Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Privatumo politika

Šiuo metu 1 skaitytojas

2024 balandžio 16, antradienis
Nuo mokyklos pakylos iki pasaulinių aukštumų. Pasakojimas apie svarsčių kilnojimo čempioną kariūną Andrių Kubilių. Spausdinti
Jonas LAURINAVIČIUS   
2014 rugsėjo 25, ketvirtadienis

Andrius Kubilius Sausio 11-osios atvirų durų dienos Seime renginyje (Alfredo Pliadžio nuotr.)
Kas paskatino Andrių Kubilių išbandyti jėgas svarsčių kilnojimo varžybose? Net neklausęs jo galiu šimtaprocentiniu tikslumu atsakyti: Andriaus tėvas Rolandas Kubilius. Tai buvo prieš keliolika metų lauko estradoje Girelės miške. Kasmet į vasaros palydų šventės programą buvo įtraukiamos galiūnų varžybos. Jos buvo rimtas masalas pritraukti kuo daugiau žiūrovų, ypač vyrų – kam neįdomu stebėti galiūnų varžytuves?! Vieną kartą juose dalyvavo ir tada beveik niekam nežinomas stiprus vyrukas, kuris dabar laikomas stipriausiu pasaulio žmogumi – jaunutis Žydrūnas Savickas iš Biržų rajono. Varžybose dalyvavo ir kaišiadorietis Rolandas Kubilius. Jis neblogai pasirodė, visose rungtyse priešinosi Ž. Savickui, tačiau galiūnų varžybų nugalėtoju netapo... Ilgainiui R. Kubiliaus pavardė iš galiūnų varžybų protokolų išnyko.
Baltijos šalių čempionate Rygoje 2011 m.
Tačiau laikinai. Iš tėvo estafetę perėmė sūnus Andrius, tik kitokioje stipruolių sporto rungtyje – svarsčių kilnojimo.  Andrius pradėjo reguliariai treniruotis.

– Kai buvau moksleivis, paprašius kūno kultūros mokytojui Rolandui Morkūnui, dalyvavau tarpklasinėse svarsčių kilnojimo varžybose. Man patiko, tad nusprendžiau juos kilnoti toliau. Tėtis man viską perdavė, ką pats žinojo ir mokėjo apie svarsčių kilnojimą ir vėliau, jo paragintas, domėjausi bei ieškojau galimybių, kur galėčiau pasiekti geresnių rezultatų šiame sporte. Po antrųjų varžybų Lietuvos svarsčių kilnojimo federacijoje (LSKF) susipažinome su Jonavos komandos treneriu Alfonsu Špoku, dabar einančiu Lietuvos svarsčių kilnojimo federacijos prezidento pareigas. Su tėčiu, kuris nenumodamas ranka mane vežiodavo į varžybas, nuvykome į Alfonso rengiamas varžybas Jonavoje.
Teisėjas R. Kubilius (dešinėje) Pasaulio svarsčių kilnojimo čempionate Tiumenėje, Rusijoje 2013 m. (Andriaus Kubiliaus nuotr.)
Vėliau paprašėme, kad leistų atvykti pasižiūrėti jo vedamų treniruočių, išmokti šiek tiek šio sporto gudrybių. Nuo tada, 2009 m. liepos mėnesio, Alfonsas ir tapo mano treneriu, kuris puikiai iš-mano svarsčių kilnojimo sportą. Su juo 2010 m. vasaros stovyklos metu teko vykti į Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) sporto žaidynes ir nutariau išbandyti jėgas šiose varžybose, – prisimena A. Kubilius. – Tačiau sužinojau, kad norėdamas jose dalyvauti, būtinai turiu būti savanoris. Įstojęs į KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės kuopą Jonavoje (šiuo metu ji Rukloje), kuri buvo arčiausiai mano gimtojo miesto Kaišiadorių, susidomėjau kariniais dalykais, kurie mane pastūmėjo į Lietuvos karo akademiją. Bet juokingiausia, kad KASP rengiamose žaidynėse taip ir neteko dalyvauti – rašo žurnalas „Karys“ (2014, Nr.7).

Su Lietuvos karo akademijos komanda po kariuomenės svarsčių kilnojimo čempionato, 2012 m.
Tai kas, kad Andrius nedalyvavo KASP žaidynėse, užtat jis jėgas išbandė daugelyje kitų. Ir labai sėkmingai!

