Rumšiškių kultūros centro folkloro ansamblio „Praviena“ dainininkams šiemetinė Dainų šventė Vilniuje buvo jau ketvirtoji. Jai buvo intensyviai ruoštasi ir šventėje smagiai pabūta, pasirodyta, pabendrauta su pažįstamais.
Susikūręs 2004-aisiais, šis folkloro kolektyvas jau gerai pasirengęs, savo repertuare turi per 700 dainų, daugiausia Kaišiadorių krašto, taip pat ir dzūkiškų. Per savo gyvavimo laikotarpį kolektyvas surengė beveik puspenkto šimto koncertų, 2014 metais vietos bendruomenės lėšomis yra išleidęs  savo dainų kompaktinį diską  „Vai, kai aš buvau“.
Pirmoji ir vienintelė ansamblio vadovė Ernesta Žiūkienė pasakoja, kad jai sumanius suburti  folkloro kolektyvą, tą padaryti lengva nebuvo. Tada, pasitelkę Leono Glinskio kino kamerą, kartu su jau  a. a. Nijole Jusaitiene ėjo per kaimus, lankėsi sodybose, šnekino žmones, kad ateitų dainuoti, rinko pasakojimus apie senovę,  duonos kepimo receptus, papročius, dainas, klausinėjo, gal kas turi tautinio kostiumo detalių, gal žino, kaip kokias žoleles vartoti, prašė dainas įdainuoti, užrašinėjo pasakojimus. Taigi planuota ne tik dainuoti, bet ir tautos išmintį rinkti.
„Palengva lipdėmės, – šypsosi Ernesta. – Keitėsi žmonės. Vieni ateidavo, kiti išeidavo, kol susiformavo kolektyvas. Kiekvienas ateidamas dainuoti atsinešdavo savo dainų, išmoktų iš tėvų, senelių.“
Taip palengva susikomponavo, „susifermentavo“ ansamblis, daug koncertuoja, važinėja po įvairius festivalius, dainuoja šventėse. O kad repertuare per 700 dainų, sunku įsivaizduoti, kaip jas visas dainininkės atsimena.
Tačiau Ernesta paaiškina: jos sudėliotos tam tikroms progoms. Ir taip paruoštas repertuaras. Žiūrint, kokiai progai dainos skirtos, tas ir pasikartoja repetuodamos, atnaujina dainas. Dainuodamos kartu atlieka darbus, kuriuos dirbdamos moterys liaudiškas dainas dainuodavo. Sakykime, kad  ir toks darbas, kaip plunksnų plėšymas.
Folkloro ansamblis „Praviena“ noriai ir sėkmingai dalyvauja tokiuose žinomuose festivaliuose kaip „Atataria lamzdžiai“ Kaune, „Skamba skamba kankliai“ Vilniuje, „Pėdos marių dugne“. Šiame festivalyje dainuojamos dainos, skambėjusios vietose, dabar užlietose marių vandeniu. Dalyvauja dar ir kituose festivaliuose, renginiuose.
Šis kolektyvas, anot Ernestos Žiūkienės, „kaip etatinis“ nuolat pasirodo Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.
„Esame Rugiapjūtės programos dalyviai,– pasakoja Ernesta. – Dainininkės  muziejaus rugių laukuose žiūrovams rodo, kaip javus pjauti, rišti ir pasakojimus palydi atitinkamomis dainomis. Tai tarsi vaidinimas: gaspadorius išlydi į laukus darbininkus, kurie išeina dainuodami. Nukirtę javus grįžta su dovanomis  gaspadoriams – javų vainikas gaspadinei, o gaspadoriui – juosta. Parsineša iš pirmo rugių pėdo padarytą „diedą“. Jis – tarsi mitinė būtybė, iki kūlimo saugoma klojime, paskui saugoma namuose, kad derlius visas patektų po stogu. Ta edukacinė medžiaga muziejininkų surinkta, surengta ekspozicija. Ji netgi eksponuota Peterburge, Rusijoje.“
Liaudies buities muziejuje „Pravienos“ folkloro ansamblio dainininkai dalyvauja ir Oninėse, taip pat edukacinėje programoje.
„Pravienos“ ansamblyje dainuoja išskirtinai moterys, todėl edukacinėms programoms kolektyvas „skolinasi“ vyrus iš Kauno folkloro  klubo „Liktužė“ (vadovė Jūratė Svidinskienė).
Ernesta Žiūkienė sako, kad jų pasirodymais muziejuje labai domisi užsieniečiai, daugiausia vokiečiai, norvegai, lenkai... Sako, netgi ateina, ypač vyrai, patys bando javus kirsti.
„Pravienos“ dainininkės nuolat pasirodo ne tik Liaudies buities muziejuje. Liepos 28 dieną jų sulaukė Anykščiuose, Arklio muziejuje – kur vėl rodė rugiapjūtės darbus, dainavo tam reikalui skirtas dainas.
