Šiemet įvyko jau antras tarptautinis dailininkų pleneras, kurį organizavo Kaišiadorių kultūros ir meno centro darbuotoja Lina Urbanavičienė bei Kaišiadorių dailininkų asociacija. Dvi mūsų dailininkių išvykos į Lenkiją buvo ypač sėkmingos. Užsimezgė kūrybinės pažintys, atsirado naujų draugų.
Pateikiame pasakojimą apie tarptautinį dailininkų plenerą, įvykusį Lietuvos liaudies buities muziejuje, Rumšiškėse. 
Plenero darbe dalyvavo šeši dailininkai iš Lenkijos. Tai mums jau gerai pažįstama Agata Oryscyn iš Varšuvos, Agnieška Florzcyk iš Sosnovicų, Bernadeta Sudnikovicz iš Miroslaveco, Daria Deptula iš Lomžos, Edyta Jurkowska iš Olštynės, Krcysztof  Ryfa iš Poznanės.
Sulaukėmė svečių ir iš Ukrainos – tai dailininkai Volodymyras ir Oksana Tarasenko iš Kijevo ir Lucko. Iš Ukmergės atvyko žinomas dailininkas, poetas Egidijus Darulis ir jo žmona dailininkė ir dainininkė Kristina. Plenero darbe dalyvavo mūsų draugai iš Kauno Živilė Vaičiukynienė ir jos sūnus Žygimantas.
Kaišiadorių rajonui atstovavo geriausi Kaišiadorių dailininkų asociacijos nariai: Lina  Urbanavičienė, Inga Armonavičiūtė, Kristina Tokarevienė, Rolanda Mikalauskienė ir  Virginija Klein.
Nuostabu, kad pleneras įvyko Lietuvos liaudies buities muziejuje:   visi užsieniečiai ir mūsiškiai buvo sužavėti. Juk gyventi ir kurti pačiame muziejuje, kuris vertas aukščiausio tarptautinio įvertinimo –puiku. Tarp dailininkų buvo žmonių, kurie dalyvavo pleneruose ir parodose ne vienoje Europos šalyje ir visi  vienbalsiai tvirtino, kad būtent pas mus jiems buvo geriausia. Juk tai aukščiausios klasės muziejus, čia galima daug ko įdomaus rasti, kiekvieną dieną daug ką naujo atrasti.
* * *
Trumpai supažindinsime  su mūsų svečiais. Pradėsime nuo tolimiausių kaimynų ukrainiečių.
Volodymyras Tarasenka – žinomas Ukrainoje dailininkas – siurrealistas iš Kijevo, gimė Charkovo mieste, mokėsi Charkovo  meno mokykloje, vėliau studijavo Kijevo dailės akademijoje.
– Tapau ką noriu, ką matau ir įsivaizduoju, kas išplaukia iš pasąmonės impulsų ir atsiranda drobėje intuityviai, – taip savo kūrybą trumpai apibūdina  Valodymyras. Ukrainoje jo darbai vertinami gerai ir kainuoja nemažus pinigus. Valodymyras dirba dėstytoju meno mokykloje ir nuolat tapo.
Jo gyvenimo draugė  Oksana, gyvena Lucke ir dirba vietiniame lėlių teatre scenografe. Baigusi kolegiją ir universitetą. Yra Ukrainos dailininkų sąjungos narė, turi savo studiją, dalyvavo daugiau kaip dvidešimtyje parodų. Moka kelias kalbas, mėgsta tapyti kaimą, jo gyvenimą.
Tarp plenero dalyvių daug  kam  vertėjų ir nereikėjo, galėjo ir patys vertėjauti.
Susikalba beveik visi, kol lenkų pašnekovas, pagautas įspūdžių ir jausmų, nepradeda berti žodžių greitakalbe...
– Jūsų vyrai, lietuviai,  tokie gražuoliai... – ir pasako tą žodį angliškai.
Menui nereikia vertėjo. Meno kalba tarptautinė, bet jeigu tave sužavi paveikslas, tu nori tai išreikšti žodžiais. Gausus lenkų būrys, buvo labai linksmas ir nuoširdus. Penkios moterys ir vienas vyras ir, ko gero, jie vis viena skiriasi nuo lietuvių, netgi pagal temperamentą, bet atrodo, jog mes visada buvome viena šeima ar bent geri kaimynai. 
Edita Urszula Jurkowska baigė Varmijos Mozūrų universitetą. Studijavo skulptūrą. Dalyvavo daugelyje projektų ir laimėjo keletą konkursų, o taip pat–tarptautinėse parodose, kurios vyko Atėnuose, Barselonoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje.
