Įsimylėjusi Paparčius, padovanojo jiems šviesą

Paparčių bendruomenė turėtų džiaugtis, kad  po jų krašto dangumi  apsigyveno  Audronė Neniškienė. Ji daug prisidėjo, kad išgarsėtų Paparčių kraštas. Stebėtinas šios moters potencialas, išmonė ir sumanumas, fantazija. Kraštiečiai išnaudoja šiuos Audronės pajėgumus.
Apsigyveno ji Paparčių krašte dar 2003-iaisiais metais, nusipirkusi Onos Kinderevičienės  sodybą. Ten dabar jos ekologinis ūkis ir kūrybos namai.
Paparčius pasirinko dėl gražios gamtos, turtingos istorinės praeities, kurią giliai išnagrinėjo ir puikiai apie ją žino.
Visuomenės susidomėjimas Paparčiais kilo 2002 m. atliekant archeologinius tyrimus buvusio Dominikonų vienuolyno teritorijoje, suteikiant teritorijai istorinio-archeologinio draustinio statusą, įsikūrus Panerių kaime Aušrinės Marijos vienuolynui...

Kūrybiniai darbai

Baigusi taikomosios dailės technikumą, Audronė dirbo Vilniaus restauravimo  dirbtuvėje dailininke apipavidalintoja, paskui – Dailės muziejaus restauravimo centre dailininke restauratore Polichrominės medžio skulptūros ir rėmų skyriuje. Ryškėjo jos pomėgiai – vaizduojamieji ir taikomieji menai (1994 metais parengta autorinės tapybos darbų paroda Lietuvos aido galerijoje). Restauravo Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčioje esantį XVIII a. krucifiksą, Paneriuose radus nužudytus P. Plechavičiaus vietinės rinktinės karius pirmojo Lietuvos genocido aukų muziejaus direktoriaus  istoriko  Gintaro Vaičiūno paprašyti, A. ir K. Neniškiai ąžuole iškalė užrašą lietuvių ir anglų kalbomis, žymintį bendrą kapavietę.  Kęstučio Neniškio pagaminti kryžiai žymi kun. Juknevičiaus nukankinimo vietą Kaišiadoryse, buvusią bažnyčią, kapinaites Gegužinės kaime, pirmojo eucharistinio žygio progą Stasiūnų kaime.

Istorinė Paparčių vertė

Pasakodama apie  buvusią Dominikonų bažnyčią Paparčiuose, A. Neniškienė cituoja  istoriką Rolandą Gustaitį, sakydama, kad Paparčiuose ne tik dabartinėse kapinėse yra panteonas. „Buv. Dominikonų vienuolyno bažnyčios rūsiuose nuo seno buvo laidojama. – sako ji. – Buvo laidojama po  altoriais, kaip rodo archeologiniai tyrimai ir po presbiterija. Po šv. Vincento Ferariečio altoriumi palaidotas bažnyčios ir vienuolyno fundatorius Stanislovas Beinartas su žmona Elžbieta. Po šv. Marijos Rožinės altoriumi buvusioje kriptoje buvo palaidoti šio altoriaus fundatoriai – Kauno pavieto maršalka, Lietuvos stalininkas, Darsūniškio seniūnas, kunigaikštis Boguslavas Kazimieras Oginskis su žmona Ana iš Unichovskių. Kriptoje palaidotas Juozapas Podbereskis, Upytės pavieto maršalka, Barklėnų seniūnas. Iš viso galima priskaičiuoti 15 istoriškai patvirtinamų palaidojimų. Be Beinartų, Oginskių, Podbereskių ir Riomerių, čia palaidoti Trakų vaivadijos pakamaris seniūnas Bialozoras su žmona, palaidotas  šv. Dominyko koplyčioje  Žaslių seniūnas Matiejus Riomeris, vėliau čia buvo laidojami kiti šios giminės atstovai.“
Buvusio Dominikonų vienuolyno teritorijoje ilsisi daug garbingų asmenų. Ir tai kelia Paparčių miestelio istorinę vertę.
* * *
Apsigyvenusi Paparčių krašte Audronė Neniškienė dirbo Paparčių seniūnijos kultūros salės administratore, Kaišiadorių kultūros centro Paparčių skyriaus vadove, nuo 2008-ųjų iki 2014-ųjų dirbo Žaslių kultūros centro Paparčių skyriaus vadove.

