Sausio 13-ąją į Amžinybę išėjo buvęs „Kaišiadorių aidų“ laikraščio redaktorius Pranas Grabijolas. Jis buvo tik ką įžengęs į 82-uosius (gimęs 1931 m. sausio 4 d., Turloviškių kaime, Žiežmarių apylinkės seniūnijoje). Kaišiadorių rajono laikraščiui jis atidavė 41-erius savo gyvenimo metus. Tai vienas iš nedaugelio atvejų Lietuvos žurnalistikoje, kad žurnalistas tame pačiame rajono laikraštyje išdirbtų nuo devyniolikmečio jaunuolio, baigusio Kaišiadorių vidurinę, iki senatvės pensijos ir kad jame pereitų beveik visų etatų pakopas: literatūros darbuotojas (korespondentas), atsakingas  sekretorius, redaktoriaus pavaduotojas, redaktorius. P. Grabijolas du kartus buvo redaktoriumi: 1959-1962 ir 1973-1991 metais - iš viso dvidešimt metų. Taip ilgai Kaišiadorių rajono laikraščiui nevadovavo nė vienas redaktorius.
1976 metais neakivaizdžiai baigė Vilniaus universitetą (žurnalistiką). 1973 jam paskirta V. Mickevičiaus - Kapsuko premija, 1981 suteiktas nusipelniusio žurnalisto vardas. Lietuvos žurnalistų sąjungos nariu buvo iki šiol.
Aš su P. Grabijolu (tuo metu jis buvo redaktoriaus pavaduotojas) pradėjau dirbti 1964 m. ir (su pertrauka) dirbau iki jo išėjimo į pensiją,. Tad per tuos dešimtmečius puikiai jį pažinau. Tai nuostabios širdies žmogus. Aš niekad nesu girdėjęs jo pakelto balso, nesu matęs jo irzlaus. Jis visada buvo redakcijos darbuotojų draugas, patarėjas.  Jis niekada nekomandavo. Ne toks jo būdas.
Jo mėgiamiausia tema žurnalistikoje - žemės ūkis. Negalima teigti, kad P. Grabijolas buvo itin produktyvus žurnalistas, tačiau niekas nenuneigs, kad jo publikacijos buvo vienos svariausių. Be galo kruopščiai rinkdavo medžiagą, pasverdavo kiekvieną žodį. Laikraštis buvo jo rūpestis, džiaugsmas, šventa kasdienybė. Į dešimtis rajono laikraščio komplektų, saugomų redakcijoje ir bibliotekose, sudėta visa jo širdis.
Minint laikraščio 50 metų jubiliejų (1996 m.) P. Grabijolas rašė:

„Žvelgdamas į ilgą ir sudėtingą kelią, galiu be mažiausios abejonės teigti, kad šiame laikraštyje dirbę žurnalistai savo misiją suprato viena reikšme - tarnauti savo skaitytojams (o jų būdavo 10 tūkstančių ir daugiau), bet ne valdžioms, kurios ateina ir nueina, o žmogus su savo rūpesčiais ir džiaugsmais, sėkmėmis, nusivylimais ir amžina kova dėl vietos po saule lieka amžinai. Todėl kas ir kaip vertintų rajono laikraštį ir su juo susijusių žurnalistų darbą praeityje, turės pripažinti, jog laikraščio pasirodymas 1946 m., tai naujas reiškinys rajono gyvenime, kad duota pradžia rajono periodinės spaudos ir žurnalistikos istorijai, kad bibliotekų ir saugyklose ilgiems metams išliks tegu ne pilnos apimties, tegu su baltomis ar juodomis dėmėmis, bet autentiškas rajono laikraštis, rašytas šiandien dar gyvų ir jau mirusių, šiam darbui nuoširdžiai pasišventusių žurnalistų ir jų talkininkų širdimis".

Išėjęs į pensiją, P. Grabijolas nenutraukė ryšių su redakcija. Jo straipsniai „Kaišiadorių aiduose“ pasirodydavo iki pastarųjų metų. Rašė daugiausia butų ūkio, miesto tvarkymo klausimais.
P. Grabijolas paliko  šviesų prisiminimą mums, jo bendradarbiams, laikraščio skaitytojams, visiems, kurie jį pažinojo. Jis buvo geras, padorus, sąžiningas žmogus.