Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Skelbimai
Privatumo politika

Šiuo metu 1 skaitytojas

2024 balandžio 25, ketvirtadienis
Ten, kur gimsta mediniai stebuklai Spausdinti
Laima KMELIAUSKIENĖ   
2013 gruodžio 20, penktadienis

Kęstutis Frankonis ne tik gerai mokosi progimnazijoje, bet puikiai valdo ir kaltą. ,,Pelėda“ – naujausia vaikino medžio skulptūra
Pro šonines duris užsukęs į Kaišiadorių kultūros ir meno centrą kiekvieną popietę išgirsi kažin ką lyg kalant, lyg pokšint. Nusileidęs laiptukais į cokolį nedidukėse dirbtuvėse išvysi prie medžio stuobrių ar jau skulptūros formą įgavusių kūrinių palinkusius vaikinukus, prie kurių kaskart su savo pamokymais ir patarimais prieina žinomas tautodailininkas žiežmarietis Vidmantas Kapačiūnas. Čia kūrybinę atmosferą savo šnekomis vis paspalvina linksmuolis Karolis Jurkevičius - kas jau kas, tačiau šis meistrelis mėgsta pakalbėti! Tai tokia šio Kultūros ir meno centro medžio drožinėjimo būrelio kasdienybė.

...Dirbtuvėse kvepia medžiu. Patalpa pilna pabaigtų ir pradėtų drožti medžio skulptūrų, kitokių dirbinių. Palinkę prie savo kūrinių susikaupę darbuojasi keletas vaikinų - kala, drožia, skaptuoja. Aplinkui - jauki kūrybinė netvarka. Būrelio vadovas Vidmantas nuo stalo, ant kurio stovi daili zūbiškėno Tomo Lokšino šleivakojė „Meška", tuojau pat nušluoja skiedras bei drožleles ir sėdame kalbėtis. Taip nebūna, kad visi iki vieno „sąrašiniai“ vaikai kaskart ateitų į užsiėmimus - tai serga, tai į kitą būrelį nubėga, o gal tądien
Būrelio senbuvis Armanas Kieras prie savo ,,Grybautojo“ ir ,,Rūpintojėlio“. Gruodžio 22 dieną Armanas pasitiks savo 14-ąjį gimtadienį. Sveikiname ir linkime saulėtos kūrybinės kloties!
paprasčiausiai nesinori imti kalto ir plaktuko į rankas... Ir nereikia, įsitikinęs jų mokytojas, prievarta nieko nepasieksi. „Medinukai“ renkasi patys, kiek kartų per savaitę jiems čia ateiti, kiek pabūti, kada išeiti.

*   *   *
Kaišiadoryse medžio drožinėjimo būrelis veikia beveik 15 metų - nuo 1999-ųjų rugsėjo. Nuo pat įkūrimo jam vadovauja Vidmantas Kapačiūnas, turintis didžiulę šio amato patirtį. Pats pradėjęs drožinėti dar besimokydamas Žiežmarių vidurinėje mokykloje, jau seniai neskaičiuoja, kiek padaręs kryžių, dekoratyvinių skulptūrų, stogastulpių... Jų - šimtai.
Praėjusiais mokslo metais medžio drožinėjimo dirbtuvės iš pastato, kuriame įsikūrusi pastaruoju metu smarkiai renovuojama Meno mokykla, persikėlė po Kaišiadorių kultūros ir meno centro stogu. Šiuo metu būrelį lanko dvylika vaikų - nuo pirmoko Kornelijaus Ivanovo iki aštuntoko Kęstučio Frankonio. Visi jie - Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos mokiniai, daugiausia kaišiadoriečiai. Atrodytų, medžio drožinėjimas - išimtinai vyriškas užsiėmimas, tačiau tarp vyrukų pasitaiko ir viena kita mergaitė. Štai visai neseniai į medžio meistrelių gretas įsijungė ketvirtos klasės mokinė Gabija Lokšina. Ją, matyt, čia ateiti paskatino vyresnėlis brolis Tomas, besimokantis septintoje klasėje. „Gabija stengiasi neatsilikti. Ji darbuojasi  lygiai su vyrukais, - pažymi būrelio vadovas V. Kapačiūnas. - Štai ten stovi jos dar  nebaigta „Močiutės“ skulptūra."
Su medžiu nesipyksta ir Karolis Jurkevičius. Dabar jis palinkęs prie savo ilgaplaukio ,,Senuko“
Mantas Balsevičius, Kęstutis Frankonis, Vilius Grigaliūnas, Armanas Kieras - būrelio senbuviai, jį lankantys apie ketverius metus, o štai šnekorius Karolis Jurkevičius į medžio drožinėjimo užsiėmimus vaikšto porą metų. „Mane pritraukė klasiokas Armanas Kieras", - teigia Karolis. Be jo, Armanas į būrelį priviliojo dar tris savo klasės - 7c - draugus: Mantą Balsevičių, Edgarą Bičių ir Vilių Grigaliūną. Būrelio „senjorą“ Kęstutį nukreipė tėtis Drąsius Frankonis, Kaišiadorių miškų urėdijos miško želdinimo ir miško apsaugos inžinierius. „Kai buvau  mažiukas, darydavau medinius kardus... „Ar nėra kokio nors būrelio, kur galėčiau daryti ką nors panašaus?“ - klausiau tėčio. „Yra!“ Taip ir atėjau čia", - pasakoja Kęstutis, gremždamas naujausią savo dekoratyvinę skulptūrą - „Pelėdą".