„Viltijos“ gimimas

Audronė Neniškienė – kaimų bendruomenės „Viltija“ pirmininkė nuo 2013 metų.
Ji pasakoja, kad  įkurti bendruomenę pasiūlė šviesios atminties  Paparčių seniūnas Bolius Perednis dar 2005 metais. Tuometinis parapijos klebonas Bernardas Sajeta su Boliumi Peredniu surašė pavardes tvirtų vietos ūkininkų, žmonių, mylinčių savo kraštą. Susidarė 17 asmenų grupė. Pataikė laiką, kuomet buvo atvežta labdara ir labdaros dalinimo patalpose pastatė balsadėžę, kitą balsadėžę pastatė kaimo parduotuvėje. Žmonėms buvo pasiūlyta  išrinkti  bendruomenės tarybą. Iš 17 išrinko 10. Pirmuoju bendruomenės pirmininku buvo išrinktas Jurgis Klimas. Jis įregistravo bendruomenės įstatus. Nuo 2008-ųjų metų bendruomenės pirmininke dirbo dabartinė Paparčių seniūnė Lina Balandienė. Audronė prisimena,  kaip, rengiant paraiškas seniūnijoje, aptardavo projektų detales. Atsakomybe dalinosi su tuometine bendruomenės finansininke Laimute Stakeliūniene, bendruomenės pirmininke Lina...
Bendruomenė per 11 veiklos metų nuveikė daug. Net ir tuomet, kai Audronė Neniškienė nebuvo bendruomenės pirmininkė, ji buvo ta svarbiausioji, varančioji grandis.  Ji rašė projektus. Nors  įsiliejimas į Paparčių krašto bendruomenę nebuvo lengvas: sako, pradėjusi dirbti Paparčių seniūnijos kultūros salės administratore, susidūrusi su nuomone, kad kultūros svarba, poreikis, menkaverčiai. „Buvau informuota, kad kultūros darbuotojos vieta kaimo hierarchijoje – piramidės dugne. Žemiau – tik valytoja“, – prisimena A. Neniškienė.
Tačiau Audronę stiprino žinojimas, kad  niekas žmogaus negali pažeminti, jeigu jis pats to nenori, kad paveldu reikia rūpintis kaip senstančiais tėvais, o  saugojantis ir puoselėjantis savo vertybes žmogus stiprėja ir auga...
2005 m. kultūros darbuotojams buvo „įjungta žalia šviesa“ bendruomeninių projektų teikimui, siekiant padidinti kultūros poreikiams reikalingų lėšų kiekį. Įsteigus Paparčių istorinį-archeologinį draustinį, formuojant seniūnijos kultūros politiką, planuojant renginius ir veiklas sulaukdavo išskirtinio savivaldybės kultūros ir paminklosaugos skyriaus specialistės R. Janušaitytės dėmesio ir pagalbos.

