Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Privatumo politika


2024 kovo 29, penktadienis
Šimtas Onos Gratkauskienės metų Spausdinti
Birutė MIKULYTĖ   
2012 rugsėjo 14, penktadienis

Kaišiadorių gimnazijoje su auklėtinėmis (nuotrauka iš J. Ivoškaitės albumo)
Buvusi Kaišiadorių gimnazijos mokytoja Ona Gratkauskienė (1910 04 03 - 2012 03 10) nugyveno per šimtą  metų.
Kaišiadorių laikotarpis buvo prasmingas, tačiau laikmetis pakreipė  jos gyvenimą visai kita vaga, bandant sunaikinti vertybes, parklupdyti, sužlugdyti.

Ona Jonkaitytė-Gratkauskienė gimė 1910 04 03  Induriškių k., Gižų vlsč., Vilkaviškio apskr., ūkininkų Kazimiero Jonkaičio ir Onos Matulaitytės šeimoje. Motinos giminė garsi lietuvybės skleidėjais, knygnešiais, valstybės ir kultūros veikėjais  (žr.: D. M. Dankevičiūtė-Brazauskienė. Vienos nuotraukos istorija//Kultūros barai. 2012. Nr. 2. P.81-82).
Besimokydama Marijampolėje aktyviai įsijungė į ateitininkų veiklą (čia susipažino ir su būsimu vyru Juozu Gratkausku). 1929 m. baigė Marijampolės mokytojų seminariją, pradėjo dirbti Troškūnų vlsč. Vašakėnų pradžios mokyklos vedėja. 1931 m. atsisakė darbo, norėdama studijuoti Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų fakulteto filologijos skyriuje (prieš tai buvo įstojusi į VDU Teologijos filosofijos fakulteto filosofijos sk.). Gyvendama  Kaune vėl energingai ėmėsi veiklos: dalyvavo Lietuvos katalikių moterų draugijoje - skaitė pranešimus konferencijose, 1933-1936 metais redagavo laikraštį „Moteris", buvo redaktoriaus pavaduotoja, rašė straipsnius. Tarp 1936 m. išleistos knygos "Mūsų rūbai“ redaktorių - irgi O. Gratkauskienės pavardė. 1937 m. Kauno radiofonas rinko pranešėją - „radijo tetą", iš 66 kandidačių "...pagaliau liko tik dvi. Tos vėl darė varžytynes. Bet pasirodė abi vienodai gabios tam darbui. Tad komisija abi ir priėmė. Tos laimingosios „tetos“ yra  Ona Jonkaitytė-Gratkauskienė...“ („Šaltinis". 1937. Nr.2), ir studentė Irena Oškinaitė.  1939 m. keletą mėnesių dirbo Kauno vaikelio Jėzaus draugijos ruošos ir amatų mokykloje (kitur: mergaičių amatų mokykla - B. M.) skaičiavimo mokytoja.
1940 m. O. Gratkauskienė dirbo Vilniaus miesto ir apskrities savivaldos įstaigose,  nuo 1941 m. sausio 15 d. - Vilniaus liaudies universiteto (Suaugusiųjų švietimo instituto) lietuvių kalbos ir įvado į literatūrą lektore. „Dabar pagaliau dirbu savo specialybėj ir tuo esu labai patenkinta", - rašo mokytoja gyvenimo aprašyme (LCVA. F. 391. A.10. B. 1723). Anketoje O. Gratkauskienė nurodė, kad priklausė žurnalistų, moterų, „Birutės“ draugijoms, tad neliko be KGB dėmesio.  Neilgai trukus buvo priversta išvažiuoti iš Vilniaus. 1942 m. ji buvo paskirta į Kaišiadorių gimnaziją.
Pasiteiravus buvusių gimnazistų apie mokytoją Oną Gratkauskienę, kiekvienas kalbintas pirmiausia prisimena ją buvus labai gražią, su įspūdinga kasa. Po to vardija: intelektuali, veikli, reikli ir griežta, valdinga; jos pamokos buvo įdomios, turiningos; didelį dėmesį skyrė patriotiškumo, dorovės ugdymui; negailėjo patarimų ir pamokymų mergaitėms; bendravo tik su miesto inteligentija. Auklėtinė Aleksandra Žitkutė-Krištapavičienė ją prisimena kaip betarpišką, kuklią, draugišką ir mylimą mokytoją. Pasakojo, kaip auklėtines vaišindavusi su lupenomis virtomis bulvėmis ir ypatingu padažu. Mokytoja buvusi idėjinė vadovė, vertybėmis ir savo gyvenimu sektinas pavyzdys gimnazistėms. Prasidėjus persekiojimams, auklėtinėms patikėjo saugoti savo dienoraštį, kurį atsiėmė tik sugrįžusi iš tremties. Janina Ivoškaitė iki šių dienų išsaugojo vieną pasimetusį to dienoraščio lapą.
Kaišiadorių gimnazijoje vėl būrė ateitininkus. Visi žinojo, kad giliai tikinti mokytoja dažnai vaikšto į bažnyčią, bendrauja su kun. M. M. Petkevičiumi, tik ne visi numanė, kad čia buvo rezistencijos židinys. Kaišiadorių katedros bokšte buvo siuvami skiriamieji ženklai partizanams, ruošiami medikamentai ir kt. Mokytoja atidavė partizanams rašomąją mašinėlę, apie ką su dėkingumu ir pagarba kalbėdavo mūsų kraštietis Zigmas Švenčionis (1925-2010). Pasibaigus karui, Ona Gratkauskienė kategoriškai atsisakė pasirašyti padėkos laišką Stalinui už išvadavimą. Prasidėjo persekiojimai, kratos. Mokytojai vėl teko bėgti. Kelis mėnesius praleido Paliepyje (Kaišiadorių r.), pusbrolio Juozo Jonkaičio sodyboje.
