Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Skelbimai
Privatumo politika

Šiuo metu 1 skaitytojas

arrow Archyvas 2024 gegužės 16, ketvirtadienis
Važiuodami į Kaišiadorių ligoninę neužmirškite piniginės! Spausdinti
Laima Kmeliauskienė   
2009 birželio 15, pirmadienis

Priėmimo skyrius - suremontuotas, neatpažįstamai pasikeitęs. Ar tikrai čia ligoniai, kaip mėgstama deklaruoti, laukiami?
Dažnas iš mūsų nori nenori kreipiamės į medikus, jaučiame jiems amžiną dėkingumą už sugrąžintą sveikatą, išgelbėtą gyvybę ar, tiesiog nusivylę jų abejingumu, atsainumu, ne paslaptis - ir grubumu, arogancija, pasižadame sau daugiau kojos nekelti į tą gydymo įstaigą, kurioje dirba Hipokrato priesaiką pamynęs gydytojas.


„Jaučiuosi gydytojos pažeminta“
Dar ir dabar, nors nuo gegužės 29-osios vakaro prabėgo daugiau kaip dvi savaitės, žiežmarietė Jurgita Šinkūnaitė po apsilankymo Kaišiadorių ligoninės Priėmimo skyriuje jaučia pažeminimą, kartėlį ir nuoskaudą širdyje.
Kaip sakė jauna moteris, ji jautėsi blogai jau nuo ketvirtadienio, kai patyrė didelį stresą. „Buvo labai bloga savijauta, jaučiau širdies permušimus. Tikėjausi, kad praeis. Aš ne iš tų žmonių, kurie skundžiasi ligomis ir puola pas gydytojus. Gal maža būdama buvau pakliuvusi į ligoninės priimamąjį, - pasakojo J. Šinkūnaitė. - Nors blogai jaučiausi, visą penktadienį dirbau. Kai grįžau namo, mama norėjo  iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Sakau, kviesk, bet medikų į namus neįleisiu. Tada mane mama įkalbėjo pačiai važiuoti į Kaišiadorių ligoninės Priėmimo skyrių. Atvykom kartu su mama“. Pasak Jurgitos, aišku, ji pati kalta, kad prieš tai nesikreipė į šeimos gydytoją, bet atsitiko taip, kaip atsitiko.
„Seselė - mandagumo nė lašo. Atėjusi nemandagi ir grubi gydytoja ėmė gąsdinti: „Pasiimsiu kardiogramą, jeigu ten viskas gerai, mokėti reikės! Prašau - lenta, skaitykite - pasikeitimai“. O man akyse liejasi, ką aš skaitysiu? Piniginės neturiu, ir mama be pinigų atvažiavo. Net nesumojau, kad pinigus galėtume vėliau atvežti, jei aš ne ligonė... Gydytoja padarytos kardiogramos nekomentavo, taigi aš  nežinau, ar ji gera, ar bloga buvo... Aš pirmą kartą į tokią situaciją pakliuvau... Visų pakeltas tonas, o aš juk dėl streso čia atvažiavau, - kalbėjo žiežmarietė. - Man buvo silpna... „Tokie įstatymai“, - kirto rūškana gydytoja. Pasak jos, jeigu man viskas gerai, už konsultaciją reikės mokėti 42 litus, jei dar papildomi tyrimai - vėl mokėti... Kur jų, medikų, priesaika padėti žmogui? Aišku, aš kalta, kad nenuvažiavau pas šeimos daktarą. Dvi dienas blogai jaučiausi... Tačiau kas nori pas medikus eiti? - bandė teisintis žiežmarietė. - Aš juk nieko nepadariau, tik atvažiavau pagalbos... Man nepasisekė - susidūriau su nemandagiais medikais. O juk jie iš mokesčių mokėtojų, taigi mūsų, algą gauna. Jie šypsotis turėtų, bent jau aš taip suprantu. Stovėjau apstulbusi. „Eikit, va ten durys“, - mostelėjo daktarė. Tai galėtų paliudyti ir mama. Kardiograma liko ant stalo... Mes išėjom. Negalėjau patikėti, kad taip gali būti, kad taip išlydėtų pacientą. Pasijutau pažeminta. Nemoku apsakyti to jausmo. Atsisėdusi į automobilį pravirkau“.
Moteris vis kalbėjo ir kalbėjo, sakė, jog širdy bus lengviau: „Priimamasis skyrius suremontuotas - atseit pacientų gerovei... Ar tikrai laukia sveikata besiskundžiančių ir be piniginės žmonių? Buvau nustebusi, bijojau ką nors pasakyti... Aš pati dirbu su žmonėmis - šypsotis, o ne pyktį ir pagiežą rodyti reikia. Atvažiavau, kad padėtų. Ar ant kelių pulti reikėjo? „Pasielgė kaip su šunimi“, - sakė mama“.

