Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Privatumo politika

Šiuo metu 1 skaitytojas

2024 kovo 29, penktadienis
Gyvenimas, kupinas prasmės ir spalvų Spausdinti
Ramutė ŠIMELIENĖ   
2012 liepos 24, antradienis

Daiva Vaitkevičienė
Gyvendami nedidelio rajono ar miesto  bendruomenėje, daugelis vieni kitus gerai pažįstame, ypač pačius aktyviausius, išsiskiriančius vienokiais ar kitokiais talentais ir sugebėjimais. Mūsų gyvenimą jie padaro prasmingesnį, spalvingesnį, suteikia šviesos ir džiaugsmo.

Tą galima pasakyti apie Daivą Vaitkevičienę, Kaišiadorių kultūros ir meno centro direktoriaus pavaduotoją kultūrai, šio centro pynimo būrelio vadovę.
Ne vienam įsiminė, kaip puikiai Daiva veda rajono renginius, šventes, koncertus. Gebėjimas persikūnyti, tapti tuo, kuo reikia  būtent to ar kito renginio metu, stebina. O juk Daiva Vaitkevičienė prisipažįsta esanti drovi, netrokštanti žmonių dėmesio. Kas atsitinka, kai ji tampa renginio vedėja? Paprastai, aiškiai,
Labiausiai Daivai Vaitkevičienei patinka pinti iš vytelių
linksmai, patraukliai ir jausmingai  Daiva veda renginį. Kažkur pradingsta jaudulys ir drovumas.  Sako, nugalėti drovumą prieš publiką jai padėjo Kaišiadorių kultūros ir meno centro teatro „Vilties žibintas“ vadovė ir kolegė Irena Kazakevičienė. „Ji – nuostabi moteris, – sako Daiva. – Mane daug ko išmokė, suteikė ryžto, skatino.“ Ji prisipažįsta, kad vesdama renginius, ne visada laikosi scenarijaus, taikosi prie situacijos, kalba žmonėms taip, kaip jai atrodo svarbu. Ir visuomet pataiko, sudaro būtent tam renginiui būtiną nuotaiką. Savo nuoširdumu ji visada patraukia žiūrovus, jos  žavi šypsena, betarpiškas bendravimas užburia.
„Dievo duota“,– sakoma apie tokius žmones, apie jų talentą.
 * * *
Gražioji Rudens šventės vedėja
Daiva Vaitkevičienė ne tik veda renginius, bet ir aktyviai dalyvauja Kaišiadorių kultūros ir meno centro teatro „Vilties žibintas“  (vadovė Irena Kazakevičienė) veikloje. KKMC teatras „Vilties žibintas“ gyvuoja jau dešimtmetį. Yra daugelio respublikinių „Juokio“ sambūrio, Lietuvos televizijos projekto „Humoro akademija“ laureatas. Su dideliu pasisekimu Kaišiadorių kultūros ir meno centro salės scenoje net du kartus parodytas  šio teatro muzikinis komiškas vaidinimas „Pavasario piršlybos“, pastatytas pagal I. Kazakevičienės sukurtą scenarijų. O pastarąjį Irena parašė, pasiremdama Pakertų kaime gyvenančių žmonių pasakojimais iš praeities. Kupinas sveiko lietuviško humoro spektaklis su didžiausiu pasisekimu parodytas ir  Švenčionėlių kultūros centro scenoje. Šiame spektaklyje Daivai Vaitkevičienei teko  vienas iš pagrindinių – senmergės Razalijos – vaidmuo. Kartu su Kase (Rūta Žlibiniene) jiedvi sudarė puikų, nepakartojamą duetą. „Nė nepagalvojau, kad galiu vaidinti, – sako Daiva. – Išsigandau, kai Irena
Daiva Amatų savaitės renginyje, Darsūniškyje
Kazakevičienė pasakė, jog man skirtas vienas iš pagrindinių vaidmenų.“ Tačiau ji taip pat tvirtina, kad Irena visada moka sustiprinti dvasiškai, paremti, nukreipti reikiama linkme. „Dar rudenį žadame spektaklį pakartoti“,– pasakoja Daiva.
