Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Privatumo politika


2024 balandžio 18, ketvirtadienis
Išgarsėti galima ir Anglininkuose Spausdinti
Angelė RABAČIAUSKIENĖ   
2013 spalio 23, trečiadienis

Arvydas Kundrotas į Žasliuose vykusią ,,Rudens mainų” šventę atsivežė ne tik kubilą, statinaičių, sviestmušių, bet ir nebaigtą gaminti statinaitę, kad galėtų ne tik papasakoti, kaip jos gaminamos, bet ir pademonstruoti dalį gamybos proceso...
Jokie išgarsėjimai Arvydui Kundrotui nebuvo galvoj nei tuomet, kai pradėjo staliauti, Lietuvai atgavus nepriklausomybę nei dabar, tapus sertifikuotu kubilų meistru. Anglininkuose gimęs, ten dabar ir gyvenantis, jis turi vienintelį rūpestį ir tikslą visą savo laiką skirti mėgstamam užsiėmimui - kubilų, sviestmušių, kitų dirbinių iš medžio gamybai. Nežiūrint darbo valandų, netausojant savęs.
O štai apie kubilų meistro išgarsėjimą išgirdau iš kitų. Pasirodo, kito tokio kubilų meistro nėra ne tik mūsų rajone, apskrityje, bet ir visame regione. Garsas apie talentingą, nepaprastai kruopštų ir sąžiningą, puikiai išmanantį savo amatą kubilų meistrą A. Kundrotą, jau peržengė ir Lietuvos ribas. Meistro kubilų įsigyta Norvegijoje, Lenkijoje, kitur. Puikūs norvegų, kitų, įsigijusių A. Kundroto kubilų, atsiliepimai spaudoje, internete.
Įdomu tai, kad pats meistras pagyrų nesureikšmina. „Smagu, kad mano pagaminti kubilai žmonėms patinka, - sako jis. Ir priduria, kad ypatingą dėmesį skiriantis gaminio kokybei. Nėra nė vieno pagaminto „su falšu“ ar su kokiais nors užmaskuotais  trūkumais. Ir tai suprantama. Arvydo Kundroto statinaitės reikalingos žmogui buityje: raugti kopūstus, kitas daržoves. Na, ir laikyti kitus maisto produktus. Kubilus perka pirtininkai, pavieniai žmonės. Nemažai jis pagaminęs pirtims ir, taip vadinamų, „riečkučių". Žodžiu, medinių dirbinių pasiūla yra. Tik gaila, kad kartais stringa realizacija. Meistro darbas ir pats didžiausias malonumas - gaminti  kubilus, o ne užsiimti gaminių pardavimu, reklama. Štai kodėl tiek daug žmonių nežino apie jo gaminius ir ne vienas labai apsidžiaugia išvydęs mugėse, kitose kokiose nors tautinio paveldo šventėse jo kubilus, sviestmušes, kitus gaminius.
Meistro Arvydo Kundroto gaminius itin smalsiai apžiūrinėja pirkėjai
Arvydas prisimena savo dalyvavimą vienoje mugėje Vilniuje. Ten jis nusivežė keletą statinaičių ir nesitikėjo, kad šiais laikais kokiam miestiečiui jų gali prireikti. Ir koks buvo jo nustebimas, kai jo kubilais žmonės labai susidomėjo, stebėjosi, kad dar yra kubilų gamintojų, klausinėjo. Atsirado ir tokių, kurie ir įsigijo jo gaminių. Būtent tuomet jam ir gimė mintis imtis įvairaus dydžio kubilų gamybos.
„Anksčiau nesusimąsčiau, kad tikrai Lietuvoje nebeliko kubilų gamintojų, - prisipažino jis. - Pavyzdžiui, Anglininkuose kubilus gamino mano tėvukas ir Pranas Žiūkas... Jie ne tik darė kubilus bei statinaites, bet dar ir jas remontavo. Dabar tuo užsiimu aš vienas. Iki Alytaus tai tikrai niekas kubilų nedaro".
Arvydas pabrėžia, jog stalyste domėjosi nuo vaikystės. Tėvukas, senelis taip pat buvo staliai. Aišku, tuo amatu tėvas tegalėjo užsiimti laisvalaikiu. O jis, dar mažiukas būdamas, smalsiai stebėjo, kaip atrodo, iš paprasto medžio gimsta medžio dirbiniai. Ir ne tik stebėjo. „Nemažai tėvuko įrankių esu sugadinęs", - šypsosi A. Kudrotas, prisiminęs tuos tolimus laikus, kada ir pačiam magėjo ką nors sumeistrauti.