Projektai

2006 m. A. Neniškienė  įgyvendino projektą „Kaišiadorių rajono kaimo  bendruomenių iniciatyvų rėmimo projektų konkurso projektas „Vėlyvojo baroko kultūros aktualizavimas Paparčių bendruomenėje”. Tai buvo nauja papartiškiams.
Taip pačiais metais surengtas  Baroko kultūros festivalis. Nuo tada baroko muzikos festivaliai pradėjo skambėti  Paparčiuose  kasmet, buvo teikiami projektai ir finansuojami, išskyrus 2008 metus, sutraukdami būrius klausytojų ne tik iš miestelio ir aplinkinių kaimų, bet iš Kaišiadorių ir iš toliau.
2007 m. projekto „Gamtos ir kultūros aktualizavimas Paparčių bendruomenėje“ (vad. A. Neniškienė) metu buvo surengtas pirmasis Dailininkų asociacijos pleneras Kaišiadorių rajone. Buv. dominikonų koplytėlėje barokinę muziką atliko K. Zmailaitė ir E. Seilius. Plenero dalyvių L. Urbanavičienės, K. Tokarevienės, R. Simonaičio darbai ir šiandien puošia Paparčių seniūnijos darbuotojų kabinetus.
2008 m. įvykdytas projektas „Jaunimo savimonės ugdymas“. Projekto metu išleistas šeimų kalendorius (2009 m.) laimėjęs geriausio leidinio nominaciją Kaišiadorių rajone.
Seniūnijoje ir parapijoje vykdyta kultūrinė veikla sukūrė galimybes teikti paminklosauginius, infrastrukūros gerinimo projektus ir tikėtis finansavimo... 
Paparčių kaimų bendruomenės „Viltija“ tarybos nariai, pasitarę su parapijos klebonu V. B. Sajeta, ketino restauruoti buv. mokyklos pastatą, išlikusią buv. Dominikonų vienuolyno koplytėlę ir, gavę vyskupijos sutikimą, įgaliojo Tarybos pirmininkę Liną Balandienę sudaryti panaudos sutartį su Paparčių parapija.
Sudarius panaudos sutartį, 2008 metais lėšomis, gautomis iš ŽŪM ministerijos, įrengti bendruomenės namų langai (projekto vad. A. Neniškienė).
2011–2013 metais LEADER programos lėšomis įgyvendinti trys projektai: „Kaimų bendruomenės „Viltija“ pastato rekonstrukcija ir pritaikymas jaunimo ir suaugusių poreikiams“.  Išvalius nuo menkaverčių medžių buv. Dominikonų vienuolyno parko teritoriją atkurti Paparčių buv. Dominikonų vienuolyno parko takai ir „Paparčių buv. Dominikonų vienuolyno XVIII a. kapinių koplyčios polichrominio dekoro avarinės būklės likvidavimas ir konservavimas“. Dominikonų  vienuolyno koplytėlėje sovietmečiu buvo laikomos trąšos. Dabar koplytėlėje įrengtos grindys, nuvalytas ir sutvirtintas išlikęs dekoras, o Audronė ruošia dokumentus koplyčios stogo rekonstrukcijos projektui.
Ji dėkinga buvusiam Paparčių seniūnui a. a. Boliui Peredniui, seniūnijos darbuotojams, buvusiems paminklosaugininkams, A. Kurilienei, D. Šatavičienei, Kaišiadorių kultūros centro, Kaišiadorių muziejaus  darbuotojams, bendruomenės nariams, buvusiems ir esamiems tarybos nariams, Paparčių jaunimui, prisidėjusiam prie šių projektų įgyvendinimo savavanorišku darbu. Dėkinga ji  finansininkei Danutei Sakalinskienei, Paparčių šeimos namų darbuotojams ir direktorei R. Kanclerytei.
* * *
„2013 metais Žaslių kultūros centro administracijai neatvykus pasirašyti trišalės partnerystės sutarties su VšĮ „Suonatori del granduca“ ir atsisakius teikti paraiškas Paparčių baroko kultūros renginiams, nuo 2014 metų Lietuvos kultūros tarybai kultūrinius projektus teikiame bendruomenės vardu“, – pasakoja A. Neniškienė.
Ansambliui „Canto Fiorito“ savo rezidencija pasirinkus Paparčių kaimą, jo veiklą administruojanti VšĮ „Suonatori del granduca“ rūpinasi projektų papildomu finansavimu teikdama paraiškas Europos muzikiniams fondams.

„Viltijos“ pasiekimai

Paparčių bendruomenė „Viltija“ yra giriama ir už jos sukurto  bendruomenės ženklo, renginių plakatų dizainą. „Ačiū Dianai už dalinimąsi savo asmeniniu laiku ir žiniomis...“, –  sako Audronė
Bendruomenės namuose, rekonstruojant seniūnijos pastatą, vyko tradicinių amatų užsiėmimai, senosios muzikos koncertai, atšoktos papartiškių vestuvės ir krikštynos, paminėti kraštiečių jubiliejai, juose eksponuojamos parodos. „Turime J. Mlečkienės padovanotas audimo stakles, verpimo ratelius, veikia vietos amatininkių Veronikos Šakienės, Veronikos Gradeckienės, Janinos Slotkienės, Arūno ir Ingos Petkevičių, Audronės Neniškienės  ekspozicija-pardavimas, galima įsigyti menininkės K. Zazerskienės sukurtą Paparčių segę”, – pasakoja Audronė.
Paparčius nuolat lanko turistai. Grupėmis. Nelabai seniai čia lankėsi 36 mokytojų grupė iš Kauno. Turistai Paparčių bendruomenės namuose gauna nakvynę, o jeigu susitaria iš anksto, yra pavalgydinami Šv. Juozapo šeimos namuose.
„Jau baigėsi Kaišiadorių, Elektrėnų ir Vievio meno mokyklų mokiniams skirtas projektas „Netaisyklingas perlas“, – pasakoja  Audronė. Paparčių kaimo salėje iki lapkričio 28 dienos veikė meno mokyklų mokinių buv. Dominikonų koplyčiai su-kurtų dailės darbų paroda. O nuo gruodžio 1 iki 28 d. darbai bus eksponuojami Kaišiadorių meno mokykloje. Supažindinant vaikus ir mokytojus su baroko epochos kūryba buvo siekiama įkvėpti vaikus siekti aukščiausio meninio meistriškumo.