„Pakelto tono nebuvo“
Taip teigė Kaišiadorių ligoninės gydytoja terapeutė Žilvinė Pumputienė, įstaigoje budėjusi tą gegužės vakarą, kai pagalbos prašyti atvyko žiežmarietė Jurgita Šinkūnaitė. Taip, gydytoja prisimenanti šią pacientę. „Į priimamąjį pakvietė sesutės. Atėjusi pasakiau: „Laba diena. Kuo skundžiatės? Aš jus apžiūrėsiu, padarysiu elektrokardiogramą, tačiau jeigu ji be pakitimų, reikės mokėti “, - aiškino gydytoja Ž. Pumputienė. - Niekas ant jos nerėkė. Jos susižvalgė ir išėjo. Ir durų aš nerodžiau, jos žinojo, kur durys yra - pro jas gi buvo atėjusios. Ligoniai, kuriems nebūtina skubi pagalba turi mokėti“.
O kaip tos jaunos moters kardiograma? „Elektrokardiogramoje pakitimų nebuvo, - sakė gydytoja, šioje ligoninėje dirbanti tris dešimtmečius. - Pamačiusi šią moterį supratau, kad ji ne kardiologinė ligonė. Dabar labai daug „neurotikų“ - yra psichikos centras... Reikėjo eiti pas šeimos daktarą... Ji nepasakė, mokės ar nemokės. Ir išėjo“.
Tegu - Jurgita ne kardiologinė ligonė. Tačiau medikai bent raminančių lašelių būtų pasiūlę išgerti, pasakę, kad viskas gerai... Ant kieno sąžinės gultų, jei „neurotikas“, palikęs tokią „gydymo“ įstaigą, ant bėgių prieš atvažiuojantį traukinį atsigultų ar nuo tilto nušoktų?
„Gal tai moteriai pasirodė, kad daktarė grubi“, - kolegę bandė teisinti Kaišiadorių ligoninei laikinai vadovaujantis gydytojas Vytautas Gilaitis, apie kurį, beje, kaip teko ne kartą girdėti, pacientai atsiliepia tik geru žodžiu.
V. Gilaičio teigimu, taip, už gydytojo konsultaciją tam tikrais atvejais reikia mokėti. Ir parodė Priimamojo skyriaus skelbimų lentoje juoduojančią informaciją „Ligonių dėmesiui!“: „Gydytojo konsultacija yra mokama, jeigu ligonio būklė neatitinka būtinosios medicininės pagalbos sąrašo ir: - jeigu ligonis kreipėsi be siuntimo jo šeimos gydytojo darbo metu; - jeigu ligonis ne Kaišiadorių rajono gyventojas ir nėra prisirašęs prie Kaišiadorių rajono PSPC; - jeigu ligonis bedarbis ir neregistruotas darbo biržoje; - jeigu neturi asmens dokumentų. Konsultacijos kaina 42,10 Lt“.
„Jau seniai tokia tvarka, - pažymėjo V. Gilaitis, - apgailestaudamas, jog ligoninei nuo gegužės 1 dienos per mėnesį finansavimas sumažintas 110 tūkst. litų.
Finansavimas finansavimu, tačiau kaip būtų puiku, jeigu būtų organizuojami kokie nors seminarai ar kursai medikams, kuriuose mokytų šypsotis, šiltai bendrauti su pacientais...
***
Labai norėtųsi, kad minėtas atvejis, pacientės širdyje palikęs nuoskaudas ir kartėlį, būtų vienintelis ilgametėje gydytojos Žilvinės Pumputienės praktikoje.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2009 birželio 24, trečiadienis )