Pravieniškių ir Girelės miškuose praėjusių metų pabaigoje  aidėjo varovų balsai, pokšėjo šūviai.
Čia medžiojo Kaišiadorių rajono medžiotojų būrelių (klubų) vadovai. Dabar jie jau tituluojami prezidentais. Medžioklę organizavo V. Kerševičiaus klubas ir Dianos klubas (prezidentas K. Medzevičius). Tai buvo jau dvyliktoji „prezidentinė“ medžioklė - seminaras.
Purškiant dulksnai, išsirikiavę medžiotojai išklausė sveikinimo kalbų, instruktažo. Buvo apdovanoti du prezidentai - jubiliatai. Apžiūrėjome jaukią, kuklią, prieš pora metų įrengtą Dianos buveinę: verandą, malkinę, svetainę, lupyklą. Jaukią šilumą skleidė krosnelė, viskas tviskėjo vokiška švara ir tvarka. Medžioklei nuo ryto irgi vadovavo vokietis Dirk Bartals, gerai lietuviškai kalbantis, ramus mielas žmogus.
Gero laimikio diena nežadėjo. Klampojome pirmojo kvartalo pažliugusiais takais. Bet Žydrūno Jankaus, dvimetrinio milžino, vadovaujami skardžiabalsiai varovai net mirusįjį iš karsto prikeltų. Nuaidėjo keturi šūviai. Du taiklūs šauliai, pasidabinę eglių šakelėmis, paguldė porą kiaunių. Štai tau ir pradžia! Vakare tarp aukurų paguldėme ir porą lapių, tris stirnas. Dienos be vakaro nei girk, nei peik. Skaniai per pietus erdvioje miškininkų poilsiavietėje kirtome karštus kibinus su kopūstiene.
Maloniai nustebino stirnų gausa Girelėje. Nurisnojo gražuolis briedis...
Vakarojome Dalios sodyboje. Be įprastų taiklių šaulių apdovanojimų, atminimo medalių, prizų, 2012 metų kalendorių įteikimų, gvildenome temą - „Medžiotojas ir jo ginklai".
Prizus gavo modernaus ir seniausio ginklo (šautuvo) turėtojai.
Apie ginklo pirkimo peripetijas įdomią istoriją papasakojo medžioklės svečias G. Kanaševičius. Urėdo pavaduotojas Marijonas Bernotavičius pasiūlė tostą už tris galingiausius ginklus, glūdinčius medžiotojų sielose: meilę Tėvynei, jos gamtai, gyvūnijai, atsakomybę prieš Tėvynę, gamtą, gyvastį ir humoro jausmą.
Kaip nesutikti su šiomis mintimis! Nejučia prisiminiau a.a. Antano Grigelio laikų laidas  „Gamta - visų namai“ ir humoristiškai pliekiamas medžiotojų ydas. Galingas tai buvo ginklas, kurio bijota labiau nei bausmių...
Jonas Klimavičius pasigedo išsamesnės ginklų analizės, geresnio pasiruošimo gvildenti pasirinktą seminaro temą. Apgailestaujant tenka su tuo visiškai sutikti. Skaitlingesniam negu būrelių vadovai svečių būriui nelabai buvo suprantami medžioklių - seminarų siekiai: kultūros, patirties, humaniškumo sklaida. Vieno klubo prezidentas, pasiklausęs blevyzgom ir keiksmais prisodrintos svetelių šnektos, su humoru konstatavo: jų veidai dar intelekto ne-sudarkyti. Išgirdęs tokį komentarą, su humoru prisiminiau medžiotojo klausimą vienam iš kvartalo nublūdijusiam varovui: „Mičiurino žąsine, kur tu eini?“ Ž. Jankui nepavyko sudrausminti besikeikiančių „žąsinų". Keikė pelkėtą mišką, brūzgynus, keikė dieną, vieni kitus. Išaugo nauja karta. Nebuvo jie trečiojoje prezidentinėje - 2001-ųjų metų medžioklėje Palomenės miškuose, kai buvo daug kalbėta apie keiksmų žalą medžioklėse ir kaip tą reiktų išgyvendinti. Keiktis džentelmenams netinka. Netinka medžioklėje, netinka vakaronėse ir kt.
Gamtos mylėtojo prizu apdovanojom Mykolą Drėgvą. Ne kartą jis kėlė šautuvą prieš išbėgusias stirnas, bet gaiduko nepaspaudė. Meilė ir atsakomybė gyvena šio tvirto vyro širdyje.
Jau praėjo trylika metų. Nuo 1998 m. pasisvečiuota visuose klubuose,  išskyrus „Sakalą". Ar suksim naują ratą po jo? Ateitis parodys.
Ačiū  Dianos ir V. Kerševičiaus klubams bei rėmėjams už dvyliktąją, prezidentinę medžioklę.