Agata Oryszyn iš Varšuvos  jau antrus metus dalyvauja mūsų plenere. Labai nuoširdi, draugiška, visada pasiruošusi bendrauti, dalintis, aiškinti. Jos darbai buvo eksponuoti įvairiuose Lenkijos miestuose, Prancūzijoje ir Lietuvoje. Ji dailininkė ekspresionistė, jos kūrybai būdingas atviras, pabrėžtas emocijų ir vizijų reiškimas, kuris nebūtinai atspindi realų pasaulį. Jai patinka drobėje matyti tai, ko neįmanoma prognozuoti, tapo tai, kas mus susieja per jausmus.
Agnieszka Florczyk iš Sosnowicų – puiki dailininkė, grafikė ir fotografė, o Bernadeta Sudnikowicz iš Miroslaveco taip pat  baigusi Lodzės dailės akademiją, savo darbų parodas surengė Lenkijoje, Čekijoje ir Lietuvoje, turi tarptautinių apdovanojimų. Tapo akvarele, akrilu ir  aliejiniais dažais, patinka dirbti grafikos technika.
Daria Deptula atvyko iš Lomžos. Tai, ko gero, artimiausia mums kaimynė. Ji grafikė, bet savo kūryboje vartoja ir kitas technikas, nevengia savo darbuose pa-vartoti įvairių augalų. Ypatingai mėgsta tapyti pastele. Jos darbai – abstrakcijos. Žavisi impresionistų ir postimpresionistų darbais.
Krzysztof  Ryfo  tapybos darbus buvo galima pamatyti parodose JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ukrainoje. Turi savo studiją ir dailės saloną. Dalyvavo konkursuose, kuriuose buvo prizininkas ir laureatas. Ieško savitų išraiškos formų, savo kūryboje naudoja įvairias medžiagas.
Tai tiek apie svečius iš užsienio.
Ne mažiau brangūs buvo ir  svečiai iš įvairių Lietuvos vietovių.  Tai labai  talentingi Kristina ir Egidijus Daruliai, kurie atvyko iš Ukmergės. Yra toks posakis: „Jeigu Dievas duoda – tai jau duoda viską“. Abu dailininkai – Kristina ir Egidijus– dalyvauja folkloro ansamblyje. Kristina – puiki dainininkė, Egidijus – poetas, rašo gerus modernistinius eilėraščius.
Susirinko labai šilta kompanija. Po tokio bendravimo ilgai neužmiršti tų pojūčių, lyg būtum saulės pyrago užvalgęs, kurio sudėtyje pagrindinis komponentas  – nuoširdumas, atsigėręs. Tame bendravime – tiek entuziazmo, tiek kūrybinio polėkio, tiek noro, kad suprastum...
Kas gali būti gražiau už kuriantį žmogų? Nuostabi ta  kelionė į žmogaus sielą, ir  iš  žmogaus sielos į žėrintį pasaulį. 
Ko gero, niekuomet dar Kaišiadorių dailininkai ir pašaliniai stebėtojai nematė tokio kolektyvinio kūrybinio protrūkio, tokio susijaudinimo, kai kūrybiniame polėkyje visas pasaulis telpa viename baltame plote, norisi jį dar labiau pagražinti...
Živilė Vaičiukynienė ir jos sūnus Žygimantas, mums jau kaip ir saviškiai, juolab kad Živilė kilus iš mūsų krašto. Esame jiems dėkingi, kad padėjo mums, kaišiadoriečiams, išlaikyti gerą lygį. Žygimantas  puikus fotografas, įamžinęs daug nuostabių šio plenero akimirkų. 
Mūsų šaunios dailininkės: Lina  Urba-navičienė, Inga Armonavičiūtė, Kristina Tokarevienė, Rolanda Mikalauskienė ir  Virginija Klein nė kiek nenusileido svečiams. Mes išvydome ne vieną jų gerą darbą parodoje Lietuvos liaudies buities muziejaus ugniagesių stoginėje.
* * *
Lietuvos buities muziejus yra matęs ne vieną plenerą, bet mums, kaišiadoriečiams, šis pleneras buvo pats reikšmingiausias ir svarbiausias.  Dar niekada Kaišiadorių dailininkai nedalyvavo tokiame įspūdingame renginyje ir jo organizatorė Lina Urbanavičienė tikrai nusipelno šių metų Kultūros premijos.
Kaip niekad buvo daug sveikintojų ir draugų. Dailininkus sveikino Seimo narys Bronius Bradauskas, rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus, administracijos direktorius Česlovas Neviera, kiti oficialūs asmenys, kandidatai į Seimo narius bei gerbiami plenero rėmėjai.
Pasibaigus parodos pristatymui, dar ilgai dalijosi įspūdžiais dalyviai ir svečiai. Skambėjo dainos įvairiomis kalbomis.

Nuotraukos autoriaus, Žygimanto Vaičiukyno, Egidijaus Darulio ir Agnieškos Florczyk