Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Privatumo politika


2024 kovo 29, penktadienis
Marijono Naudžiūno rankose akordeonas skamba jo širdies ir gamtos stebuklingais garsais Spausdinti
Ramutė ŠIMELIENĖ   
2013 gegužės 30, ketvirtadienis

Kaišiadorių meno mokyklos muzikos mokytoja Onutė Kupčiūnienė Marių myli kaip savo sūnų. Ji džiaugiasi gabaus vaikinuko laimėjimais (autorės nuotr.)
Kasdien vis labiau sužaliuojanti ir  vis labiau įvairiais žiedais prasiskleidžianti, paukščių trelėmis tarsi koks muzikos garsų orkestras skambanti gegužė V. Giržado progimnazijos aštuntokui Marijonui Naudžiūnui nuolat primena, kad artėja laikas, kuomet visai vasarai užsivers ne tik progimnazijos, bet ir  Kaišiadorių meno mokyklos durys. Baigsis dar vieneri mokslo metai. Ateis vasara - stebuklingų įspūdžių, laisvės ir erdvės kupinas  laikas kiekvienam vaikui ar paaugliui. Tačiau kartu su  tuo gražiuoju metų laiku atsliūkins ir supratimas, kad  visai vasarai užsivers  ne tik progimnazijos, bet, svarbiausia - Meno mokyklos durys.

Jeigu į pamokas progimnazijoje Marijonas ateina kaip ir visi -  išmokti to, be ko neįmanomas tolesnis jo gyvenimo kelias, ypač, jei turi planų nebūti „vėjo pamušalu“ ar „žmogumi be vietos",  tai Meno mokykla berniukui - tikra atgaiva ir potraukis sielai. Tegul joje, kaip ir progimnazijoje, kasdien laukia  nelengvas triūsas, tačiau paauglys jau šeštus metus mokosi groti akordeonu pas mokytoją Onutę  Kupčiūnienę ir jam nenusibosta. 
Mokytoja prisimena: „Atėjo Mariukas ir iškart pasimatė, kad tai gabus ir darbštus vaikas. Apsikabino  akordeoną ir  nuo to laiko jo nepaleidžia...“
Ir Marijono mama Danguolė Naudžiūnienė, ir mokytoja Onutė Kupčiūnienė žino: jeigu Mariui kurią dieną nebuvo laiko pagroti (nors tai būna itin retai), tai, eidamas pro šalį namuose,  jis būtinai akordeoną bent paglosto, prisiliečia, tarsi tuo prisilietimu kažką iš  muzikos instrumento gautų.  Ką gali žinoti, kas tuo metu  suplūsta į muzikalią paauglio sielą?
Abi -  mama ir mokytoja -  Mariui tarsi dvi mamos. Jos tikrai jį myli ir tas juntama, jas abi myli ir gerbia berniukas. Mariaus mama Danguolė prisipažįsta, kad tuomet, kai sūnus pradėjo lankyti Meno mokyklą ir ji pajuto glaudžias mokytojos ir sūnaus  tarpusavio sąsajas, jautusi kruopelę pavydo... Dabar jiedvi labai gražiai ugdo talentingą vaiką. Marijono gabumais muzikai itin didžiuojasi  jo senelis - motinos tėtis   Vincas Ruseckas. Jis visuomet prašo  anūko pagroti ne tik kokiomis progomis, bet ir šiaip sau. O kai senelis atgulė ligoninėn,  vis tiek norėjo klausytis Mariaus grojimo. Ir Marius grodavo, o senelis jo klausėsi... telefonu...Beje, vyresnysis Mariaus brolis Saulius taip pat lanko Kaišiadorių meno mokyklą ir taip pat mokosi groti akordeonu, tik ne pas Onutę Kupčiūnienę, o pas jos vyrą mokytoją Juozą Kupčiūną. Saulius taip pat puikiai groja, pasižymi išskirtiniu muzikalumu ir sceniniu artistiškumu. Marijonas su broliu Sauliumi yra ne kartą koncertavę kartu, dalyvavę akordeono muzikos festivaliuose.