Tai tik vienas Daivos Vaitkevičienės turiningo gyvenimo puslapis. Jauna moteris kupina meninių pomėgių ir išmonės.  Pats mieliausias užsiėmimas jai – pinti iš vytelių. Ir jos darbai – unikalūs, tikrai meniški, išmoningi. „Negaliu nepinti“,– sako D. Vaitkevičienė. „Užsivedė“ ji seniai, kai savo dabar jau suaugusį sūnų Gediminą nuvedė pas Erlandą Vitkauskienę mokytis pynimo. Ir pačiai saldu širdyje pasidarė. Ta parodė pradmenis, davė vytelių... Iš pradžių ėmėsi pinti saulutes. Pirštai patys tartum prilipo, o juk ne kiekvienam
Su ,,Vilties žibinto” teatro kolektyvu
vytelė pasiduoda. Kitą kiek nori pynimo technikos mokyk – niekas neišeina. O kitas iš vytelių gali bet ką nupinti. „Tarsi kas viduje žmogaus sėdi ir skatina,“ – juokiasi Daiva ir tvirtina, kad kiekvienas meistras turi savo stilių, savo paslaptį, kiekvieno dirbinys yra vis kitoks.
Tada, kai pasimokė pas Erlandą, įsidarbino meno gaminių įmonėje „Žilvitis“. Joje ir jos mama Onutė Arlauskienė dirbo mezgėja. Gal iš jos, o gal ir iš tėčio savuosius talentus Daiva paveldėjo. Jos mama jaunystėje ir siuvinėjo, ir mezgė, ir veltinius vėlė... O gražiai sutvarkyta  Arlauskų sodyba ir dabar traukia ne vieno pašaliečio  akis: jos tėtis Juozas Arlauskas svajojo tapti dailide, menui buvo neabejingas: iš medžio šakų pagamindavo įvairių figūrų. Daivos tėvų sodyba visuomet skendi gėlėse ir žalumoje.
D. Vaitkevičienė sako, išbandžiusi įvairius amatus,  ėmusi juos kolekcionuoti: išmoksta ką naujo, vėl kuo kitu užsiima. O  įgytą patirtį perduoda savo mokiniams. Pamatytumėte, kokie žavūs jos  arkliukai iš paprasčiausios išdžiovintos vejos žolės. Ir kuo ta žolė smulkesnė, tuo mielesni tie arkliukai išeina.  Gražiai jie atrodo vasarą gamtos fone. Buvo ji užsidegusi ir su karoliukais „krapštytis“, vėlimo paslapčių išmoko ir kitiems savo patirtį perduoda, savo būrelio mokinių darbeliais džiaugiasi (smagu, kai mokiniai pranoksta mokytoją. Jai tai didelis pasiekimas)
Tačiau Daivai Vaitkevičienei svarbu ne tik išmoktų amatų kiekis, bet ir darbų autentiškumas.  Sako, linų plotelį pasisėjusi, iš jų šiaudų taip pat įvairius daiktus pynusi. Ne bet kaip, o kaip senų senovėje lietuvių protėviai iš linų dirbinius gamindavę. Apie senuosius  pynimo iš linų būdus ji kalbėjusis ir su Liaudies buities muziejaus Rumšiškėse specialistais. Senųjų pynimo raštų muziejuje prisižiūrėjo. Dar jai  įdomus pynimo būdas iš  lazdyno plėšų, beržo tošies... Tikisi atgaivinti senąjį pynimą iš eglės ir pušies šaknų.
Vis dėlto mieliausia pinti iš vytelių. Tačiau irgi ne bet kaip, o išlaikant senąsias protėvių tradicijas. Ir tai jai pasisekė: Daivos Vaitkevičienės darbai iš vytelių sertifikuoti Žemės ūkio ministerijoje. Jie ne tik gerai pagaminti, bet ir autentiški  mūsų senolių pintiems dirbiniams. Taigi galima sakyti, kad Daiva Vaitkevičienė tęsia protėvių lietuviškąsias tradicijas ir yra sertifikuota tautinio paveldo kūrėja ir gamintoja. Tai didelis dalykas, ne kiekvienam pynėjui dalijamas.
Trylika metų D. Vaitkevičienė vadovauja  pynimo iš vytelių būreliui, kuris įsteigtas Kaišiadorių kultūros ir meno centre. Jį lanko ne tik vaikai. Ateina ir suaugusių: tų, kurie kažkada  buvo bent kiek mokęsi šio gražaus amato. Ji juos moko ne tik  pynimo paslapčių, bet ugdo prieraišumą tautiniam paveldui.
Daiva būrelyje moko ne tik pynimo amato, čia galima susipažinti su juostų pynimo, vilnos vėlimo ir verpimo, mazgų rišimo amatų paslaptimis.

Nuotraukos autorės ir iš D. Vaitkevičienės asmeninio archyvo

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2012 liepos 30, pirmadienis )