Šventė, kuri visada su tavimi. Pasakojimas apie dailininkę, dailės technologijų pedagogę Nijolę Kriugždaitę
Jonas KATKEVIČIUS   
2015 gegužės 18, pirmadienis

Nijolė Kriugždaitė
Nesuklysiu pasakęs, kad Nijolės Kriugždaitės hobi – ne tik kūryba, bet ir noras pradžiuginti savo bendruomenės narius kūrybiniais darbais bei iniciatyvomis, nes ji daug ir labai nuoširdžiai dirba bendruomenės labui. Visų pirma, ji – mokytoja - metodininkė, šiuo metu dirbanti Palomenės pagrindinėje mokykloje. Kaip mokytoja  ji su didele meile moko vaikus, stengiasi padėti jiems išsiugdyti meninį aplinkos matymą ir mąstymą, meilę gimtosios šalies grožiui.
Nijolė nuo pat vaikystės buvo konstruktorė, visokių projektų sumanytoja. Tai žmogus, kuriam atrodo, kad savo šalį reikia dar gražiau papuošti. Jos nuomone, žmonės turi būti linksmi, laimingi ir gyventi lyg pasakoje.
Jeigu Kaišiadoryse pasirodo kas nors keisto ir gražaus,  drąsiai galima pasakyti, jog tai  Nijolės darbas. Ir nesvarbu, kas tai būtų, ar baltos gulbės, sutūpusios pailsėti prie Savivaldybės pastato, ar Rudens šventės metu miesto gatvėmis vaikščiojantys gyvi stalai... Niekas jos neprašė ir nefinansavo, bet ji prieš keletą metų kiekvieną Gedimino
Nijolė Kriugždaitė (pirma iš kairės) su dailininkais Žiežmariuose
gatvės pakelės medį pavertė džentelmenu, apjuosusi kamienus dideliais kaklaraiščiais. Tokie Nijolės kūrybiniai sumanymai ir pakeri, ir žavi.
* * *
Nijolė Kriugždaitė gimė ir augo Kaišiadoryse, čia baigė Kaišiadorių vidurinę mokyklą. Dar besimokydama šioje mokykloje, ji aktyviai dalyvavo dailės būrelio veikloje. Niekas nenustebo, kai ji panoro tapti dailininke ir įstojo mokytis į Vilniaus dailės akademiją. Šią aukštąją mokyklą ji baigę 1996 metais, įsigijusi dailininkės - dailės technologijų  pedagogės specialybę.
N. Kriugždaitės kūrybinis sumanymas: medžiai-džentelmenai
Su didele meile Nijolė pasakoja apie savo tėvelius. Mama – Kaišiadoryse žinoma siuvėja. Nors jos jau nėra tarp mūsų, tačiau, manau, jog ne vienas pagyvenęs vyriškis savo spintoje, ko gero, tebeturi jos pasiūtą kostiumą.  Tėvas – ekskavatorininkas-kelininkas – darbštus ir geras žmogus. Jo portretą kaišiadoriečiai galėdavo matyti rajoninėje garbės lentoje.  Jei dukrai, įgyvendinant jos menines idėjas, prireikdavo kokios nors konstrukcijos, jos tėvelis visada padėdavo ir rasdavo techninių sprendimų. Malonu stebėti, kaip sutaria šie du artimi  žmonės. Tokiais tėvais galima didžiuotis, nes tai – geri, paprasti, labai darbštūs žmonės. Jeigu žmogui persiduoda jo tėvų genai, tai galime ir nesistebėti   fantastišku  Nijolės darbštumu, energija ir aktyvumu.
* * *
Neįmanoma nepasitikėti žmogumi, kuris visą savo laiką skiria žmonėms. Jau senokai Nijolės likimas tampriai susietas su Maltos ordino pagalbos tarnybos veikla. Tai kasdieninė savanoriška veikla, reikalaujanti  pasiaukojimo. Mūsų rajone yra tokių vietų, kur neįmanoma pravažiuoti, o neretai tokiose vietose galima rasti gyvenančių vienišų senelių, kuriems daugiau kaip 90 metų. Pasak Nijolės, galima tik žavėtis jų išmintimi, gyvenimo meile ir gerumu. Jie be galo džiaugiasi jų namuose apsilankiusiais gerais svečiais, kurie dar ir dovanų atveža, ir pasirūpina vienišais žmonėmis. Ko gero, nėra didesnio atlygio, kaip žmogaus akyse suspindusi viltis ir dėkingumas.
Rudens šventės metu (2011 m.) tarp žmonių ,,vaikštinėjo” Nijolės Kriugždaitės sukurti gyvi stalai
Nijolės visuomenines pareigas ir darbus labai sunku būtų  išvardinti. Vien tik padėkos raštų iš įvairių organizacijų ji turi daugybę!.. Paminėsiu keletą skaičių: ji gavo 3 padėkas iš Švietimo ministerijos, 3 – iš Kauno apskrities viršininko  administracijos, 5 – iš Kaišiadorių savivaldybės, 6 – iš Kaišiadorių švietimo ir kultūros skyriaus ir dar 19  iš įvairiausių įstaigų ir organizacijų. Toks įvertinimas puikiai iliustruoja kaip gerai vertinama  visapusiška jos veikla.
Nijolė aktyviai dalyvauja Kaišiadorių seniūnijos darbe. Žmonės ją išrinko seniūnaite neatsitiktinai: ji turi daug idėjų ir sumanymų, kaip pagerinti ir pagražinti mūsų miestą bei nuskaidrinti  jo gyventojų gyvenimą.
* * *
Tai tik keletas Nijolės visuomeninės veiklos epizodų. Apie jos darbą, interesus, jos gyvenimo filosofiją, būtų galima ir epinį kūrinį parašyti...
Vienas iš Nijolės darbų. Nijolė labi myli žirgus ir tai atsispindi jos kūryboje
Nijolė myli kaimą, kaimo žmones. Ji žavisi kaimo žmonių darbštumu, atkaklumu. „Atgavus nepriklausomybę, – sako Nijolė, – mano tėveliai atsiėmė 10 ha senelių žemės. Esame ūkininkai. Mano tėvelis kasdien važiuoja į mūsų sodybą, nors žiemą ten beveik nėra ko ir veikti, nebent pašerti kelis šunis ir katinus. Aš pati nuo vaikystės mėgstu kapstytis darže. Bandau įvairias naujas  technologijas. Pavyzdžiui, pasodinau bulves maišuose ir jos man puikiai užderėjo. Mėgstu fizinį darbą.  Noriu, kad ir mūsų darbo rezultatai atrodytų tokie gražūs, kaip ir visas mūsų rajonas, visa Lietuva”.

Nuotraukos iš redakcijos fotoarchyvo
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2015 liepos 14, antradienis )