Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama


2019 gruodžio 13, penktadienis
Azartas gyvenime padeda nuversti aukščiausius kalnus. Pasakojimas apie ilgametę Pravieniškių seniūnę Galiną Jengaličevą. Spausdinti
Ramutė ŠIMELIENĖ   
2014 vasario 07, penktadienis

Galina Jengalyčeva ne tik seniūnė. Ji – azartiška intelektualiųjų žaidimų ,,Taip ir ne“, ,,Kas? Kur? Kada?“ žaidėja, nugalėtoja ir prizininkė. Beje, jai užtenka laiko ir subtiliems rankdarbiams. Nuotraukoje ji demonstruoja savo numegztas riešines
Lietuva Pravieniškių seniūnei Galinai Jengalyčevai – gražus ir mylimas kraštas, kuriame ji nugyveno didesnę dalį savo gyvenimo, kartu su šios šalies žmonėmis praėjo tuos sunkumus, kuriuos reikėjo ištverti lietuvių tautai atkuriant nepriklausomybę. Lietuvoje prabėgo jos jaunystė, čia sutiko savo pirmąją meilę, sukūrė šeimą, užaugino šaunų sūnų... Jau turi ir fantastišką anūką Luką.

Ši šalis moteriai tapo antrąja tėvyne. Švariai, be akcento ji kalba lietuviškai, skaito ir rašo, jos žodynas kupinas lietuviškų patarlių ir priežodžių, kalba turtinga ir graži. O rašo lietuviškai Galina kone be klaidų, retkarčiais kur „pamesdama“ kablelį. Jei ne tamsus ukrainietiškas-graikiškas gymis, galėtum ją lietuve vadinti. Ir Galina tvirtina jau kone lietuve tapusi.
* * *
Nuvažiavusi į gimtąją Ukrainą pas gimines, pastebi – kitokio temperamento ten gyvena žmonės. Triukšmingesni, karštakraujai. Jau pripratusi prie kur kas ramesnių, jos akimis, lietuvių, sakosi, kad  gimtinėje jai per triukšminga. „Pamanyk, – juokiasi, – jeigu gyventum tarp tokių triukšmingų kaip aš? Todėl Lietuvoje man kur kas ramiau. Aš pavargstu Ukrainoje...“
Į Lietuvą ji atvažiavo dar visai jaunutė, šešiolikos metų. Atvažiavo iš Mariupolio – šachtininkų ir metalurgijos gamyklų krašto, plytinčio prie Azovo jūros. Mokėsi gerai, todėl galėjo ir ten įstoti į bet kurį, pavyzdžiui, kad ir į metalurgijos institutą. Tačiau mes nežinome, kas rašoma mūsų Likimo knygoje, kol neateina laikas atversti mums skirtą puslapį.
Dar dešimtoje klasėje, jaunimo stovykloje Kijeve, Galina susipažino su lietuviuku studentu iš tuometinio  VISI. Ėmė susirašinėti ir taip daugiau sužinojo apie Lietuvą. Savarankiška mergina sumanė stoti į Maskvos elektronikos universitetą. Kad būtų arčiau Lietuvos. „Nežinai, ką tuomet mums reiškė Pabaltijys. Beveik Vakarai, pusiau užsienis“, – šypsosi Galina ir sako, kad į universitetą Maskvoje jos nepriėmė. Bet ji negrįžo namo. Išvažiavo į Lietuvą ir Vilniuje įstojo į tą patį VISI (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas).
Tą vaikiną paskui ji matė gal vos vieną kartą, tačiau mėgstanti bendrauti, būdama atviraširdė, susirado  būrį draugų, juo labiau kad greitai išmoko lietuvių kalbą. Gabi mergina baigė pramonės statybą, gavo pramoninės ir civilinės statybos inžinieriaus diplomą... Ėmė dirbti pagal specialybę. Ir visiškai sulietuvėjo...
* * *
Galina Jengalyčeva Arūno Valinsko vedamame TV žaidime ,,Taip ir ne“
Pravieniškių seniūne ji dirba nuo 2002-ųjų metų. Kone tuoj po to, kai seniūnija čia buvo įkurta. Veikli, sumani, betarpiškai bendraujanti, jau ir iki darbo seniūne pradžios,  G. Jengalyčeva  jautėsi vietos bendruomenės nare, buvo aktyvi, organizuota, pažinojo gyvenvietės žmones, buvo daugiabučio bendruomenės pirmininke, gyventojų atstove. Todėl, kai pradėjo dirbti seniūne, jau puikiai pažinojo miestelio ir apylinkių žmones, buvo ne kartą su jais bendravusi, su kitais ir dirbusi...