1947 02 18 suėmė vyrą Juozą Gratkauską (1941-1943 m. Lietuvos banko Kaišiadorių skyriaus direktorius). Pareikšti įtarimai dalyvaujant nacionalistiniame pogrindyje, kartu su kun. Stanislovu  Kiškiu ir Pranu Kvietkausku spausdinant ir platinant antisovietinį laikraštį „Laisvės varpas". Kartu visus tris ir nuteisė.
J.Gratkauską nuteisė 8 metams pagal RS FSR BK 58 str. 10, 11, 14 punktus. Kalėjo jis Kargapolio lageryje (Archangelsko sr.), 1956 m. buvo pervestas į ištremtųjų iš Pabaltijo respublikų 1948-1949 m. kategoriją.
O. Gratkauskienė ištremta 1948 m. gegužę iš Vilniaus. Jos bylos Lietuvos ypatingajame archyve nei tarp KGB, nei tarp VRM nuteistųjų nėra. Archyvo darbuotojai pataria kreiptis raštu - gal atsiras. Dukros tremtinių likimo  išvengė: jaunėlė Ramunė buvo palikta pas giminaičius, o 12-metė Dalia, ankstų rytą ešelonui stovint Paneriuose, kategoriškai atsisakė atlikti gamtinius reikalus prie vagono, ir sargybinis leido nueiti iki miško... Mišku pasiekė geležinkelio stotį, traukiniu -  tetos namus. Mama viską buvo numačiusi,  prisakiusi kaip elgtis, 25 rublius kelionei įdavusi. Vėliau, 1957-ųjų liepą, Dalia nuvažiavo pas tėvus ir pagyveno, kol jie gavo leidimą grįžti į Lietuvą (1958 m. sausį).
Mokytoja Krasnojarsko krašte plukdė mišką, dirbo valgykloje, parduotuvėje. Būdama santūri, net uždara, apie praeitį neatviravo. Dalia Gratkauskaitė minėjo, kad tėčiui prakalbus apie ankstesnius laikus, mama sakydavo: "Juozai, nereikia". Pasakojo kelis graudžiai juokingus epizodus. Kartą rajono atstovas tikrino valgyklą, kurioje ji dirbo. Po patikrinimo revizorių vaišino pietumis: ir staltiesę užtiesė, ir peilį su šakute padėjo. O tikrintojo būta „rafinuoto“ - davė pastabą, kad žuvis valgoma dviem šakutėmis. „Žuvį  valgai dviem šakutėmis, o ašakas tai ant baltos staltiesės spjaudai,“ - mintyse atkirto O. Gratkauskienė. Vyrui atvažiavus į žmonos tremties vietą, vietiniai gyventojai ilgai netikėjo, kad Gratkauskai - sutuoktiniai: niekada  nesimušdavo, net nesibardavo, o ir tėvavardžiai abiejų vienodi...  
Gratkauskai ir Sibire bendravo su kun. M. M. Petkevičiumi, nuomavo jam kambarėlį.
Grįžusi iš tremties, Ona Gratkauskienė mokytoja nedirbo. Gyveno Trakų r.: Rūdiškėse, Lentvaryje, Paluknyje. Ilgiausiai dirbo Paluknio tarybiniame ūkyje sekretore-mašininke. Visur jautė, kad aplinkiniai jos šalinasi, tad draugų ir neieškojo. Gal todėl ir į buvusių mokinių susitikimus neatvykdavo. Praėjus metams po vyro mirties (1968) pajuto, kad turi  susiprasti ir išvažiuoti. Persikėlė į Vilnių. Džiaugėsi gimusiais anūkėliais, vėliau iki 98-erių metų gyveno viena (lūžus rankai, 2008 m. buvo priversta persikelti pas dukrą Ramunę, kur gyveno iki mirties). Pasinėrė į gėlininkystę, daržininkystę. Daug skaitė, užrašinėjo apmąstymus religine tematika, viskuo domėjosi. Stovėjo Baltijos kelyje, džiaugėsi Sąjūdžiu ir Atgimimu. Nepriklausomybės pradžioje dalyvavo „Caritas“ veikloje.
Iš prigimties lyderė, ištvėrusi persekiojimus, tremtį, atskirtį, Ona Gratkauskienė nepalūžo: visada liko tvirta ir ištikima savo principams. Ilgu gyvenimu ir vertybėmis nusipelniusi pagarbos ir atminimo.
***
O. Gratkauskienės jaunėlė dukra Ramunė  tapo gydytoja,  vyresniosios - Dalios, dvasios atgaiva - tapyba.
D. Gratkauskaitė priklauso „Salto 21“ dailininkų grupei. Tapo peizažus, miesto vaizdus, abstrakcijas. Vienos drobės nutapytos ryškiomis spalvomis, kitos - pastelinėmis, kiekvieną kartą prikaustančios žvilgsnį, ilgam užsiliekančios ir mintyse, ir atmintyje. Jos darbai buvo eksponuoti grupės parodose (paskutinė vyko 2010 metais Lietuvos technikos bibliotekos „Freskos“ galerijoje). Mylimiausias paveikslas - dukters portretas. Dalia Gratkauskaitė - miela, nuoširdi, jautri gėriui ir grožiui; žavi subtiliu paprastumu. Didžiausią džiaugsmą jai teikia gėles, įstabiausiais žiedais puošiančios sodą. Sako, apima nežmoniškas entuziazmas ir azartas, kai laukia dygstančių, pražįstančių: ar žydės, koks bus žiedas, ar tikrai bus tai, ko tikėtasi?

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2012 spalio 09, antradienis )