Visas mano tikėjimas vaikšto mokyklos koridoriais,
Visos mano mintys sudėtos į mokyklos klases.
Norėdami pamatyti Lietuvą, žiūrėkim į mokyklą –
Ten ji auga, mokosi...
Justinas Marcinkevičius
...Rodos, taip neseniai Dalia Baniotienė (Giedraitytė), baigusi Vilniaus pedagoginį institutą (dabar Edukologijos universitetas) ir įgijusi biologės specialybę, atvyko į nuošalią Paparčių kaimo mokyklą, į pirmąją savo darbovietę. Tai buvo 1987-ieji metai. Atvyko jauna, kukli mokytoja, neturinti darbo su mokiniais patirties. Iškart įsiliejo į kolektyvą ir ėmėsi nelengvo, bet garbingo darbo. Būdama darbšti, nekonfliktiška, gerai sutarė tiek su mokytojais, tiek su mokiniais ir jų tėvais. Mokė vaikus, mokėsi ir pati, žinodama, jog gyvenime nėra taisyklių, vadovaudamasi tuo, jog gyvenimas matuojamas ne pragyventais metais, o kokį pėdsaką žmogus palieka kitų žmonių gyvenime, jų mintyse, širdyse. Mokytojos darbas įvertintas ir ji 2001 m. buvo paskirta mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui.
Direktorės pavaduotoja – užimtas ir veiklus žmogus. Jos pareigų spektras yra platus: koreguoja mokinių ir mokytojų pamokų tvarkaraštį, pildo darbo laiko žiniaraščius, tabelius, dalyvauja rengiant mokyklos ugdymo planą bei veiklos programą, stebi ir analizuoja ugdymo procesą...
Dalia Baniotienė veda mokiniams biologijos ir technologijų pamokas. Mokytoja skatina ir ruošia mokinius olimpiadoms, įvairiems konkursams. Domisi naujovėmis, dalyvauja konferencijose, seminaruose, kursuose...
Moteris laisvalaikiu skaito psichologinę-pedagoginę literatūrą, domisi naujovėmis, mėgsta kurti ir rinkti įvairius rankdarbius, daug dėmesio skiria savo šeimai...
Puiku, kad daugiau kaip prieš 25–erius metus Dalia pasirinko mūsų mokyklą. Dabar galime džiaugtis šiuo darbščiu žmogumi. Direktoriaus pavaduotojos bruožas – kuklumas, kuklumas ir dar kartą kuklumas. Tai bruožas, rodantis didelę vidinę žmogaus kultūrą, inteligentiškumą, talentą ir, žinoma, pagarbą kitiems.
* * *
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas Aurelijus Balčiūnas gerai prisimena jauną biologijos mokytoją, pirmą kartą pravėrusią mokyklos duris. Taip jau sutapo, jog tais pačiais metais ir Aurelijus pirmą kartą peržengė mokyklos slenkstį, tik būdamas jau ne mokytoju, o Paparčių devynmetės mokyklos direktoriumi.
Aurelijus ją vadina tiesiog Dalyte: „...Apie ją galima kalbėti tik gerai ir labai gerai, – sako jis. – Tuomet jaunoji mokytoja nustebo, kokiame pastate mokykla veikia ir dar labiau stebėjosi, kai sužinojo, kiek dalykų reikės dėstyti. Nuraminau pasakęs, kad ji ne viena tokia, kad kaimo mokyklose dažnai tenka dėstyti ne tuos dalykus, kurių mokė institute ar universitete. Jaunoji mokytoja neprieštaravo, nenusiminė ir dirbo kantriai, ieškojo, nesustojo...
... Kai vykdavo buities darbų pamokos, kurių metu vaikai mokėsi gaminti ir galbūt, tapti konditeriais ar kulinarais, nuo Dalytės veido pakaitomis nesi-traukdavo šypsena ir susirūpinimas...
Atsimenu mokyklos patikrinimą, kurį vykdė rajono švietimo skyrius, ir kuris Dalytei buvo pirmasis gyvenime. O kaip ji jaudinosi! Manau, dabar reaguotų ramiai, su jai būdingais filosofinio pobūdžio apmąstymais...