Seniūne tapo ne iš karto. „Seniau seniūno pareigybė buvo politinio pasitikėjimo, – prisimena Galina. – Paskui pradėti skelbti konkursai.“
Tris kartus ji bandė jėgas tuose konkursuose ir trečiąjį kartą surinko du kartus  daugiau balų negu jos konkurentai.
Darbo Galina ėmėsi karštai ir su meile. Atsirado galimybė įgyvendinti savo sumanymus, kaip pakeisti miestelį, seniūniją, kaip suvienyti bendruomenę. Ji labai džiaugėsi, kad abiejose Pravieniškėse susikūrė veiklios, stiprios bendruomenės, vienijančios sumanius ir organizuotus žmones.
Ypač Pravieniškės II. Tai – specifinis miestelis. Čia visą laiką gyveno įvairių tautybių žmonės. Ir sugyveno.
Tautinės nesantaikos čia niekada nebuvo. Atkūrus nepriklausomybę, vieni  kitataučiai išvažiavo namo, kiti, kaip ir Galina, pasiliko Lietuvoje.
* * *
Jai ir kitiems Lietuva jau buvo NAMAI. Todėl tapusi seniūne, Galina ėmė tvarkytis kaip namuose: puikiai žinojo miestelio specifiką, žmonių papročius ir įpročius. „Jie man savi. Kai tapau seniūne, pasijaučiau tikra vietos bendruomenės nare. Užtikrintai, – pasakoja Galina. – Myliu juos kaip savo šeimos dalį.“ Ir tie jos žodžiai tikri, pasakyti iš širdies, nes Galina tokia yra – visada sako tai, ką galvoja.
Užpernai G. Jengalyčevai už laimėjimus TV žaidime ,,Kas? Kur? Kada?” buvo įteiktas ,,Išminties akmuo“
Tiesi, atvira, labai stipri psichologiškai ir mėgstama aplinkinių. Jos nuomone, ne tik Pravieniškių II kaimo, bet ir visos seniūnijos žmonės geranoriški, besistengiantys vienas kitam padėti.