* * *
Taip jau išėjo, kad XII Lietuvos svarsčių kilnojimo čempionatas  2010 m. buvo surengtas Kaišiadoryse, Algirdo Brazausko vidurinėje mokyklos (dabar – gimnazija). Sportininkai kovojo ne tik dėl čempionato medalių, bet ir dėl rajono savivaldybės mero Romualdo Urmilevičiaus taurės.
Čempionate dalyvavo 90 sportininkų: 84 vaikinai ir 6 merginos. Tarp jų buvo ir vienas kaišiadorietis – vidurinės mokyklos vienuoliktos klasės mokinys Andrius Kubilius. Jaudinimosi netrūko. Juk čia visi savi: klasės draugai, mokytojai, tėvai, kaimynai. Norisi pasirodyti kuo geriau. Bet varžybos yra varžybos: niekas neapdraustas nuo atsitiktinumų, nesėkmės. Būtų nesmagu prastai pasirodyti, apvilti sirgalius.
Po pasaulio čempionato apdovanojimo Rusijoje, 2013 m. (Jolitos Vitkauskaitės nuotr.)
Bet taip neatsitiko. Andrius pradėjo varžybas užtikrintai. Jis 24 kilogramų svarstį išstūmė 75, o išrovė 112 kartų. Sunku įsivaizduoti, kaip toks jaunas vaikinukas, nei ūgiu, nei svoriu beveik nesiskiriantis netgi iš klasės draugų, taip švysčioja virš galvos tokį sunkų metalą. Jis svorio kategorijoje iki 73 kilogramų jaunių grupėje užėmė pirmąją vietą ir tapo Lietuvos čempionu. Tai pirmas kaišiadorietis šioje sporto rungtyje laimėjęs aukso medalį. Tuo metu Andriaus treneris jau buvo A. Špokas, o tėtis – šio čempionato vyr. teisėjas.

Po čempionato Kaišiadoryse buvo sudaryta Lietuvos svarsčių kilnotojų rinktinė. Į ją pateko ir Andrius Kubilius.
Beje, tais metais Andriui priklausė ir trys Lietuvos rekordai (jo amžiaus grupėje).
2010 m. liepos 30 – rugpjūčio 1 dienomis Ventspilyje (Latvija) įvyko Europos jaunių čempionatas, kuriame  Andrius svorio kategorijoje iki 73 kg dvikovės veiksme užėmė II vietą, estafetės rungtyje – taip pat II vietą ir ilgo ciklo rungtyje – III vietą.
* * *
I v. Lietuvos jaunimo svarsčių kilnojimo čempionate, 2014 m. (Kristinos Udraitės nuotr.)
2011 m. Kaišiadoryse taip pat vyko Lietuvos čempionatas, kur Andrius jau dalyvavo jaunimo grupėje. Į varžybas atvykęs treneris Alfonsas su komanda jam padarė tikrą staigmeną: jie varžybose dalyvavo kaip Kaišiadorių komanda.

Šiose varžybose Andrius jau kėlė 32 kg svarsčius. Juos išstūmė 44 kartus ir išrovęs 83 kartus užėmė II vietą. Estafetės rungtyje jis su komanda užėmė II vietą, tačiau bendroje komandinėje įskaitoje visus varžovus tiesiog nušlavė ir Kaišiadorių komanda užėmė I vietą XII LSKF čempionate.
2011 metais, liepos mėnesį, gavęs pranešimą, kad įstojo į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, jau rugpjūtį jis išvyko į Ruklą, Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomąjį pulką, kur 7 savaites jam, kaip ir kiekvienam Karo akademijos pirmakursiui, vyko bazinis kario kursas. Nors bazinio kurso metu akademijos valdžia jo neišleido į pasaulio čempionatą, kuris vyko Niujorke (JAV), bet jis tokiu atsakymu labai nenusivylė: grįžęs į akademiją, toliau tęsė  sportininko karjerą, prie kurios prisidėjo (ir prisideda) pati akademija: ji be jokių dvejonių paremia Andrių kai jis išvyksta į čempionatus.
Pirmą kartą iškovotas auksas Lietuvos jaunių čempionate (Kaišiadorys, 2010 m.)
2012 m. Andrius išvyko į Pasaulio studentų svarsčių kilnojimo ilgo ciklo čempionatą, kur  svorio kategorijoje iki 80 kg jis 24 kg svarsčius ilgo ciklo rungtyje iškėlė 76 kartus ir taip sau užsitikrino II vietą. Tačiau čia jis nesustojo...