O dabar jis jau, kaip pats sako, turi savo šiokias tokias dirbtuvėles, kur ir darbuojasi. Per tiek metų jau pagamino daugiau kaip 1000 kubilų. Kubilų gamyba - ilgas procesas. Svarbu ir tinkami darbo įrankiai, beje, gana nemažai kainuojantys. „Faktiškai, - sako jis, - visos santaupos išeina įrankiams ir medienai. Tinkama mediena - svarbiausias dalykas. Gali būti talentingiausias meistras, jei mediena niekam tikusi - joks gaminys nesigaus. Tarkim, šiandien nusipirkęs medienos, iš jos nieko negali daryti. Dabar jau remiuosi patirtimi. Perku patį brangiausią ir geriausią ąžuolą. O tai tikrai brangi mediena. Ir brangsta ji, atrodo, ne dienom, o valandom. Tačiau kito pasirinkimo nėra. Iš nekokybiškos medienos nieko gero nepagaminsi.  Atveža man kartais medį. Atrodo tiesus, geras. Pradedi skaldyti - vienos šakos. Jau įgijau patirties: 2-3 metrai nuo kelmo - tinkama mediena, o visa kita netinka".
Meistras sako, kad užsiima tik kūryba. Aišku, pašalinių darbų netrūksta. Jis džiaugiasi, kad Anglininkuose labai geri žmonės, aktyvi bendruomenė. Jis taip pat mielai dalyvauja bendruomenės gyvenime. „Esu padaręs kryžių prie tėvų sodybos Anglininkuose, pagaminęs ir tvorelių ant kapų, kėdučių", - teigia jis. Bet tai - papildomi darbai. Visą laiką atima kubilų gamyba. Pats skaldo, džiovina, kaitina garuose. Iš viso pa-gaminti kubilą reikia apie 15 valandų. T. y., apie 2-3 dienas. Aišku, dirbant be didelių pertraukų.
Savo kubilams jis pats pasiruošia ir metalo lankstus. Metalą perka iš „Litagros". Pats kniedina. Tai nepaprasto kruopštumo reikalaujantis darbas, turi atitikti diametrai ir visa kita. „Neišeina užsisakyti, kad kas nors kitas pagamintų lankstus, - sako jis. - Dabar jau ir tiems darbams patirties netrūksta. Ypač darant išlenktas statinaites, kurioms reikalingi metaliniai lynai, nes kitaip medis nelaikytų".
Žmonės, pasak A. Kundroto, daugiausiai perka nedideles statinaites. Apie 100, 160, 170 litrų talpos.
Ne tik kubilų, bet nemažai jis pagaminęs ir sviestmušių. Dar yra, pasak jo, žmonių, kurie patys muša sviestą.
Kubilų meistras - dažnas  įvairių mugių Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Kupiškyje dalyvis. O kaip kitaip parodyti savo gaminius žmonėms? Aišku, nesitiki jis, kad jo kubilus, sviestmušes žmonės pirks masiškai. Tačiau džiugu pabendrauti su žmonėmis, pasiklausyti jų pagyrimų apie kokybiškus gaminius. Ir dar. Meistras sako pastebėjęs, su kokia nostalgija ir susidomėjimu jo gaminius iš medžio apžiūrinėja pagyvenę žmonės, žavisi nuostabiu naujo dirbinio kvapu. Kai kurie, kaip jis pastebėjo, ne tik apžiūrinėja, bet ir su dideliu malonumu uodžia medžio kvapą...
Į klausimą, kokie jo ateities planai, A. Kundrotas atsakė, jog nieko tokio naujo ir nesiruošiąs imtis. Jis patenkintas, kad tapo sertifikuotu kubilų gamybos meistru, kad pomėgis stalystei tapo neatsiejama jo gyvenimo dalimi. Svarbiausia, kad įgijo ne tik patirties, bet ir įvairių mugių, švenčių, susitikimų su kitais sertifikuotais tautinio paveldo produktų gamintojais metu sužinojo daug ką naujo, naudingo.
„Nesvarbu, kur žmogus gyveni, - sako jis, - jei nestinga noro kurti, dirbti, tai toks gyvenimas yra pilnavertis ir prasmingas net ir atokiausioje vietovėje".
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2013 lapkričio 21, ketvirtadienis )
 
© Kaišiadorių aidai 2009 - 2024