ir suolelis pastatytas ilgiems pokalbiams poilsio valandėlėmis... „Čia valdiška žemė, namui nepriklauso. Kai Zita, čia atsikėlusi, pradėjo tvarkyti šabakštynus, tai tuometinis seniūnas Vičinas jai velnių davė – ko čia lendanti ne į savo teritoriją“, – prisiminė daugiabučio namo senbuvis Pranas Kaminskas. „O aš neklausiau!“ – šypsojosi ponia Zita. Ji sakė, kad jai žemės darbai – poilsis, jų labai pasiilgstanti po žiemos. O ir žiemą nesėdi rankų sudėjusi. Mezga. „Esu kaimo moteriškė. Visą gyvenimą kaime gyvenau, dirbau zootechnike selekcininke“, – teigė moteris. Apskritai šis 68-asis namas Žaslių gatvėje apsuptas gėlių, želdinių – jų daug žydi, žaliuoja ir prie įėjimų į laiptines. Graži ir jauki aplinka įpareigoja ir gražiai elgtis, ypač vaikus. Ačiū darbščioms moterims, visa tai puoselėjančioms. Laimos Kmeliauskienės nuotr. |
|
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2018 spalio 19, penktadienis ) |