Nauja pradžia, naujas gyvenimo etapas... Tai – apie ką tik mokyklas baigusius abiturientus. Vieniems sėkmė (o gal tai ilgi metai atsakingo darbo mokyklos suole?) šypsojosi atvira burna, kitiems gi ta šypsena buvo kur kas santūresnė.
Baigiantis vasarai, kai jau visi taškai sudėti ant „i”, nusprendėme pakalbinti moksleivius, už valstybinius brandos egzaminus gavusius 100 balų įvertinimą. Tokių moksliukų Kaišiadorių rajone – 11. Tai Kaišiadorių  Algirdo Brazausko gimnazijos moksleiviai: Karolis Barauskas, šimtukus gavęs už matematikos ir informacinių technologijų egzaminus, Simonas Mikulis (informacinės technologijos), Meida Šablavinskaitė (lietuvių kalba ir literatūra), Guoda Tamulevičiūtė (lietuvių kalba ir literatūra), Simona Taraškevičiūtė (matematika) ir Andrius Toločka (matematika); Žiežmarių gimnazijos gimnazistai: Simona Konikovaitė (informacinės technologijos), Rūta Kubiliūtė (anglų kalba)  ir Deividas Vaškevičius (informacinės technologijos); Kruonio gimnazijos mokinė Ugnė Kulnickaitė (lietuvių kalba ir literatūra); Paulius Zuzevičius iš Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos (anglų kalba).
 
Šimtukininkams pateikėme vienodus klausimus:

1. Koks buvo tavo mėgstamiausias mokomasis dalykas mokykloje? Kodėl?
2. Paprastai egzaminai sukelia nemenką stresą... Kokius egzaminus laikei? Ar buvo sunku?
3. Ką studijuosi? Kodėl būtent toks pasirinkimas? Ar svarstei tik apie Lietuvoje esančias galimybes?
4. Ką tau davė mokykla? Kokius jausmus iš jos išsinešei?
5. Ateities planai, svajonės? Gal galėtum pasidalinti?
6. Gimiau nei per anksti, gimiau nei per vėlai, gimiau pačiu laiku  – skamba vienoje pop dainoje. Ar tu „gimei pačiu laiku“? Galbūt norėtum gyventi, tarkim,  18 ar 19-tame amžiuje? O gal tolimoje ateityje?..
7. Tavo šeima: tėvai, broliai, sesės. Ką jie veikia? Ar buvo nustebinti tavo šimtuku, uždirbtu per valstybinius brandos egzaminus?    
8. Baigiasi vasara... Po įtemptų mokslų ilsiesi, o galbūt dirbsi iki rudens?

Labai dėkodami jiems už sugaištą laiką, pateikiame šių jaunų šaunių žmonių šviesias mintis.
 

Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos moksleivis Karolis Barauskas – matematikos ir informacinių technologijų egzaminų šimtukininkas. Sveikinimai – nuo gimnazijos direktoriaus Stanislavo Berniko

Karolis BARAUSKAS (Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija), dvigubas – matematikos ir informacinių technologijų – egzaminų šimtukininkas:

1. Mėgstamiausias dalykas buvo matematika. Patiko dėl to, kad labai gerai sekėsi. Taip pat buvo smagūs sunkesni, olimpiadiniai uždaviniai, nes neužteko tiesiog pritaikyti formulių kaip kad per pamokas, bet reikėjo pačiam surasti sprendimą.
2. Laikiau lietuvių kalbos, anglų kalbos, chemijos, fizikos, informatikos ir matematikos egzaminus. Nepasakyčiau, kad egzaminai buvo sunkūs, ypač pasirodė lengvas matematikos, bet lietuvių kalbos egzaminas man buvo gana sunkus, nes lietuvių kalba nesisekė.
3. Studijuosiu programų sistemas Vilniaus universitete. Pasirinkau šį dalyką, nes programavimas man labai patinka, darbo vietų pakankamai, o ir atlyginimai neblogi. Svarsčiau dėl studijų užsienyje, bet  tam reikėtų daug pinigų, o čia, Lietuvoje, gavau nemokamą vietą.
4. Mokykla man davė žinių ir draugų. Džiaugiausi, kad pagaliau, po 12 metų, baigiau mokyklą, bet tuo pačiu ir liūdžiu, nes nebesimatysiu su draugais kiekvieną dieną.
5. Šiuo metu planuoju baigti universitetą ir susirasti darbą pagal specialybę. Daugiau planų ar svajonių nelabai turiu.
6. Manau, kad gimiau pačiu laiku. Jeigu būčiau gimęs anksčiau, tuomet nebūtų kompiuterių ir negalėčiau programuoti. Tuomet nežinau, ką reikėtų veikti. Ateityje gal ir visai būtų neblogai gyventi, smalsu būtų sužinoti, ką naujo atradome, bet žiūrint kaip šiais laikais viskas sudėtingėja, tai ateityje turbūt būtų gana sudėtinga gyventi.
7. Brolių ir sesių neturiu, gyvenu tik su mama Egidija, ji dirba „Swedbank“ banke klientų aptarnautoja. Mama nebuvo labai nustebusi, kad gavau du šimtukus, nes žinojo, kad gerai moku tuos dalykus.
8. Na, per vasarą galėjau atsipūsti, nes žinojau, kad nebereikia rūpintis, ar padariau namų darbus, ar perskaičiau ką reikia, ar pasiruošiau kontroliniui. Tačiau vasarai persikrausčiau gyventi į kaimą, tai atsiranda kitokių darbų.

Guoda

Guoda TAMULEVIČIŪTĖ  (Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija),  lietuvių kalbos ir literatūros egzamino šimtukininkė:

1. Tiesą sakant, man patiko visi dalykai, kuriuos buvau pasirinkusi ir mokiausi pastaraisiais metais. Labiausiai domino ir traukė istorijos bei lietuvių kalbos pamokos, netgi ruoštis šių dalykų egzaminams man buvo malonu, prie to, manau, didžiąja dalimi prisidėjo puikios šių dalykų mokytojos – O. Jodonytė ir J. Gružauskienė – atskleidusios, kad žmogus stiprybės semiasi iš literatūros ir tautos istorijos. Aišku, būdavo ir taip, jog persisotinus literatūrinių įžvalgų, samprotavimų ar begalės įsimintinų istorinių datų, matematikos tikslumas leisdavo smegenims pailsėti. Nors visada labiausiai linkau prie humanitarinių mokslų, bet šią vasarą pastebėjau, kad ypač būdama gamtoje prisimenu ir daug naudingų bei įdomių dalykų iš biologijos pamokų. Žinoma, jau įsitikinau ir užsienio kalbų – anglų ir vokiečių – nauda, šios žinios tikrai man pravers ateityje. Taip pat džiaugiausi ir  meno (muzika) bei sporto (aerobika) pamokų pasirinkimu. Tad, kaip matote, kažką išskirti yra sunku, o visų šių pamokų balansu buvau tikrai patenkinta.
2. Kaip ir dauguma, laikiau penkis egzaminus (stojant į universitetą užtenka keturių, o vienas dar buvo dėl viso pikto :))  – lietuvių kalbą ir literatūrą, anglų kalbą, matematiką, istoriją ir biologiją. Nors visada maniau, kad pagaliau atėjus egzaminų laikui labai bijosiu ir jaudinsiuos, bet šįkart viskas praėjo gana ramiai, gal kiek baisesnės buvo kalbėjimo įskaitos, laikytos pavasarį, nors didelės reikšmės jų pažymiai ir neturėjo. Nusiteikiau, kad egzaminai tėra mano žinių ir gebėjimų patikrinimas, tad ką moku, ko nusipelniau per tuos keletą metų besiruošdama jiems, tokį balą ir gausiu, ir pasitikėjau savo jėgomis. Daugelis sakė, kad reikia pailsėti prieš pat kiekvieną egzaminą, nesistengti sutalpinti į galvą visko paskutinę minutę, bet aš dariau priešingai – net ryte prieš išeidama laikyti egzamino, vis ką nors peržvelgdavau, pasikartodavau, ir manau, jog tai tikrai pasiteisino.
3. Studijuosiu politikos mokslus Vilniaus universitete, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Ilgai galvojau, į kurią studijų kryptį po mokyklos man pasukti, nes, kaip jau minėjau, mokykloje man patiko įvairūs dalykai, be to, supratau, jog ir toliau noriu gilintis ir į istoriją, ir į dabartines aktualijas, man svarbu ir įdomu tai, kas vyksta pasaulyje ir Lietuvoje, o šios studijos, tikiuosi, suteiks man visapusišką išsilavinimą, jau žinau, jog studijuosiu ir ekonomiką, ir teisę, ir filosofiją, ir diplomatiją, ir daugelį kitų dalykų pas žymius mūsų šalies visuomenės veikėjus, savo srities profesionalus. Beje, ir apsilankymas žiemą Europos Parlamente Briuselyje ir tenykštėje Lietuvos ambasadoje turėjo įtakos pasirinkimui, sudomino politikos virtuvė, jos užkulisiai. Aišku, prisidėjo ir visos puikios esamų ir buvusių TSPMI studentų rekomendacijos, daugelis žmonių man sakė, kad tai viena geriausių studijų programų Lietuvoje, tad ir nusprendžiau pabandyti. Apie bakalauro studijas galvojau tik Lietuvoje visų pirma todėl, kad  norėjau pasinaudoti valstybės finansavimo galimybe, be to, manau, kad būtent šiuos politikos mokslus geriau yra studijuoti iš savo šalies perspektyvos. Nors, žinoma, tarptautinė patirtis irgi svarbi, tad tikiuosi, kad pavyks pakeliauti ir pasimokyti užsienyje ateityje – galbūt išvykti su Erasmus mainų programa arba magistrantūros studijas pasirinkti svetur.
 4. Mokykla man davė labai daug – ji augino ir brandino mane kaip žmogų, formavo mano mąstymą,  požiūrį, joje praleidau didžiąją dalį pastarųjų 12-kos metų gyvenimo, tad buvau ir pripratusi prie jos ritmo, ir prisirišusi prie mokytojų, bendraklasių, pačios atmosferos. Galbūt todėl, nors daugelis džiaugėsi ją baigę, man išeiti buvo gaila. Supratau, jog tai vieno svarbaus ir ilgo mano gyvenimo etapo pabaiga, savotiška vaikystės pabaiga, nes prasidėjus studijoms išvyksiu mokytis ir gyventi į kitą miestą, savuose na-muose čia būsiu daug rečiau, pamažu gyvenimas pradės virti ten, o čia tik apsilankysiu. Be to, ir už savo ateities kūrimą, išsilavinimą, būsiu atsakinga tik aš pati, nebe tėvai ar mokytojai. Bet, žinoma, naujojo etapo, savarankiško gyvenimo taip pat laukiu, nekantrauju geriau pažinti ir patį Vilnių. O šiaip iš mokyklos išsinešiau daug gerų emocijų ir prisiminimų apie jaukius klasės pasisėdėjimus, smagias diskusijas ant bibliotekos sofutės, supratingų, gebančių sudominti ir perteikti savo gyvenimišką patirtį mokytojų pamokas ir daugelį kitų gerų dalykų.
 5. Kol kas artimiausi planai – studijos, stengsiuos priprasti prie naujo ritmo ir, aišku,  būtų puiku, jei pajusčiau atsidūrusi savo vietoje, o studijos bei pats studentiškas gyvenimas būtų ir smagus, ir įdomus, ir naudingas. Be specialybės dalykų, labai norėčiau tobulinti ir užsienio kalbų –  anglų ir vokiečių – įgūdžius, galbūt pradėti mokytis man labai gražiai skambančios ispanų kalbos.
 6. Tai ne tik vienos pop dainos eilutė, bet ir prasmingi poeto Algimanto Baltakio eilėraščio žodžiai. Esu apie tai galvojusi ir tikrai jiems pritariu. Nežinau kodėl, bet man atrodo, kad dabar yra geriausias laikas gyventi, koks tik buvo – daug galimybių kiekvienam iš mūsų kažką patirti, pasiekti –  ir pakeliauti, ir išsimokslinti, vis dar daug dirbama dėl žmonių gerovės ir lygybės, net tos pačios moderniosios technologijos, kol kas jos tik palengvina žmonių gyvenimą ir darbus, tačiau jo neužgožia.
 7. Tėvai, dirbantys Algirdo Brazausko gimnazijoje mokytojais (mama  Asta Tamulevičienė – geografijos, tėtis Dainius Tamulevičius – kūno kultūros), brolis Rokas, eisiantis į  tos pačios gimnazijos II klasę (10-ą klasę) ir kiti artimieji labai palaikė ir per egzaminų maratoną, ir per stojamuosius, manau, kad jų geri norai taip pat prisidėjo prie mano sėkmės. Na, o dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino šimtuko – tėvai sakė, jog tikėjo, kad man gerai pasiseks, tad labai nenustebo, bet, aišku, sužinoję tikrai džiaugėsi.
 8. Šią vasarą vis dar ilsiuosi. Kadangi ji buvo ir yra šiek tiek įtempta (pradedant egzaminais, toliau – jų rezultatų laukimu, baigiant stojimu į universitetą ir kitų reikalų, susijusių su būsimomis studijomis tvarkymu), tai gal ir gerai, kad neapsiėmiau kokių darbų, nes ir laiko tiesiog pailsėti, patinginiauti nėra per daug. O kaip tik dabar jau kraunuosi daiktus į pirmakursių stovyklą.
 