Žinoma, yra stiprus branduolys, kuriais ji gali remtis ir jie gali remtis ja. Todėl vietos bendruomenės aktyvas ir  seniūnijos administracija dirba  ranka rankon. „Net sunku atskirti, kur bendruomenės veikla, o kur seniūnijos, – šypsosi Galina, – dirbame kartu, kartu planuojame renginius, rašome projektus, mąstome apie  seniūnijos ir miestelio ateitį...
Jeigu organizuojame renginius, tai kartu, jei reikia vaikams aikštelę įrengti, rašome projektą.  Ar svarbu, kas parašys, – bendruomenė ar seniūnija?
Juk rašome bendrai, bendrai ir įgyvendiname. Rajono savivaldybė finan-savo mūsų respublikinio grafičių konkurso  renginį. Ir apskritai, ji visuomet padeda organizuojant bendruomeninius renginius.”
Jie taip pat parašė  projektą ir įrengė penkiasdešimt tūkstančių litų kainavusią aikštelę Pravieniškių II   kaimo vaikams ir jaunimui. Jai lėšų taip pat skyrė rajono savivaldybė...
Kartu su seniūnija projektus įgyvendina ne tik vietos bendruomenė, bet  ir  biblioteka, Pravieniškių vaikų dienos centras. Pastaraisiais Galina negali atsidžiaugti: mažieji pravieniškiečiai mokomi gerumo. Galina „pametėjo“ mintį, centras ją „pasigriebė“ – vaikai važiuoja tvarkyti  Rumšiškių kapinėse esančių apleistų kapelių. „Taip vaikai įpras gerbti savo artimuosius, prisimins išėjusius“,  – įsitikinusi seniūnė. Jai smagu, kad vaikai rengia savo darbelių parodas, mokosi bendrauti, kartu dirbti...
Vaikai ir jaunimas padeda rengti ir patys aktyviai dalyvauja sportiniuose seniūnijos ir vietos bendruomenės renginiuose.
„Net ir nepatogumus galima išnaudoti teigiamai“, – šypsosi Galina. Tai sakydama, mintyse ji turi seniūnijos ir Pravieniškių II miestelio gyventojų ryšius su aplink esančiais pataisos namais. Kai vyksta sporto ar kitokie renginiai, juose mielai dalyvauja ir  pataisos namų gyventojai. „Taip jie turi galimybę pamatyti ir kitokį gyvenimą, o mūsų žmonės, ypač jaunimas, mokosi tolerancijos,“ – tvirtina G. Jengalyčeva.
Ji džiaugiasi, kad Pravieniškių jaunimas šaunus, sportuojantis,  aktyvus įvairių vietos renginių dalyvis, dalyvauja tradiciniais tapusiuose „protų mūšiuose“ miestelio bibliotekoje, parodose, saugo ir vertina aplinką... Sako, jog  tai, kad miestelyje įrengta šunų vedžiojimo aikštelė, reikėtų padėkoti vaikams. Tai jų iniciatyva ta mintis kilo.
Galina Jengalyčeva tvirtina, kad  nieko negalėtų nuveikti be  bibliotekininkės Marytės Drulienės, kuriai 2013-aisiais įteikta „Metų bibliotekininkės nominacija“ (jau antrą kartą), be seniūnaičių: Pravieniškės I – Jovitos Žilinskienės, Pravieniškės II – Ingos Alseikienės, Mantvydo Kanapecko iš Aleksandruvkos.
Pasididžiuodama ji sako, kad Pravieniškių seniūnijos žmonės yra smagūs saviveiklininkai. Čia veikia Rumšiškių kultūros centro folkloro ansamblis „Praviena” (vadovė Ernesta Žiūkienė), keramikos būrelis (vadovė Audronė Skarbaliūtė. Pernai prieš pat Kalėdas jai įteikta rajono savivaldybės administracijos Kultūros premija), vaikų teatro būrelis (vadovė Liongina Bakanienė). Pravieniškiečiai dar rengia nuolatinius  religinius skaitymus, vyksta sporto treniruotės, aerobikos užsiėmimai...
„Pravieniškėse yra kas veikti, veiklų įvairiausių“,– sako  seniūnė.
Viena iš populiariausių veiklų Pravieniškėse – „protų mūšiai“, kartą per mėnesį vykstantys miestelio bibliotekoje. Azartas čia suveda ne tik visokio amžiaus Pravieniškių seniūnijos gyventojus, bet atvažiuoja ir iš kitur, yra pataisos namų  komandos. 
Galinai Jengalyčevai šitie „protmūšiai“ ypatingai glosto širdį – ji pati aktyvi ne tik  bibliotekoje vykstančių renginių dalyvė, bet yra kviečiama ir į įvairius TV žaidimus, tokius kaip „Kas? Kur? Kada?“, „Taip ir ne“. Ir jau daug metų.
Beje, pirmadienių vakarais Galinos nerasite namuose: po darbo, nesvarbu pūga ar vėjas, ji išvažiuoja į Kauną, kur vyksta tokie pat „protų mūšiai“, aistruoliai žaidžia respublikos lygio žaidimus. „Žaidžia tada visa Lietuva, – žiba Galinos akys, – internetu gauname užduotis, nustatytą laiką, per kurį turime atsakyti į klausimą, ir matome savo rezultatus.“ Šitas žaidimas jai  suteikia energijos, leidžia išreikšti save.
Tokių intelektualių kaip Galina ne tiek daug. Ne veltui užpernai už subtilų, azartišką ir išmintingą žaidimą TV laidoje „Kas? Kur? Kada?“ jai buvo įteiktas prizas – „Išminties akmuo“. Kone kiekvieną kartą, kai tik dalyvauja televizijos intelektualiuosiuose žaidimuose, Galina Jengalyčeva  laimi prizų.
Parsivežė ji laimėjimą ir iš sausio mėnesį vykusio TV žaidimo „Taip ir ne“. „Užsisukau“ su tais žaidimais dar pačioje pradžioje, – sako ji.  – Pabandžiau, patiko ir sekėsi...“
Beje, šaunioji seniūnė Galina dar ir puiki mezgėja, siuvinėtoja. Pamatytumėte, kokios puikios jos megztos suk-nelės, smulkiai kryželiu siuvinėtos staltiesės, dailios riešinės...
Tiesiog stebiesi: „Kaip visur spėji, Galina?“