Restauruoti vargonai

Šiemet, 2016 metais, bendradarbiaudamas su kaimų bendruomene „Viltija“, tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“, inicijavo Paparčių bažnyčios vargonų restauravimo darbus.  Tai jau šeštasis šio ansamblio Paparčių rezidencijos projektas, finansuojamas iš Šveicarijos „Dulcimer“ fondo ir iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos. Šiemet balandį, per Velykas, Paparčių bažnyčioje įvyko muzikai prikeltų vargonų inauguracijos koncertas, kuriame „Canto Fiorito“ pirmą kartą Lietuvoje atliko Johano Valentino Mederio (1694 – 1719)  kūrinį „Pasijos pagal Matą“. Pasijas atliko tarptautinė dvylikos senosios muzikos atlikėjų komanda iš Vokietijos, Belgijos, Prancūzijos, Latvijos ir Lietuvos. Papartiškiams ir kitiems žiūrovams šis koncertas buvo  nemokamas.
Todėl šiemet rengiant rajono Europos paveldo dienų renginį prie jaukių Paparčių bendruomenės namų suplevėsavo Europos Sąjungos  vėliava.
Paparčiams labai pravertė A. Neniškienės restauratorės-dizainerės profesija ir darbo  patirtis Dailės muziejaus restauravimo centre.
Pristigus įgyto žinojimo ir išmanymo restauruojamiems kaimų kryžiams parenkant spalvinius sprendimus, ruošiant tradicinių amatininkų gaminius ir dokumentaciją sertfikavimui geriausius sprendimus ji surasdavo patarta buv. Kaišiadorių muziejaus fondų saugotojos, knygos „Kaišiadorių krašto tautinis kostiumas“ autorės Dianos Tomkuvienės.