Meida

Meida ŠABLAVINSKAITĖ (Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija),  lietuvių kalbos ir literatūros egzamino šimtukininkė:

1. Nelabai galiu išskirti vieno kažkurio dalyko, kaip to, kuris labiausiai patiko. Patiko mokytis tiek kalbas, tiek tiksliuosius ir gamtos dalykus, tačiau visada mėgau lietuvių kalbą ir istoriją. Džiaugiuosi, kad turėjau mokytojus, kurie sugebėjo sudominti savo dalyku taip, kad domėjausi papildomai, stengdavausi dalyvauti konkursuose ar konferencijose ir plėsti žinias.
2. Laikiau lietuvių kalbos, anglų kalbos, biologijos ir istorijos valstybinius brandos egzaminus. Negaliu meluoti, kad egzaminai nesukelia streso ir panikos. Jau vienuoliktoje klasėje pradedi girdėti iš mokytojų žodį „egzaminai“, kuris dažnam abiturientui tampa tarsi koks prakeiksmas. Pati bandžiau į egzaminus eiti tarsi į didelį kontrolinį darbą, per daug nesiblaškyti ir nepanikuoti egzamino dieną, nes žinojau, kad laiko ir energijos tam sočiai turėsiu jau pasibaigus egzaminui. Taip pat dariau viską, kad po egzamino nesigailėčiau, jog kažkada patingėjau perskaityti konspektus, tad ir sunkus ir sąžiningas darbas yra reikalingas.
3. Pasaulis labai didelis ir atviras, todėl studijuosiu Jungtinėje Karalystėje politiką ir tarptautinius santykius.
4. Mokykla ilgas ir svarbus gyvenimo etapas, kuris pradeda formuoti asmenybę, tad mokykla man tai ir davė – asmenybės pamatus. Mokykloje visada būna ir gerų, ir blogų dienų, tačiau  stengiuosi, kad atmintyje  išliktų tik šviesūs prisiminimai ir jausmai.
5. Yra labai daug vietų, kurias noriu aplankyti, tad viena svajonė yra keliavimas, tačiau pati didžiausia svajonė yra būti geru ir laimingu žmogumi.
6. Gyvenu dabartimi, tad niekada per daug negalvojau, ar yra kažkoks laikas, kada norėčiau gyventi. Manau, kad dabartinis amžius yra puikus, nes viskas, ko žmogus nori, gali būti pasiekiama.
7. Artimieji, žinoma, kad džiaugėsi. Jiems svarbiausia, kad pati būčiau pa-tenkinta ir laiminga.
8. Po egzaminų ilsėjausi, o dabar po truputį pradedu ruoštis studijoms.
 