Mokytoja O. Kupčiūnienė tvirtina, kad Marijonas iš pat pradžių muzikos ėmėsi mokytis su didele kantrybe, atkaklumu ir noru. „Marius  iškart labai rimtai  ėmėsi mokytis. Ir dabar rimtai dirba", - neatsidžiaugia mokytoja. Jos žodžiais tariant, vaikinukas  turi puikią klausą, išskirtinė jo ir grojimo technika. O pridėkite didelį norą groti ir jausti muzikos dvasią... Puikus derinys, iš kurio profesionalus mokytojas gali sukurti tikrą muzikantą. Ir Onutė Kupčiūnienė tokį muzikantą iš Mariaus jau kone nulipdė. Reiktų pamatyti, kaip jiedu repetuoja: kai Marius groja ir jo pirštai mikliai laksto akordeono klavišais, jis tarsi jaučia už nugaros stovinčią mokytoją, kuri ženklu rodo - čia stipriau grok, Mariau, daugiau energijos, čia ryškesnė frazė, čia kūrinio kulminacija, o čia tegul muzika plevena tarsi lengvas vasaros vėjelis... Ir stebuklinga melodija liete liejasi...
Onutė Kupčiūnienė sako, kad per trisdešimtį darbo metų  groti akordeonu mokė  didelį būrį mokinių, buvo nemažai talentingų vaikų, tik ne visi turėjo norą dirbti namuose. Tokių, kurie ir talentą turėtų, ir grotų po keletą valandų per dieną, ne tiek jau daug. Vienas iš jų - Marijonas.
Mokytoja džiaugiasi dar viena Mariaus savybe, kuri labai svarbi muzikuojančiam žmogui. Tai - gebėjimas susikaupti ir sceninė ištvermė. Dėl tos savybės muzikalus vaikinas puikiai pagroja net ir didelei auditorijai. Drąsiai, užtikrintai ir tiksliai.
Šią jo savybę muzikos mokytoja labai vertina. Juo labiau kad groti sudėtingus kūrinius solidžiai komisijai ir didelei auditorijai stebint, reikia be natų, at-mintinai. Ir Marijonas be natų gali pagroti visą tą gausybę muzikos kūrinių, kuriuos išmoko O. Kupčiūnienės pamokose  Kaišiadorių meno mokykloje.
Mokytoja stengiasi, kad josios gabusis mokinys sukauptų kuo įvairesnį repertuarą, įgytų kuo  solidesnį savo atliekamų kūrinių bagažą. Todėl M. Naudžiūnas, šiemet baigiantis šeštąją Meno mokyklos muzikos klasę, be kitų žymių  Europos ir pasaulio kompozitorių kūrinių akordeonui, be šiuolaikinės muzikos groja ir baroko laikotarpio klasiką - J. S. Bacho, J. Pachelbelio, G. Freskobaldi kūrinius, kurie labai artimi vargonų skambesiui. Tokių kūrinių mokymasis ir iš mokinio, ir iš mokytojos reikalauja itin daug atidaus darbo ir profesionalumo. 
...Mariaus rankose akordeonas tarsi atgyja. Tuomet muzikos fantazijos užburtas linksmuose, liūdnuose, ugninguose ar išdykėliškuose melodijos garsuose tarsi jauti tikrą gamtos ir žmogaus gyvenimo atšvaitą: nutrūktgalvišką vėjo šėlsmą, lapų čežėjimą ar upės tėkmę, tuo gyvenimu einančiojo nuotaiką...
Tai tikroji  mokytojo  sėkmė. Perduodamas  muzikuojančiam vaikui tai, ką pats  moka ir žino, muzikos mokytojas kartu su grojimo technika ir kitomis  muzikos meno paslaptimis perduoda ir dalelę savęs - savo širdies, savo dvasios, savo prigimties. Ir, jeigu priimančiojo dvasia, kaip trąši žemė, priima  pasodintą daigą, tikėkis galėsiąs džiaugtis savo  mokiniu. Onutė Kupčiūnienė Marijonu džiaugiasi.
„Akordeonas - toks muzikos instrumentas, kuris reikalauja labai daug kruopštaus darbo, kol suskamba muzikanto rankose", -  tvirtina  muzikė. Ir tai yra tiesa. Akordeonas Marijono rankose jau skamba...
Gabus ir talentingas mokinys, šeštus metus  mokydamasis Meno mokykloje, jau vienuolika kartų dalyvavo įvairiuose akordeono muzikos konkursuose,  net tarptautiniuose, ir vis pelno pirmąsias-trečiąsias vietas. O kur dar akordeono muzikos festivaliai!