Dainuoti folklorą nėra taip paprasta kaip atrodytų. Turi dainuoti tikrai autentiškai, kaip kad dainuodavo senoliai. „Ryškiausia dainininkė, iš kurios išmokome tikrojo tautiško dainavimo – iš visų plaučių, buvo Domicelė Genienė“,– prisimena E. Žiūkienė.
Domicelę kolektyvas palaidojo pernai liepos 6-ąją. Sako, prieš trylika metų liepos 6-ąją su Domicele ir susipažino. Tai buvo vyriausia dainininkė, tuomet 73-ejų metų. Iš jos išmoko ne tik dainavimo, bet ir liaudies medicinos, ji mokė, kaip auklėti vaikus, kaip duoną kepti...
Domicelės Genienės ir Lietuvos šimtmečio garbei „Pravienos“ ansamblio moterys parengė tam tikrą programą, kurioje skambės  rugiapjūtės dainos.
Šiame folkloro ansamblyje, kaip ir kituose, yra susidaręs pačių dainingiausių, atkakliausių moterų branduolys, kuris nepraleidžia nė vienos repeticijos ar koncerto. Iš viso dvylika žmonių. Kiekviena savita, įdomi, įnešusi didelį įnašą į ansamblio veiklą.
Pavyzdžiui, Genutė Jankauskienė. Puiki, nuostabi pasakotoja, nuoširdi, skubanti kiekvienam padėti.
Irena Volungevičienė žavi savo santūrumu, kuklumu, bet kartu yra nepaprastai kruopšti, darbšti, viena iš pagrindinių ansamblio dainininkių, kuri veda dainas. Jos gera klausa, pastabumas. Ji – tikra kalbos tvarkytoja ansamblyje – pastebi netaisyklingai tariamą tarmišką žodį, pataiso.
Jelena Žukauskienė – tvirto balso savininkė, puikiai vedanti dainas.
Jadvyga Čiurinskienė kalba mažai, bet kai pasako, yra ko pasiklausyti, išmintinga, šmaikšti, gera šeimininkė, jos sodyboje šiemet vyko Gegužinės pamaldos.
Jurgita Miliukienė ansamblyje pakeitė savo Anapilin iškeliavusią mamą Kazimierą Dagilienę. Ji taip pat negali nedainuoti, visuomet linksma, nuotaikinga, guvi, kupina idėjų, į repeticijas važinėja net iš Palomenės seniūnijos.
Deimantė Būdelienė dainuoja kartu su mama Vilija Kuconiene. Jauniausia iš ansambliečių. Organizatorė, kupina idėjų, išmonės ir ryžto jas įgyvendinti. Augina du vaikelius, kurie ūgtelėję gal papildys „Pravienos“ ansamblio gretas. Ernesta Žiūkienė sako, kad planuojama atjauninti kolektyvą, ir Deimantė, ko gero, nebebus pati jauniausia, nors dar labai jauna yra. Ernesta laukia, kad į kolektyvą ateitų vaikučių, pagaliau bedainuojant jau ir Ernestos dukros  ūgtelėjo – tai irgi pamaina – Deimilei jau devyneri, o Tautvilei – vienuolika.
Dar viena ansamblietė – Vilija Kuconienė – viena iš „Pravienos“ folkloro ansamblio pradininkių. Su ansambliu ryšių nutraukti nenori, padeda organizuojant šventes.
Laimutė Gaidelienė – ansamblio vadovės Ernestos Žiūkienės mama. Dainuoti mėgsta, patinka keliauti, nors jau pensinio amžiaus.
Dar viena dainininkė – Audronė Skarbaliūtė, pasak Ernestos, „mamų  mama“, ansamblio siela. Iškilus sunkumams ji neleidžia nuleisti rankų, pasiduoti. „Ji – varomoji jėga, – šypsosi E. Žiūkienė. – Neleidžia nuleisti rankų, sugeba motyvuoti kolektyvą, labai rūpestinga, nuoširdi.  Ansamblis – kaip didelė šeima, kur kiekvienas narys yra reikalingas ir svarbus.“
Galop pati pagrindinė – ansamblio įkūrėja Ernesta Žiūkienė. Puikiai pažįstanti kolektyvą, su juo susigyvenusi, išradinga ir sumani. Tai ji veda visas ansamblio moteris per dainų kalnus ir klonius.
„Pravienos“ folkoloro ansamblis jau gerai žinomas šalyje, sukaupęs turtingą dainų repertuarą, mėgstamas žiūrovų, veiklios vietos bendruomenės įrodymas. Palinkėkime jam sėkmės.

„Pravienos“ folkloro kolektyvo archyvo nuotr.