Vieną po kitos knygas leidžia Kaišiadorių muziejus. Atkreipia dėmesį tai, kad atėjo nauja muziejininkų karta, kur dauguma jos atstovų - jau nepriklausomojoje Lietuvoje baigę aukštuosius mokslus ir išleidę pirmąsias knygas. Tai Rolandas Gustaitis, Augustina Grinkevičiūtė - Kurilienė... O dabar jų gretas papildė dar viena debiutantė - Gintarė Daunoraitė. Ji kilusi iš Vilūnų krašto. Dirba Kaišiadorių muziejuje. „Kaišiadorių etnografiniai bruožai“ (2011) - prieš pat Naujuosius metus pasirodžiusi jos pirmoji knyga.
Kokius etnografinius bruožus aptaria jaunoji autorė? Tai kalendorinius, šeimos gyvenimo, šeimos kūrimo papročius, materialinę kultūrą, pagrindinius verslus, amatus ir t.t. Knygos recenzentė Nijolė Marcinkevičienė taip apibūdina G. Daunoraitės darbą: „Kaišiadorių etnografiniuose bruožuose“ nerasite teminių apžvalgų, tiriamųjų apibendrinimų, palyginimų ir aptarimų (...) Pasirinktas kitoks (...) darbo būdas - kaip pilkai bitelei iš mokslo darbų, archyvų, iš knygų knygelių po kruopelytę surankioti, atsirinkti vertingiausias etnografines šio krašto XX amžiaus pirmosios pusės žinias ir žinutes", kurios sugestijuoja „esminės Kaišiadorių apylinkės etnografines ypatybes". Tos žinios žinelės pateiktos labai koncentruotai, tačiau gyvai, įtaigiai, todėl skaityti knygą įdomu ne tik etnografijos specialistams, bet ir eiliniams skaitytojams.
Dabar ypač mėgstama gydytis vaistažolėmis! Tad norisi net pacituoti, kaip kadaise žmonės jomis gydėsi: „Nuo nervų žmonės gydydavosi jonažolėmis. Kad nepradėtų pūliuoti, žaizdas aptvarstydavo traukučio lapais. Nuo galvos skausmo padeda žolelė rasytė, juodųjų šermukšnių uogienė. Nuo sutinimo - juodalksnio lapeliai. Kosulį gydydavo virtomis rugių varpomis, puplaiškiais, aviečių uogiene. Nuo skrandžio ligų gerdavo vėželių (puošniųjų rūgščių) antpilą ar arbatą“ ir t.t. Tie receptai, regis, nepasenę iki šiol. Daugiausia šių žinių su-rinkta iš gyvų pateikėjų, ne iš rašytinių šaltinių.
Kažkodėl knygoje pirma pateikiamas pasakojimas apie šeimos gyvenimo papročius (moters nėštumas, gimdymas, palankynos, krikštynos ir t.t.), o po to supažindinama su šeimos kūrimo papročiais (piršlybos, užsakai, ir t.t.), galop, žinoma, laidotuvių papročiai. Tai itin įdomūs ir sklandžiai aprašyti dalykai. Beje, nemaža dalis papročių (pvz., vestuvių) iki šiol išlikę. Jie gyvi nuo amžių, tapę tradiciniais  (nuometai, rūtų vainikėliai ir t.t.). Aprašymai apima laikotarpį nuo XIX a. pabaigos iki šių dienų. „Kaišiadorių apylinkių tradicinė kultūra ypač įdomi tuo, kad yra dzūkų ir aukštaičių etnografinių regionų sandūroje, o vos per Nemuną matomi ir Sūduvos krantai", - pastebi knygos pratarmėje muziejaus direktorius Olijardas Lukoševičius.
Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis. Nuotraukos daugiausia iš Kaišiadorių muziejaus fondų.
G. Daunoraitės knyga „Kaišiadorių etnografiniai bruožai“ svariai papildo istorinės literatūros apie Kaišiadorių kraštą bibliografiją.
*  *  *
Kadangi  Gintarės Daunoraitės knygos pristatymą Kaišiadorių muziejus surengė sausio 6-ąją - per Tris karalius - tad renginį ir pradėjo jo garbingi svečiai - Trys karaliai. Jie pasveikino visus susirinkusiuosius, iškilmingai pagiedojo.
Muziejaus direktorius O. Lukoševičius pasidžiaugė, kad tokio pobūdžio knyga apie atskirą rajoną bene pirmoji Lietuvoje. Gintarė knygą parengė per dvejus metus. Taigi triūso negailėta, nes reikėjo surinkti daug medžiagos iš įvairių rašytinių šaltinių, archyvų ir iš gyvų pateikėjų. Gintarė baigusi Vytauto Didžiojo universitetą, yra etnografijos specialistė. Direktorius pažymėjo, kad iš visų Gintarės bendrakursių, darbą muziejuje pasirinko tik ji - kiti nusprendė ieškoti pelningesnių darbų. Laikas parodys, gal tik Gintarė ir surado savo tikrą vietą gyvenime.
Gintarė papasakojo, kaip rinko medžiagą knygai. Svarbiausia - visi pateikėjai, kolegos geranoriškai žiūrėjo į jos darbą, stengėsi padėti, patarti, suteikti kuo daugiau žinių. Autorė jiems nuoširdžiai padėkojo.
Buvęs ilgametis Paparčių mokyklos mokytojas Stasys Malūnavičius, vienas iš aktyviausių žinių pateikėjų, papasakojo keletą kaimo gyvenimo epizodų, pasidžiaugė, kad užrašomi senų žmonių prisiminimai apie jų jaunystės laikų valstiečių buitį, papročius.
Knygos pristatyme dalyvavo du mokslininkai iš Liaudies buities muziejaus: Vingaudas Baltrušaitis ir Eligijus Juvencijus Morkūnas. Jų požiūriu, G. Daunoraitės debiutas mokslinėje sferoje pavykęs. Viliamasi, kad Gintarė nudžiugins dar ne viena knyga, moksliniu darbu.
Jaunąją kolegę sveikino viešnia iš Elektrėnų Ona Rasutė Šakienė (kilusi iš Kaišiadorių rajono, Girelės kaimo), Kaišiadorių muziejaus atstovas Jonas Bačiulis, kiti.
Visi renginio dalyviai gavo dovanų Gintarės knygą. Netrūko laukiančių autografų. Autorė mielai juos dalijo. Maloniai, nuoširdžiai pabendrauta ir po oficialios dalies - prie arbatos ir kavos puodukų...