Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama

Šiuo metu 1 skaitytojas

2019 gruodžio 10, antradienis
Kaišiadorietis iš Žeimelio. Pasakojimas apie liaudies skulptorių Antaną Nesavą Spausdinti
Jonas LAURINAVIČIUS   
2013 rugpjūčio 26, pirmadienis

Liaudies skulptorius Antanas Nesavas savo dirbtuvėlėje Žeimelyje (nuotr. autoriaus ir iš asm. archyvų)
Kadaise su Antanu Nesavu ir jo šeima Kaišiadoryse buvome kaimynai – gyvenome tame pačiame name K. Požėlos (dabar Gedimino) g. 36, tik ne toje pačioje laiptinėje. Jo žmona dirbo Kaišiadorių spaustuvėje. Turėjo berniuką, kurį vis vedžiojo už rankos po miestą, po parką...

 – Kokį puikų anūką turi, – stebėdavosi žmonės.
Tačiau tai buvo ne anūkas, o jo sūnus. Nesavas buvo pensininkas, ir jau su nemažu pensininko stažu, o jo žmona buvo kur kas jaunesnė už jį. Negirdėjome, kad šeimoje būtų kokie nesutarimai. Žmona buvo be galo darbšti, o jis ramus, tylus. Kai vienoje rajono tautodailininkų darbų parodoje kultūros namuose pamačiau jo skulptūrą „Boksininkas Algirdas Šocikas”, man kilo noras apie jį parašyti laikraščiui, kalbinau jį, tačiau jis savo darbų lyg ir neįvertino, vis numodavo ranka: „Nereikia, nieko aš čia ypatingo nepadariau...” Atrodo, kad ir žmona nenorėjo, kad rašyčiau. Tai taip ir liko...
 Kai praėjo keliolika metų ir  A. Nesavas buvo jau miręs, o aš gyvenau Mažeikiuose, netikėtai gaunu, rodos, iš Žeimelio (Pakruojo r.) laišką, kuriame prašo atsiminimų apie žinomą to krašto liaudies skulptorių Antaną Nesavą, kuris paskutiniuosius savo metus praleido Kaišiadoryse. Laiške buvo išvardinti jo sukurti paminklai, kurie ir dabar stovi. Iš laiško supratau, kodėl A. Nesavas nenorėjo, kad apie jį rašyčiau. Nes tie jo paminklai tarybiniais laikais buvo nepropaguotini, ideologiškai ne tie, kuriais buvo galima pasididžiuoti. Tai antkapiniai paminklai – su šventųjų skulptūromis. Tai Vytauto Didžiojo ar Birutės paminklai Žeimelio apylinkėse, tai dar kas nors netinkamo tarybų valdžiai. Antra vertus, Kaišiadoryse buvo žinoma, kad  A. Nesavas su visokia tarybine simbolika dekoravo Kaišiadorių geležinkelio stotį (didžioji dalis dekoracijų liko iki  šiol), taip pat tarybinių karių kapus, kurie iki 1972 m.  buvo aikštėje prie geležinkelio stoties. Dekoravo paminklinį akmenį Ščebnicoje, kur 1941 m. liepos mėn. buvo sušaudyti tarybiniai aktyvistai. Tai buvo užsakomieji darbai, pagal sutartis. Mokėjo už juos. Didelės meninės išmonės jie  nereikalavo,  A. Nesavas į jų autorystę nepretendavo, o laikui bėgant jie buvo sunaikinti, nes kapinės buvo perkeliamos, seni paminklai keičiami naujais. Galima suprasti ir autorių, kai taip diametraliai reikėjo keisti paminklų, tvorelių puošybą – nuo kryžių iki penkiakampių žvaigždžių...
A. Nesavas (žeimeliečiai kirčiuoja pirmąjį skiemenį) kilęs iš Daugukonių kaimo (Pakruojo r.). Tai įdomios biografijos žmogus. Potraukį menui turėjo nuo jaunystės – lipdė figūrėles iš molio, eiliavo, griežė smuiku (buvo ir Kaišiadorių kultūros namų kapelos saviveiklininkas). Dirbo šaltkalviu Mintaujos (Jelgavos) fabrikuose. Per Pirmąjį pasaulinį karą  pasitraukė į Rusiją. Ten pateko į cirko artistų trupę, buvo klounas. Kai grįžo į savo kraštą, pasirodymus tęsė Lietuvos cirke, vaidino ir gimtinėje. Tokia klouno profesija nepatiko seserims, jos įkalbėjo ją mesti ir mokytojauti. Taip jis ir padarė. Gavęs valstybinę stipendiją, mokėsi meno mokykloje Kaune, o po jos mokytojavo, dirbo radiofone. Didžiausią savo gyvenimo svajonę įgyvendino tik po karo, 1949 metais. Jis baigė Dailės institutą, tapo profesionaliu skulptoriumi. Tuo metu jam buvo 53-eri. Kaip paaiškėjo Atgimimo metais, be užsakomųjų valdiškų darbų, A. Nesavas darė ir betliejus (prakartėles) bažnyčioms, atnaujindavo altorius, šventųjų skulptūras. Darė ir antkapines skulptūras.
Iki  šiol Žeimelyje ir jo apylinkėse išliko keletas  A. Nesavo skulptūrų. Žinomiausios iš jų – Vytauto Didžiojo paminklas Bardiškių kaime (netoli Žei-melio), pastatytas 1930 metais, taip pat Birutės paminklas Lauksodyje, pastatytas 1931 m. Kai lankiausi Pakruojo ra-jone, prie jų vazelėse stovėjo pamerktos gėlės. Du prieškariniai antkapiniai pa-minklai išlikę ir Žeimelių kapinėse. Medžiagos apie A. Nesavą surinkęs Žeimelio muziejus, jos yra ir iš Kaišiadorių.
A. Nesavas mirė 1973 m. spalio 19 d. Palaidotas Kaišiadorių kapinėse.

Rašyti komentarą
  • Kaišiadorių aidai neatsako už komentarų turinį ir jų neredaguoja
  • Kaišiadorių aidai pasilieka teisę pašalinti komentarus, kurie nesusiję su tema, necenzūriniai, pasirašyti kitu asmeniu, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia LR įstatymus.
  • Už komentarus tiesiogiai atsako juos skelbiantys asmenys, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą, raginimus nuversti teisėtą Lietuvos valdžią bei kitokius neteisėtus veiksmus.
  • Kaišiadorių aidai bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis ir jų prašymu suteiks duomenis apie skaitytoją, paskelbusį įstatymus pažeidžiantį komentarą
Vardas:
Komentaras:



Saugumo kodas: Code


Peržiūrėta: 5872

Komentarai (1)
2013-09-02 09:17
Turininga, įdomi asmenybė. Ačiū. Nesavienę pažinojau. Dabar labai serga. Puikus jos sūnus. Labai globoja motiną. Bet nežinojau, kad ji turėjo tokį vyrą. Labai puiki moteris. Irgi asmenybė. Kultūringa, rami, protinga, intelektuali.
Taip
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2014 liepos 30, trečiadienis )