Andrius

Andrius TOLOČKA (Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija),  matematikos egzamino šimtukininkas:

1. Negaliu išskirti vieno konkretaus dalyko, nes patiko daug kas dėl skirtingų priežasčių. Grynai dėl analizuojamo mokslo patiko geografija, biologija. Lietuvių kalba, matematika traukė šauniais mokytojais, na, o medžio darbai patiko dėl gyvenimiškos naudos.
2. Laikiau, kaip kiti sako, „nesveikai“ daug egzaminų: anglų, lietuvių, matematiką, biologiją, chemiją ir geografiją. Dar prisidėjo stojamasis motyvacijos egzaminas universitete. Asmeniškai, didelio streso laikydamas egzaminus nepatyriau, žinojau, kad stoju į nekonkursinę specialybę, todėl neprivalau perdėtai ruoštis. Pakako to, ką išmokau pamokose.
3. Jau įstojau į Lietuvos edukologijos universitetą. Pasirinkau geografijos pedagogikos studijas. Nuo vaikystės susižavėjau geografija. Šis mokslas, tiriantis mus supančią aplinką,  iš esmės yra gyvenimo mokslas, gal todėl juo taip lengva „užsikrėsti“. Rinkausi tik Lietuvos mokyklas, nes prastai kalbu angliškai ir tai būtų trukdę stoti į užsienio mokyklas.
Norėčiau ypatingai padėkoti savo pirmajam geografijos mokytojui Vincui Zabelskui, uždegusiam mane aistra šiam mokslui. Ir, žinoma, tarti „ačiū“ matematikos mokytojai Irenai Šimkūnaitei, padėjusiai gauti 100 balų įvertinimą.
4. Sunku pasakyti, ką mokykla davė ar nedavė. Juk joje prabėgo 12 metų. Čia buvo visko. Nors tai pirmiausia mokslo įstaiga, bet, manau, pamokose įgytos žinios tik vienas iš svarbių aspektų. Mokykloje, galima sakyti, susiformuoja jauno žmogaus asmenybė. Iš abiejų lankytų mokyklų (progimnazijos ir gimnazijos) išsinešiau įvairius prisiminimus. Nieko nenorėčiau išbraukti ar užmiršti, nesvarbu, ar tai šypsena, ar liūdesį keliančios akimirkos.
5. Toli į ateitį stengiuos nežiūrėti, nežinia, kaip gali pasikeisti gyvenimas artimu laiku. Dabar galvojau apie rugsėjį prasidėsiančias studijas. Jei sėkmingai baigsiu bakalauro studijas, bandysiu įsidarbinti. Norėčiau išbandyti mokytojo amatą. Na, o jei darbo negausiu, tęsiu studijas magistrantūroje.
6. Niekada apie tai negalvojau, juk nepasirenkame, kada gimti. Visgi gyvenimui svarbus ne tik laikotarpis, bet ir gyvenamoji aplinka. Todėl galiu sakyti, kad Lietuva tikrai gera vieta gimti. Šalyje nėra stichinių nelaimių, karo, epidemijų ir tokia gausa nuostabių merginų:).
7. Aišku, šeima: mama Tatjana, tėtis Algimantas ir senelė Birutė, kaip ir aš, džiaugėsi šimtuku. Tai labiau priminė išlošimą loterijoje, nei sunkaus darbo rezultatą. Daug stipriau ruošiausi geografijai nei matematikai, iš kurios gavau 100 balų, tad nesitikėjau tokio rezultato.
8. Išlaikęs egzaminus rimtesnių darbų vasarai neapsiėmiau. Pakankamai daug darbo tvarkant dokumentus stojimui į universitetą.
 