Džiaugiuosi, kad Dalia liko ilgam Paparčių mokykloje, nes ji yra atsakinga, pareiginga, sąmojinga, aktyvi. Esu įsitikinęs, kad mokykloje dar ilgai darbuosis Dalia Baniotienė. Tad linkiu jai gražių ir ilgų pedagoginio darbo metų Paparčiuose, mokinių dėmesio, supratimo ir meilės, prasmingų idėjų ir jų įgyvendinimo...“
„Gyvenimas yra gražus, kai savo vidaus spinduliais jį nušvieti, kai vidaus šiluma jį sušildai“ (Salomėja Nėris). Šie žodžiai labai tinka apibūdinti ir Dalios gyvenimą.
Tokia tad yra mūsų direktoriaus pavaduotoja ugdymui, bebaigianti trečią dešimtmetį vienintelėje savo darbovietėje – Paparčių mokykloje.
Nuotraukos iš mokyklos fotoarchyvo
Visos mano mintys sudėtos į mokyklos klases.
Norėdami pamatyti Lietuvą, žiūrėkim į mokyklą –
Ten ji auga, mokosi...
Justinas Marcinkevičius
Dalia Baniotienė prie darbo stalo
Direktorės pavaduotoja – užimtas ir veiklus žmogus. Jos pareigų spektras yra platus: koreguoja mokinių ir mokytojų pamokų tvarkaraštį, pildo darbo laiko žiniaraščius, tabelius, dalyvauja rengiant mokyklos ugdymo planą bei veiklos programą, stebi ir analizuoja ugdymo procesą...
Dalia Baniotienė veda mokiniams biologijos ir technologijų pamokas. Mokytoja skatina ir ruošia mokinius olimpiadoms, įvairiems konkursams. Domisi naujovėmis, dalyvauja konferencijose, seminaruose, kursuose...
Su auklėjamąja klase, 1992 m.
Puiku, kad daugiau kaip prieš 25–erius metus Dalia pasirinko mūsų mokyklą. Dabar galime džiaugtis šiuo darbščiu žmogumi. Direktoriaus pavaduotojos bruožas – kuklumas, kuklumas ir dar kartą kuklumas. Tai bruožas, rodantis didelę vidinę žmogaus kultūrą, inteligentiškumą, talentą ir, žinoma, pagarbą kitiems.
* * *
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas Aurelijus Balčiūnas gerai prisimena jauną biologijos mokytoją, pirmą kartą pravėrusią mokyklos duris. Taip jau sutapo, jog tais pačiais metais ir Aurelijus pirmą kartą peržengė mokyklos slenkstį, tik būdamas jau ne mokytoju, o Paparčių devynmetės mokyklos direktoriumi.
Aurelijus ją vadina tiesiog Dalyte: „...Apie ją galima kalbėti tik gerai ir labai gerai, – sako jis. – Tuomet jaunoji mokytoja nustebo, kokiame pastate mokykla veikia ir dar labiau stebėjosi, kai sužinojo, kiek dalykų reikės dėstyti. Nuraminau pasakęs, kad ji ne viena tokia, kad kaimo mokyklose dažnai tenka dėstyti ne tuos dalykus, kurių mokė institute ar universitete. Jaunoji mokytoja neprieštaravo, nenusiminė ir dirbo kantriai, ieškojo, nesustojo...
Su mokytojų kolektyvu, 1999 m.
Atsimenu mokyklos patikrinimą, kurį vykdė rajono švietimo skyrius, ir kuris Dalytei buvo pirmasis gyvenime. O kaip ji jaudinosi! Manau, dabar reaguotų ramiai, su jai būdingais filosofinio pobūdžio apmąstymais...
Džiaugiuosi, kad Dalia liko ilgam Paparčių mokykloje, nes ji yra atsakinga, pareiginga, sąmojinga, aktyvi. Esu įsitikinęs, kad mokykloje dar ilgai darbuosis Dalia Baniotienė. Tad linkiu jai gražių ir ilgų pedagoginio darbo metų Paparčiuose, mokinių dėmesio, supratimo ir meilės, prasmingų idėjų ir jų įgyvendinimo...“
„Gyvenimas yra gražus, kai savo vidaus spinduliais jį nušvieti, kai vidaus šiluma jį sušildai“ (Salomėja Nėris). Šie žodžiai labai tinka apibūdinti ir Dalios gyvenimą.
Tokia tad yra mūsų direktoriaus pavaduotoja ugdymui, bebaigianti trečią dešimtmetį vienintelėje savo darbovietėje – Paparčių mokykloje.
Nuotraukos iš mokyklos fotoarchyvo