* * *
Laimėjimai gražūs, įspūdingi, neužmirštami. Tačiau netrukus pasirodė, kad tai anaiptol ne viršūnė Andriaus sportiniame kelyje. 2012 m. Lietuvos čempionate  jis įvykdė sporto meistrui keliamus normatyvus. 2013 m. Lietuvos čempionate, kuris įvyko Karo akademijoje, jam buvo įteiktas sporto meistro ženklelis ir pažymėjimas.
2012 m. lapkričio 20 – 24 dienomis, Milane (Italija) Andrius su Lietuvos komanda dalyvavo IGSF surengtame pasaulio čempionate, kuriame jis parodė viską, ką gali ir užėmė II vietą.
2013 m. lapkričio 21 – 23 dienomis Tiumenėje (Rusijos Federacija) buvo surengtas IUKL pasaulio jaunimo bei suaugusiųjų čempionatas. Lietuvai atstovavo aštuoni sportininkai, trys treneriai ir LSKF teisėjų kolegijos pirmininkas Rolandas Kubilius. Be abejo, sportininkų būrelyje buvo ir Andrius.
Ar sugebės Lietuvos sportininkai garbingai pasirodyti čempionate? Treniruotasi daug, prakaito išlieta kaip reikiant. Tačiau vienaip atrodo rezultatai treniruotėse, kitaip varžybose. Įtampa, jaudinimasis, stresai. Be to, tolima kelionė, kelių valandų laiko skirtumas...  Ar tie veiksniai nepaveiks Andriaus ir jo draugų?
Varžybų pradžia buvo neįtikėtinai sėkminga. Jolita Vitkauskaitė savo amžiaus grupėje iškovojo pasaulio vicečempionės titulą, o Erneta Bumbulytė, pasiekė naują Lietuvos jaunimo rekordą, pakilo ant trečiojo pakylos laiptelio. Štai tau ir Lietuva Sibiro platybėse! Dvi medalininkės!
Prie svarsčių išeina  Andrius Kubilius. Susikaupęs, susikoncentravęs, iš lėto ima svarstį – ir pirmyn... Galima įsivaizduoti tėvo jaudinimąsi – ar pavyks Andriui pratęsti Lietuvos sportininkų pasiekimų seriją?
– Na, dar, Andriau, dar ,– įsitempusi ir visa mūsų šalies delegacija. – Daaar!
Ir kai bumbtelėjo žemyn svarstis iš Andriaus rankų, rezultatas teikė vilties, kad vargu ar kas Andrių išstums iš „medalių zonos“. Taip ir buvo! Kai sportininkai baigė varžybas, ant demonstracinės lentos Andriaus Kubiliaus pavardė liko trečioje eilutėje. Vadinasi, bronza yra! Andrius varžėsi svorio kategorijoje iki 78 kg (jaunimo grupėje). Žinoma, kiti Lietuvos komandos nariai taip pat pasirodė ne ką prasčiau: buvo parsivežtos II, III vietos, o pakruojietis Artūras Balnionis sugebėjo net parsivežti jaunimo, svorio kategorijoje  iki 85 kg , pasaulio rekordą.
Bet Andriui dvikovė buvo dar ne viskas. Lietuvos jaunimo komanda, kuriai trūko vieno sportininko, ryžosi stoti į kovą estafetės rungtyje. Komandoje buvo ir Andrius Kubilius. Ir ką jūs manote – puikiai parengti keturi Lietu-vos sportininkai pasiekė trečiąjį varžybų rezultatą ir pelnė bronzos medalius. Tarp kitko, mūsiškiai sugebėjo aplenkti stiprią Latvijos komandą, kurią sudarė penki sportininkai.
Visa Lietuvos sporto delegacija sugrįžo į savo kraštą su pakilia nuotaika. Du kaišiadoriečio pasaulio čempionato bronzos medaliai – tai džiugu, garbingas, neužmirštamas pasiekimas. O tai padarė Andrius Kubilius.
* * *
XVI atvirasis Lietuvos svarsčių kilnojimo federacijos dvikovės čempionatas. Jis vyko 2014-aisiais, balandžio 26-ąją Pakruojyje. Kodėl Pakruojyje? Ogi todėl, kad šis rajonas – vienas iš svarsčių kilnojimo centrų Lietuvoje.
Atvirame čempionate Andrius Kubilius atstovavo Lietuvos karo akademijos sporto klubui. Jis kilnojo jau ne 24 kg svarstį, o 32 kg. Pasirodė puikiai: išstūmė svarstį 81 kartą, o išrovė 90 kartų. „Geležinis vaikinas“ iš Kaišiadorių jaunimo grupėje (svorio kategorijoje iki 78 kg) užsitikrino stipriausiojo vardą, o suaugusiųjų grupėje užėmė antrąją vietą, nusileidęs tik sportininkui iš Latvijos.
Buvo surengta ir estafetės rungtis. Andrius prisijungė prie Jonavos rajono komandos, ir vėl du kartus kilo ant garbės pakylos: kartu su savo kolegomis jonaviškiais jaunimo grupėje užsitikrino stipriausiojo titulą, o suaugusiųjų grupėje užėmė antrąją vietą. Tai Andriui buvo vienos sėkmingiausių varžybų Lietuvoje: į Karo akademiją jis grįžo su krūva medalių, diplomų, prizų.
* * *
Dabar Andrius ruošiasi pasaulio svarsčių kilnojimo čempionatui, kuris vyks šių metų lapkričio mėnesį Hamburge (Vokietijoje).
Viliamės, kad jis grįš iš šių varžybų ne tuščiomis...

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2014 spalio 15, trečiadienis )