Vaikinukai sako, kad jie „nėra labai dideli proto bokštai“ - mokslo pirmūnai, mokosi pakenčiamai, tik vieninteliam Kęstučiui geriausiai sekasi. „Mėgstamiausias dalykas - matematika", - šypsosi K. Frankonis. - Užtat dailė - ne kas...“
Be medžio drožybos, būrelio nariai turi ir kitokių pomėgių. Štai Kęstutis laisvalaikį mėgsta leisti ir prie kompiuterio, tarp Armano pomėgių, anot jo, kompiuteris ir „turnikas“ namuose bei kieme (prieš tai porą metų mėgavosi plaukimu). Karolis sako, kad mėgsta žaisti „kompu", su draugais pamėtyti į „kašį", taip pat - lankyti krepšinio treniruotes progimnazijoje. Beje, jis trejus metus Meno mokykloje „keliavo“ ir po dailės pasaulį. „Drožti mėgstu. Štai šitas „Senukas“ -  nuo rugsėjo penktas mano darbas. O dar - savaitę sirgau...“ - aiškina Karolis.
Kaišiadorių kultūros ir meno centro medžio drožinėjimo būrelio vadovas Vidmantas Kapačiūnas – žinomas tautodailininkas rajone, ir ne tik jame. Jis kviečia į būrelio veiklą įsijungti, pabandyti drožti visus norinčius
Meistreliai daugiausia kuria žmonių ir gyvūnų skulptūras, yra ir dekoratyvinių didžiulių samčių, paveikslų. Vaikams ruošinius padaro pats vadovas, antraip jie, pasiėmę nepaklusnų medžio gabalą, ko gero, vargtų visus metus ir kažin ar kas nors išeitų. Svarbiausia - savo mokinius užvesti ant kelio, o tada ir atsiskleidžia kiekvieno sugebėjimai ir talentai. Būrelio vadovui džiugu, kad būtent ir tokį specifinį užsiėmimą kaip šis renkasi vaikai. Jis sako, kad jau iš karto matosi, ar duota susikalbėti su medžiu. Vidmantas dar ir dabar pagarbiai prisimena savo auklėtinius žiežmariečius Arūną Lukoševičių ir Petrelį, kurio vardas, deja, jau išblėso iš atminties, kurie buvo šaunūs, gabūs ir labai savarankiški  jo mokiniai. O štai dabar, nors dar mažiukai, labai stengiasi, gerai dirba antrokėliai Gustas Paulauskas, užsiėmimus pradėjęs  lankyti pernai, naujokas Motiejus Babkauskas. Pasak V. Kapačiūno, o Armanas dar ir namuose pakalena.

Medžio drožinėjimas - paaugliams ypač naudinga veikla. „Vaikinai čia išsikrauna, pavargsta. Tada eina alkūnes atkišę namo... Sveika pamosikuoti plaktuku, medį pavartyti...“ - šypsosi šmaikštusis meistrelių mokytojas. Tada ir hormonų audros aprimsta...
Drebulė - pagrindinis medis, su kuriuo bičiuliaujasi Vidmanto mokiniai. Tiesa, pasitaiko vienas kitas dirbinys ir iš ąžuolo. „Naudodamiesi proga nuoširdžiausiai dėkojame Kaišiadorių miškų urėdui Stasiui Truskauskui, kitiems miškininkams už paramą mediena", - sako V. Kapačiūnas.
Dirbtuvėse kvepia medžiu. Patalpa pilna pabaigtų ir pradėtų drožti medžio skulptūrų, kitokių dirbinių
Savo medžio dirbiniais džiaugiasi ne tik patys jaunieji autoriai, bet ir jų šeimų nariai, „medinukų“ kūrinių parodas aplankantys žmonės. Būrelio narių kūrybos parodos rengiamos Kaišiadoryse, jos vyko ir Žiežmariuose, Rumšiškėse, Žasliuose, Zūbiškėse... Vaikai sako, kad po parodų jų drožiniai atkeliauja namo - į sodybas, sodus, pas senelius.

Šiuo metu medžio drožinėjimo būrelio nariai savo kūrinius eksponuoja Kaišiadorių kultūros ir meno centro I aukšto hole. Tad kiekvienas, užsukęs į Centrą, turi puikią galimybę pamatyti, ką sugeba mūsų vaikai. Neįtikėtina, tačiau jie iš medžio kuria stebuklus. Paroda veiks iki Kalėdų.

Autorės nuotraukos

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2014 sausio 13, pirmadienis )