Pirmą kartą Marijonas Naudžiūnas  konkurse dalyvavo prieš penkerius metus, taigi dar būdamas  Meno mokyklos pirmojoje klasėje. Tai buvo  Kauno apskrities akordeonistų konkursas, kuriame Marijonas tapo  laureatu.  
O paskui  laimėjimai pasipylė kaip iš gausybės rago. Taigi tais pačiais -  2008-aisiais metais - Marius dalyvavo Lietuvos akordeonistų konkurse ir pelno 1-ąją vietą.
Gabus ir kruopštus mokinys spėjo  pasiruošti  2009-aisiais vykusiam tarp-tautiniam akordeonistų konkursui „Ascoltate", kuris įvyko Prienuose. Ir čia Marijonas Naudžiūnas pasirodė solidžiai: pelnyta 1-oji vieta. Tokio paties  tarptautinio pripažinimo jis sulaukė pernai įvykusiame  kitame   „Ascoltate“ konkurse. Ir  iš šio konkurso  kaišiadorietis parsivežė 1-osios vietos diplomą ir taurę.
Kasmet sėkmės paukštė  vaikinui vis ką nors padovanoja  -  jei ne pirmąją, tai  antrąją ar trečiąją vietas. 2011 m. jis tapo Kauno apskrities konkurso laureatu, tais pačiais metais  respublikiniame akordeonistų konkurse pelno 2-ąją vietą, taip pat 2011-aisias tapo tarptautinio  akordeonistų konkurso Vilniuje diplomantu.  O vėl gi 2011-aisiais įvykusiame  dar viename tarptautiniame akordeonistų konkurse „Kaunas sonorum“ tapo konkurso laureatu - pelno 3-iąją vietą.
Šiemet Marijonas Naudžiūnas  sėkmingai dalyvavo trijuose  solidžiuose konkursuose: jis yra Kauno krašto akordeonistų konkurso „Švytintys muzikos garsai“ laureatas  (laimėta 1-oji vieta), respublikinio  akordeonistų konkurso laureatas  (3-ioji vieta), tarptautinio akordeonistų konkurso Vilniuje diplomantas.
O juk beveik visiems šiems konkursams reikia paruošti atskiras programas, išmokti privalomus kūrinius...
Daug įspūdingų muzikinių titulų, įrodančių vaikinuko gabumus ir jo mokytojos profesionalumą.
Marijonas Naudžiūnas tokiuose renginiuose visada būna matomas, pastebėtas, išsiskiria puikia grojimo technika ir stabilumu, atliekant solinę programą. Todėl nenuostabu, kad jau dabar, nors Marius tik aštuntokas, jis jau žinomas aukštuosiuose muzikos sluoksniuose. Muzikos specialistai, solidūs žiuri nariai gabų berniuką  kviečia susieti savo gyvenimą su muzika, mokytis  jos  ir toliau.
Kaišiadorių meno mokyklos fojė visa siena  nukabinta Marijono Naudžiūno konkursuose  laimėtais diplomais. Smagu mokyklos pedagogams, tačiau Marijonas ir mokytoja Onutė Kupčiūnienė tvirtina, kad konkursuose nebūtina laimėti. Abu žino: važiuoja groti, nes  negroti jie negali. Abu. Važiuoja pasižiūrėti ir pasiklausyti kitų, gal ir pasimokyti.  Kas be ko - kai iš konkursų grįžta laimėtojais - juk malonu?
Vaikinui labai patinka muzikuoti. Todėl šiemet Meno mokykloje  pas  mokytoją L. Zubkovą jis pradėjo  mokytis groti gitara...
Kuria linkme pasisuks Marijono gyvenimas,  nežinome niekas. Nežino nė vaikinukas. Juo labiau kad jam sekasi ne tik muzikuoti, bet ir tikslieji mokslai. Pagirtinas mokinys jis ir V. Giržado progimnazijoje. Vaikinukui labiausiai patinka matematika. Todėl Marius jau ne kartą sėkmingai dalyvavo rajone vykstančiose matematikų olimpiadose.
Dabar paauglys dar susižavėjo sportu: su draugais laisvalaikiu keliauja į sporto aikštyną ir  „augina raumenis“ -  treniruojasi ant skersinio...
Kaip Marius visur suspėja? Vaikinas šypsosi - spėja ir tiek. O jo mama Danguolė ir mokytoja Onutė įsitikinusios, kad Marius išmoko susiplanuoti laiką. Ir tai jam labai pravers gyvenime...

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2013 birželio 15, Šeštadienis )