Simona

Simona TARAŠKEVIČIŪTĖ  (Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija), matematikos egzamino šimtukininkė:

1. Mėgstamiausias dalykas... turbūt matematika, iš kurios ir gavau šimtuką. Matematiką aš suprantu, ji man sekasi, o jei ne – turiu kantrybės gilintis. Apskritai esu labiau tiksliukė nei humanitarė:).
2. Laikiau šešis egzaminus: lietuvių, anglų, istorijos, fizikos, matematikos ir informacinių technologijų. Pasirinkau net šešis, nes nenorėjau veltui švaistyti „atsėdėtų”  pamokų A lygiu. Sunku nebuvo, nes pasibaigus pamokoms ir prasidėjus egzaminų sesijai prasidėjo ir mano atostogos . Ypatingo pasiruošimo prieš egzaminus nebuvo, į juos ėjau be didelio streso, neskyriau laiko ir pinigų nei papildomam mokymuisi su korepetitoriais, nei specialioms knygoms prieš egzaminą. Manau, rezultatas buvo būtent pastarųjų metų nuoseklus mokymasis :).
3. Studijuosiu architektūros inžineriją VGTU. Tokį pasirinkimą lėmė mano noras suderinti tikslumą ir meną, o ši studijų programa būtent ir suteikia tokią galimybę. Tiesiog manau, kad man ten vieta :). Kažkada buvau susižavėjusi užsienio universitetų pasiūlymais, bet visgi apsisprendžiau, kad pirmąsias studijas norėčiau baigti Lietuvoje, nors tikrai bandysiu išvykti į kitą šalį per Erasmus mainų programą.
4. Iš tiesų labai norėjau baigti mokyklą, ir kuo greičiau. Todėl dabar labai džiaugiuos. Mokykla man kelia labai prieštaringus jausmus, nes pastarieji metai turbūt buvo vieni įdomiausių mano gyvenime, bet pačios mokyklos toli gražu negalėjau vadinti antraisiais namais.
5. Daugiausia planų ir svajonių, žinoma, susiję su studijomis. Erasmus, praktika ir galbūt tolimesnės studijos užsienyje. Žinoma, reikės gerokai pasistengti, kad turėčiau galimybę išpildyt šias svajones, bet tikiu, kad viskas pavyks.
6. Manau, kad viskas pasaulyje sutvarkyta taip, kaip turi būti. Gimiau pačiu laiku ir būtent čia ir dabar aš esu reikalingiausia:).
7. Esu vienturtė, mano mama (Asta Trakimaitė) yra dizainerė-maketuotoja, o tėtis (Julius Taraškevičius) policininkas. Nežinau, gal ir nebuvo labai nustebinti, nes grįžusi po matematikos egzamino ir pati jaučiau, ir dar kitiems pasigyriau, kad sekėsi tikrai gerai ir netgi tikiuosi šimtuko. O sužinoję geras naujienas tiesiog visi džiaugėmės.
8. Visą vasarą ilsiuosi, nusprendžiau nedirbti, nes pagalvojau, kad... per visą gyvenimą mes dar daug „prisidirbsim“ :). Na, ir šiaip manau, kad nusipelniau gerų, ilgų atostogų.

Nuotr. iš asmeninių fotoarchyvų.