|
|
|
2024 kovo 29, penktadienis |
Pas kaimo šviesuoles |
|
2014 vasario 07, penktadienis |
Veronikos Šakienės muziejuje apžiūrėjome senus lietuviško kaimo buities rakandus „...Laikas bėga, išeina žmonės... Lieka daiktai. Dūla numesti ir užmiršti... Gyvename tokiame amžiuje, kai namuose gausu elektrinių, mechaninių buities daiktų, be kurių jaunimui net sunku įsivaizduoti šiandieninį gyvenimą. O kaip gyveno, kokius buitinius prietaisus naudojo mūsų seneliai, proseneliai, net nežino ir nesusimąsto daugelis jaunų žmonių. Jau nebėra meistrų, kurie gamino ir naudojo buities daiktus, tačiau yra žmonių, saugojančių senų laikų paslaptis. Tik jų dvasinės šilumos dėka neleidžiama laikui ištrinti gerų ir darbščių anų laikų meistrų rankų prisilietimo”, – taip savo laiške redakcijai rašo Paparčių pagrindinės mokyklos mokytojos Joana Perednienė ir Daiva Janonienė, kartu su 7–8 klasių mokiniais pabuvoję pas šviesuolę Vareikonių kaimo gyventoją Veroniką Šakienę ir savo tėvų name Migonių kaime (Kruonio sen.) gyvenančią Paparčių pagrindinės mokyklos mokytoją Audronę Skaudžiuvienę. „Kažkada Vareikonyse buvo daugiau kaip 40 sodybų. Dabar liko vos keturios. Vienoje iš jų ir gyvena šio kaimo šviesuolė Veronika Šakienė. Dar vaiku būdama atvyko iš Panorų kaimo ir tvirtai jame įaugo: sukūrė šeimą, užaugino 5 vaikus. O šiuo metu gyvena viena. Tačiau, kaip ji sako, liūdėti nėra kada. Audronės Skaudžiuvienės muziejuje Migonių kaime Užėjome į jos namus, paverstus muziejumi. Čia surinkti įvairūs senoviniai buities rakandai: ratelis, raštuoti lininiai rankšluosčiai, austi dar mamos, senelės... Apžiūrėjome ir pašiūrėje laikomus senus lietuviško kaimo buities rakandus: spąstus lapėms gaudyti, didžiulį pjūklą... V. Šakienė parodė net stiklainį įvairių monetų, dainų knygą, kuriai apie 100 metų... Čia mes pamatėme ir Veronikos rankomis senoviškomis staklėmis austas tautines juostas, siuvinėtus paveikslus, kurie kiekvieną gali įkvėpti gerumo, meilės Tėvynei ir savo artimui. Visų eksponatų net neišvardinsi. Reikia pamatyti... ...Veronika kaip gyvas sidabras vis šneka ir šneka. Mokiniams ji padeklamuoja eilėraštį, kurį išmoko dar būdama 3 klasėje, apie mokinį, kuris tingėjo mokytis. Susitikimo pabaigoje paskaitė savo kūrybos eilėraščių apie Lietuvą, kaimynus... Atsisveikiname su šia miela pradinį išsilavinimą teturinčia moterimi, bet savo šviesa, išmintimi šviesesne už didžiausius mokslus baigusius. * * * Paparčių pagrindinės mokyklos mokytoja Audronė Skaudžiuvienė gyvena atokiame Migonių kaime (Kruonio sen.) savo tėvų name. Ji turi butą mieste, bet nesikelia ten. „Čia – mano žemė, mano namai, mano tėvų namai, mano senelių namai“, – sako mokytoja. Audronė sutvarkė senus namus, sutvarkė prie namo esantį namelį, neišmetė nė vieno seno buities rakando. Visi rado vietą Audronės namuose. Ji, laiko dulkes nupūtusi nuo daiktų, kieme stovinčiame namelyje įrengė senų rakandų buities muziejuką.Branginkime ir saugokime mūsų senolių paliktus didžiulius turtus, lietuvių tautos etninių šaknų lobius. Kaimas buvo mūsų kultūros maitintojas, ilgus amžius švietęs skaidria buities šviesa. Iš rankų į rankas keliavo daiktai, iš lūpų į lūpas ėjo žodis...Ačiū šaunioms moterims, nepavargstančioms puoselėti etninės kultūros vertybių.”
|
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2014 kovo 13, ketvirtadienis )
|
|
|
|
|