Trečiadieniais – grojimo pamokos

„Šis ruduo mus vėl džiugina, nes muzikos rėmimo fondas „Dulcimer“ patvirtino dalinę paramą 2017 metų projektams, – sako Audronė Neniškienė. – Trečiadieniais, po pamokų, Paparčių mokyklos-daugiafunkcio centro mokiniai Kaimo salėje mokosi groti išilginėmis fleitomis (mok. Ieva Baublytė). Pavasarį pakviesime į koncertą.“
* * *
Paparčių miestelis  turi turtingą kultūrinę istoriją, susijusią su XVIII a. šioje vietoje gyvavusiu Dominikonų vienuolynu. Ne vienerius metus čia vykdomi architektūrinio paveldo restauracijos, dailės ir muzikos projektai, kuriais siekiama skatinti vietos gyventojų domėjimąsi savo praeitimi ir formuoti supratimą apie kultūros vaidmenį, kuriant gyvenimo kokybę ir bendruomenės gerovę. Iš tiesų, Paparčiai – rajono pakraštyje, tačiau čia virte verda kultūrinis gyvenimas. Ir tam daug reikšmės turi stiprios ir kūrybingos asmenybės.
Audronė be galo dėkinga Dovilei Purlytei už tai, kad ji, gyvendama šalia vienuolyno koplyčios, rūpestingai prižiūri jos aplinką. Audronė dėkoja Sigitai Jackevičienei,  Edmundui Kanevičiui ir Jonui Kučinskui, antrus metus padedantiems tvarkyti parko ir buv. Dominikonų  vienuolyno teritoriją.
* * *
Kad bendruomenė būtų veikli, gyva, reikia  bent keleto entuziastų, kurie vestų kitus. „Viltija“ turi 38 narius, tad entuziazmo jai nepritrūks.
Paparčiai toli nuo rajono centro. Bet kaip juose šviesu. Papartiškiai gyvena daug kultūringiau už didesnių miestelių žmones. Palengva juos atranda turistai. Ir reikia tikėtis, kad Paparčių laukia graži ateitis.
Po Paparčių dangum – baroko muzikos koncertai
2014 metais Šveicarijos muzikos rėmimo fondo „Dulcimer“ ir Lietuvos kultūros tarybos lėšomis įgyvendintas edukacinis projektas „Baroko muzikos koncertai ir seminarai vietos meno kolektyvams Paparčių dominikonų vienuolyno jubiliejaus proga“. Projekto metu seminarus apie autentiškai atliekamą senąją muziką vedė ansamblio „Canto Fiorito” meno vadovas Rodrigo Calveyra.  Seminaruose dalyvavo Vievio kultūros centro kamerinis choras „Con moto” (vad. A. Stepankevičiūtė), Paparčių moterų vokalinis ansamblis (vad. V. Jočytė), folkloro ansambliai: „Vilnelė“ (vadovė Laima Purlienė, LK Vilniaus įgulos karininkų ramovė), „Nedėja“ (vadovė Lorita Kulakauskienė, Rumšiškių kultūros centras), „Verpeta“ (vadovė Valerija Jankauskienė, Kaišiadorių kultūros centras), šio centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis (vadovė Laima Morkūnienė). Koncerte skambėjo viduramžių, renesanso ir baroko kompozitorių  Johannes Ciconia, Giovanni Pierluigi Palestrina, Orlando di Lasso, Hans Leo Hassler, Giovanni Batista Cocciola ir kt. kūriniai bei senosios lietuvių liaudies dainos.
2015 m. senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ pratęsė užsimezgusią draugystę su folkloro kolektyvais. Įgyvendinant vietos bendruomenėms skirtą muzikos edukacijos projektą „Laiko tiltas: rašytinė ir žodinė muzikos tradicija“  vėl  buvo sukurtos sąlygos bendradarbiavimui tarp profesionaliosios muzikos atlikėjų ir mėgėjų, abipusiam mokymuisi, keitimuisi žiniomis apie skirtingas muzikos tradicijas.  Kūrybinis rezultatas pristatytas visuomenei bendrame užsienio atlikėjų ir vietos  folkloro kolektyvų koncerte Valstybės dieną, Liepos 6 d.,  Paparčių kaimo salėje.
„Laiko tilte“ greta lietuvių liaudies dainų skambėjo vėlyvojo renesanso laikotarpio kūriniai – ispanų renesanso kompozitoriaus Francisco Guerrero dainos, vadinamos villancicos. Tiesiant antrąjį laiko tiltą kūrybiniam procesui vadovo brazilų kilmės išilginės fleitos atlikėjas Rodrigo Calveyra (ansamblio „Canto Fiorito“ vadovas) ir ispanų renesanso muzikos ekspertas, argentiniečių kilmės liutnininkas Ariel Abramovic – muzikantai pakviesti į menininkų rezidenciją Paparčiuose.
Villancicos – tai populiarus Ispanijos renesanso ir baroko laikotarpių (XV–XVII a.) muzikos ir poezijos žanras, turintis panašumų su lietuvių liaudies dainomis. Nepaisant to, kad Guerrero muzikoje gausu rafinuotos polifonijos, dažnai dainą užveda vienas balsas, ritmo požiūriu dainuojantis labai laisvai, o kuomet įstoja likę balsai, laikomasi griežtesnės ritminės struktūros, panašiai kaip ir lietuvių liaudies dainose. Villancicos taip pat būdingos dainingos, lengvai įsimenamos melodijos, strofinė forma, priartinanti kompozitoriaus Guerrero kūrybą prie liaudies tradicijos. Koncerte, be villancicos, nuskambėjo ir įdomus žodinės bei rašytinės muzikos tradicijų lydinys – baroko kompozitoriaus Michaelio Praetorius sukurta ir plačiai išpopuliarėjusi vokiška giesmė, kuri kadaise buvo išversta į lietuvių kalbą ir tapo lietuviško giesmyno, mūsų liaudiškosios bažnytinės muzikos kultūros dalimi. Projektą finansavo „Dulcimer“ muzikos fondas (Šveicarija) ir Lietuvos kultūros taryba.

Autorės ir  Audronės Neniškienės archyvo nuotr.