Koks tas Zigmanto Greičiaus žvilgsnis į Kaišiadoris?
Alvydė VENSKIENĖ
2012 vasario 02, ketvirtadienis
Kaišiadorių kultūros ir meno centro salė sausio 31-osios vakarą buvo artipilnė - taip gausiai kaišiadoriečiai susirinko sužinoti, koks tas „Zigmanto Greičio žvilgsnis į Kaišiadoris". Šio renginio metu susirinkusieji išvydo senąjį mūsų miestą, jo gatves ir pastatus bei mintimis sugrįžo į 1965-1985-uosius metus.
Zigmantas Greičius apie 1960-uosius atsikėlęs gyventi į Kaišiadoris, ilgą laiką dirbo rajono DŽD tarybos pirmininko pavaduotoju-Plano komisijos pirmininku, todėl darbo
reikalais jam reikėdavo fotografuoti statomus objektus, pastatus, kuriuos nugriaudavo, o jų vietoje iškildavo moderniški statiniai, užfiksuoti tuos momentus, kai murzinos, be šaligatvių, balose paskendusios gatvės tapdavo vis platesnės, gražesnės, išnykdavo tvoros, atsirasdavo žalios vejos, gėlynai. „Praeitis vis labiau tolsta nuo mūsų. Prisiminimus galima užrašyti, papasakoti, bet kiekvienas žmogus tuos laikus įsivaizduos taip, kaip jis sugebės, kaip suvoks, - renginio metu sakė Z. Greičius. - O nuotraukos - tai sustabdytos akimirkos. Jos tikros, nepagražintos, realios. Man atrodo, kad apie praeitį yra dvi nuomonės. Pirmoji - jaunosios kartos, daugumai iš jų praeitis mažai įdomi, jiems atrodo, kad toks gyvenimas, kaip dabar, lyg ir buvo visada... Antroji nuomonė - praeities idealizavimas,
bandymas pateikti ją, kaip atskirų, tuo metu dirbusių žmonių pasiekimus ir darbus, tarsi tai buvę tik jų nuopelnas", - kalbėjo Z. Greičius. Jo manymu, visus pertvarkymus mieste atliko paprasti kaišiadoriečiai - statybininkai, statę pastatus savo vaikams ir mūsų visų ateičiai. Iki šiol mieste tebėra pastatai, kurie iškilo prieš 50-40 metų. Pirmieji mūriniai namai pastatyti 1965-aisiais ir dabar lankomės gastronome „Girelė", užsukome į tuo metu buvusią universalinę parduotuvę (dabar ten taip pat įsikūrę prekybininkai), akį tebedžiugina Algirdo Brazausko gimnazija, tais metais įplaukusi į miestą tarsi balta gulbė ir buvusi vienintelė visoje Lietuvoje
mokykla, turinti sporto baseiną. Daugumoje nuotraukų lyg kelrodė žvaigždė matyti mūsų Katedra. Iš pradžių regėjome mažus namukus, o jau po dešimtmečio (1975-1985-aisiais) miestas pilnas penkiaaukščių, atsirado ir antrosios vidurinės, ir tuo metu profesinės mokyklos pastatai, daugybė kitų objektų... Zigmantas, komentuodamas savo nuotraukas, pabrėžė, kad kai kurios iš jų fotografuotos iš aukštai - tai žvelgiant nuo Katedros, tai nuo kokio statybinio krano strėlės, tai nuo vandens bokšto, tai skrendant lėktuvu. Jis stengėsi fotografuoti tuo metų laiku, kai pastatų neuždengdavo medžių šakos... Miesto vaizdai iš aukštybių tikrai verti dėmesio. Galbūt todėl ir praėjus gerokam laiko tarpui, Zigmantas panūdo vėl pamatyti mūsų gimtojo rajono vietas iš paukščio skrydžio - šįkart jau 2010-ųjų metų rudenį
jis, į padanges pakilęs oro balionu, vėl sukūrė filmuką „Skrydis", kurį taipogi pademonstravo kaišiadoriečiams. Ekrane išvydome ne tik Kaišiadorių miesto vaizdus, bet ir jo apylinkes iki pat Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Galėjome aiškiai palyginti, koks buvo miestas anksčiau ir koks jis dabar. Beje, šio renginio sumanytojai ir organizatoriai - kaišiadoriečiai Ąžuolas Sutkus ir Saulius Jankauskas: pirmasis atsivedė Zigmantą į klubo „Voras“ rodomų filmų peržiūrą,
Ričardo Venskaus nuotr.
o antrasis išsikalbėjo su juo ir paskatino surengti turimų nuotraukų demonstraciją plačiajai visuomenei. O mums belieka tik pasidžiaugti, kad šių žmonių dėka galėjome pasinerti į senų prisiminimų upę, o kas neprisimena tų senų laikų - pamatyti, kaip tuomet atrodė miesto gatvės ir pastatai...
Daugiau apie Zigmanto Greičiaus pomėgį fotografuoti skaitykite vasario 7 d. „Kaišiadorių aiduose“ spausdinamus Jono Laurinavičiaus prisiminimus.
Rašyti komentarą
Kaišiadorių aidai neatsako už komentarų turinį ir jų neredaguoja
Kaišiadorių aidai pasilieka teisę pašalinti komentarus, kurie nesusiję su tema, necenzūriniai, pasirašyti kitu asmeniu, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia LR įstatymus.
Už komentarus tiesiogiai atsako juos skelbiantys asmenys, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą, raginimus nuversti teisėtą Lietuvos valdžią bei kitokius neteisėtus veiksmus.
Kaišiadorių aidai bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis ir jų prašymu suteiks duomenis apie skaitytoją, paskelbusį įstatymus pažeidžiantį komentarą
Peržiūrėta: 740
Komentarai (11)
2012-02-17 09:52
Na, nepamatei ir nepamatei. Traukinys nuvažiavo. Tū-TŪŪŪŪŪŪŪŪ
Gal galima būtų tai pakartoti per kokią nors miesto šventę, tarkim, artimiausia būtų Pavasario šventė. Daug žmonių ateina, jeigu nebūtų labai saulėta ar nelytų, netgi galima būtų viską demonstruoti scenoje prie Savivaldybės, kur vyksta koncertai. Tai idėja šventės organizatoriams, nes matau, kad žmonės domisi. Tik reikėtų, kad nuotraukų autorius sutiktų vėl viską pakomentuoti.
Kaišiadoryse gyvenu ne taip seniai, gal penki metai. Atsikėliau iš svetur taip pat iš mažo miestelio. Ir Kaišiadorys man iš karto patiko, prigijo, tapau savas. Ir įleidau šaknis. Ši paroda-susipažinimas man labai rūpėjo, kaip ir nuo ko kūrėsi Kaišiadorys. Ech, kokios geros nuotraukos, momentai Greičiaus užfiksuoti. O juk, kaip jis sakė, kadaise tai buvo bažnytkaimis. Einu dabar gatvėmis ir vis prisimenu tas matytas senas nuotraukas. Mintyse sakau sau, kad va čia stovėjo seni namai, gyveno žmonės, statėsi naujas namas, seną nugriovė... Taip ir matau, kaip toje erdvėje tekėjo laikas. Po Greičiaus nuotraukų pristatymo man Kaišiadorys pasidarė dar mielesni ir jaukesni. Puikus renginys, tiesiog širdis džiaugiasi, kad nuėjau ir pamačiau. Ačiū ponui Z. Greičiui už sustabdytas laiko akimirkas.
Naujienos 