Rašyti komentarą
  • Kaišiadorių aidai neatsako už komentarų turinį ir jų neredaguoja
  • Kaišiadorių aidai pasilieka teisę pašalinti komentarus, kurie nesusiję su tema, necenzūriniai, pasirašyti kitu asmeniu, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia LR įstatymus.
  • Už komentarus tiesiogiai atsako juos skelbiantys asmenys, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą, raginimus nuversti teisėtą Lietuvos valdžią bei kitokius neteisėtus veiksmus.
  • Kaišiadorių aidai bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis ir jų prašymu suteiks duomenis apie skaitytoją, paskelbusį įstatymus pažeidžiantį komentarą
Vardas:
Komentaras:



Saugumo kodas: Code


Peržiūrėta: 6090

Komentarai (11)
2014-02-25 07:57
Kaip gerai, kad tu viską žinai. Tave reiktų vyriausiuoju Lietuvos žiniuoniu pastatyt. Matyt, priklausai kategorijai žmonių, kurie mato tik blogai. Tai gražiai ir įdomiai parašyta apie Galiną, o tu juodini.
to to nu
2014-02-23 19:52
Nevairuoja todėl kad, naudojasi soc. paslaugų autobusiuku. O valdžia į tai akis užmerkia.
To nu
2014-02-19 18:02
Galina, sveikinu. Tu bajava. Gerai, kad apie tave parašė. Esi verta. Ačiū.
Labas
2014-02-11 23:15
O kas čia rašo kad šauni,vyrai ar moteris? ;)
jons
2014-02-11 20:29
Galina verta tokio šaunaus rašinio. Ji įdomi asmenybė. Ačiū, kad apie ją parašėte. Ji daug kam gali būti pavyzdžiu
Pravieniškės
2014-02-10 19:10
Man patinka mūsų seniūnė. Labai draugiška ir organizuota. Liux.
Alius
2014-02-10 17:16
Nenorėk visapusiško talento
to Nu
2014-02-10 11:51
Šauni tai šauni ta moteriškė, bet mašinos vairuoti tai nevairuoja. Kažin kodėl?
Nu
2014-02-08 20:50
Geros kloties šauniajai Galinai.
Auksinis kardas
2014-02-08 19:08
sauni ta moteriske,nieko negali prikisti.
na
2014-02-07 18:46
Patiko.
Zenonas
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2014 kovo 01, Šeštadienis )