Jaunuomenė savo talentais garsina lietuvių kalbą |
Ramutė ŠIMELIENĖ | |||
2017 kovo 03, penktadienis | |||
Šie metai paskelbti Lietuvių kalbos kultūros ir tautinio kostiumo metais. Ta proga Kaišiadorių kultūros centre surengtas Meno mokyklos ir šio centro edukacinis renginys „Lietuvių kalbos skambesys dainose, eilėse, papročiuose“.
Į renginį susirinko gausus būrys jaunimo ir vaikų, atėjo ir suaugusiųjų. Labiausiai džiugina, kad atėjo vaikai ir jaunimas – mūsų ateitis, kurių sąmonėje ir širdyse svarbu pasodinti meilės tėvynei ir gimtajai kalbai daigus. Juk ne veltui Jonas Jablonskis sakė, kad „kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis – istorija, būdo ypatybė, siela, dvasia“. Renginį pradėjo Kaišiadorių meno mokyklos mokinė Kamilė Frankonytė kanklėmis pagrojusi kūrinį „Saulės ašarėlės“. Ši mergaitė labai talentinga – J. Švedo kanklininkų konkurse ji laimėjo pirmąją vietą. Renginio vedėjos – Meno mokyklos direktorė Eugenija Švelnikienė ir Kultūros centro jaunimo folkloro ansamblio vadovė Laima Morkūnienė vos prabilusios sugebėjo uždegti auditoriją. Salė iškart atsiliepė į jų paskatinimus, klausimus, noriai dalyvavo žaidimuose, parodė savo išmonę, savo talentus. Eugenija su susirinkusiais bendravo literatūrine kalba, o Laima – gražia kaišiadorietiška tarme. Jų žodžiai virpino klausytojų širdis: „Kuo būtume šiandieną po negandų šitiek, jei žemėj vešėtų gaji atskalūnė gėlė – kalba svetimoji, kaip šauktume motiną, seserį, kokiais vardais pavadintume vandenį, ugnį, girias, kaip suptume vygę, dainas kaip dainuotume...“ Išties. Apie tai pagalvojus šiurpuliukai nubėga. Todėl gražiai salėje atsišaukė Eugenijos ištarti, o vaikų noriai atkartoti lietuviškos kalbos grožį įprasminantys žodžiai: vyturėlis, namas, mama, kiti... Įsijautusi salė choru liejo žodžius vieną paskui kitą. Jie noriai dalyvavo abiejų vedėjų „užvestame“ žaidime, kuriame išaiškėjo, kas geriausiai žino etnografinius žodžius: „klemka“, „spadnyčia“, „padlaga“, „palotkos“, „divanas“, „brindos“, „kiklikas“, „kuparas“ ir kiti. Šie žodžiai vis mažiau vartojami šnekamojoje kalboje, bet salėje atsirado žinančių, ką tie žodžiai reiškė. O kas nežinojo, praturtino savo tarminį žodyną etnografiniais žodžiais. Aktyviai vaikai dalyvavo ir ištiktukų žaidime, jais pasiremdami kūrė pasaką. Tie patys renginio dalyviai parodė savo talentus: puikiai pasirodė Kaišiadorių kultūros centro folkloro ansamblio „Žilvita“ jauniausiųjų grupė, Meno mokyklos folkloro ansamblio (vadovė Regina Girčienė) atliekamos sutartinės sulaukė garsių plojimų. Dėmesingai sutiktos kanklininkių Kamilės Frankonytės ir Gabrielės Balnytės atliekamas Vytauto Naraškevičiaus „Perlutėle rytato“, Evitos Morkūnaitės ir Lauros Dubosaitės pakankliavimai, liaudies dainos. Aistė Sasnauskaitė, Žiežmarių gimnazijos gimnazistė, rajono meninio skaitymo konkurse pelniusi antrąją vietą, paskaitė ištrauką iš R. Granausko kūrinio apie kalbą. Edukaciniame renginyje nepamiršta ir nacionalinio diktanto svarba. Šiemet nacionalinis diktantas vyko vasario 24 dieną. Paminėta, kad juose nuolat dalyvauja daug žmonių: tai ir rajono mero patarėja Vaida Babeckienė, jos dukra Aurėja, Marija ir Agota Stalaučinskaitės su tėvais, rajono švietimo skyriaus specialistė Laima Džemedžionienė, kiti. Renginiui baigiantis, jame pasirodžiusiems atlikėjams ir vedėjoms Kaišiadorių kultūros centro direktorius Arnoldas Škimelis įteikė padėkos raštus. Šventė buvo šauni, atskleidusi jaunosios kartos susidomėjimą ir žavėjimąsi lietuvių kalba, papročiais, dainomis. Atskleidė jų talentus, kuriais jie propaguoja gimtąją kalbą. Autorės nuotr. |
|||
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2017 kovo 23, ketvirtadienis ) |