Kaišiadorių aidai - Medis pats pasako, ką iš jo galima padaryti

Privatumo politika

Šiuo metu 1 skaitytojas

2024 gegužės 12, sekmadienis

Medis pats pasako, ką iš jo galima padaryti

Spausdinti

Jonas LAURINAVIČIUS
2011 rugsėjo 23, penktadienis
Tautodailininkas Juozas Steponavičius -Va, turiu ąžuolo gabalą, - žmogus parodė jį Juozui Steponavičiui. - Nežinia, ar iš jo kas išeitų... Ne koks tas gabalas, šakotas, gumbuotas. Tautodailininkas įsmeigė į jį žvilgsnį, sekundėlę kitą pamąstė, gal ir paabejojo, o paskui tarė: -Išeis... -Tu taip manai?! - šyptelėjo žmogus. -Tikrai išeis, - patvirtino Juozas. - Kai atidžiau pasižiūri, tai medis pats pasako, ką iš jo galima padaryti... Bet būk tu malonus, prakalbink tą medį. Steponavičius prakalbina... -Sunkiausia pradėti, - sako jis. - Paskui jau įsijauti, įsijungi... Būsimosios skulptūros eskizų tautodailininkas nedaro. Ima kaltą į rankas ir kuria... Maždaug per savaitę 2-3 metrų aukščio skulptūra išdrožta. Drožia su pertraukomis. Nes ilgainiui žvilgsnis pavargsta, atbunka. Arba įkvėpimas atslūgsta. -Jei nėra įkvėpimo, reikia atidėti įrankius kitam kartui. Kitaip nieko gero nesukursi... - teigia Steponavičius. Mėgstamiausia Steponavičiaus kūryba - rūpintojėliai. Gal ir dėl to, kad kadaise žinomas Kaišiadorių tautodailininkas (dabar jau a.a.) Romualdas Gilys, pirmasis Steponavičiaus patarėjas, davė savo nedidelę rūpintojėlio skulptūrėlę ir pasiūlė padaryti jos kopiją. Steponavičius padarė, R. Gilys pagyrė. Taip ir prasidėjo... Kiekvienas tautodailininkas turi savo braižą, savo stilių. Kuo tautodailininkai talentingesni, tuo jo kūriniai savitesni ir to paties kūrėjo kiekvienas rūpintojėlis ar kokia kita skulptūra daugiau ar mažiau skiriasi. -Juk čia ne kokia serijinė gamyba, ne liejiniai, o vienetinis rankų darbas, - sako J. Steponavičius. - Netgi nuo nuotaikos priklauso. Nuo medžio... *Kas būdinga Juozo Steponavičiaus rūpintojėliams? Ką jis juose stengiasi įprasminti? Kokius veido bruožus išryškina?* Sudėtingas mūsų pasaulis. Jame daug gėrio, bet netrūksta ir blogio. Tad ir rūpesčių per akis. Kas laimės: šviesios ar tamsios gyvenimo pusės? Todėl iš rūpintojėlių akių, iš kiekvienos veido raukšlelės regime gilų susirūpinimą. Ne ašaras, ne pyktį ar ką nors kita, bet būtent susirūpinimą: ką daryti, kad žmonių mintyse, širdyse būtų kuo daugiau ne niūrių, bet skaidrių spalvų, kad būtų lengviau gyventi. Rūpintojėliai - tradiciniai, ypač mėgstami tautodailininkų kūriniai. Nes rūpesčių pakanka kiekvienai žmonių kartai, susirūpinę veidai buvo ir visada yra aktualūs, suprantami. J. Steponavičius ne vien rūpintojėlius drožia. Kita mėgiama tema - muzika, muzikantai. Jis ir pats groja armonika. Akomponuoja moterų vokaliniam ansambliui „Žaliosios rūtelės“ (vadovė Eleonora Liutkevičiūtė), dar keliems kolektyvams. Koncertuoja su ansambliais ne tik mūsų rajono renginiuose. Todėl neatsitiktinai ir jo išdrožtos muzikantų skulptūros ypač išraiškingos, nuotaikingos, gyvos. Tą gyvastį joms ir suteikia Steponavičiaus meilė muzikai: regis, vakaro tyloj tuoj suskambės muzikanto timptelėta armonika: Ūčia-ūčia, ūčia-čia, Šoka Jurgis su pačia!.. O kaip žvejyba? -Kadaise Kiemelių ežere metro ilgio lydeką ištraukiau, - prisimena Steponavičius. - Ir tai ne žvejo išmonė, o tikrų tikriausia tiesa... Maniau, kad aš toks nepakartojamas žvejys: kiti nuo ežero su viena kita žuvele namo pareina, o štai man pasakiškai kimba... Kiekvieną vakarą bėgdavau prie ežero su meškere. Ir taip kokį mėnesį... Tačiau kitos tokios lydekos ne tik neištraukiau, bet ir iš viso kone be nieko grįždavau. Taip ir baigėsi mano pomėgis žvejoti... Tačiau drožti žvejų skulptūras Juozui patinka. Ir tos jų žuvys didelės, kaip ir anoji, iš Kiemelių ežero ištraukta. Ir žvejo nuotaika pakili, kaip tą vienintelį kartą buvo patyręs J. Steponavičius. -Žvejams mėgėjams tokios skulptūros labai patinka, visaip aptarinėjamos, - sako Steponavičius. *O kur galima pamatyti šio tautodailininko skulptūras?* Pas žmones! Štai Ignalinos rajone gyveno šio krašto bitininkas. Mirė sulaukęs garbaus amžiaus. Įdomus faktas - po jo mirties išmirė visos bitės. Vaikai ilgai svarstė, kokiu būdu įamžinti tėvo ir jo bityno atminimą. Lankantis pas Steponavičių, jiems kilo mintis: argi ne būtų gražu bityno vietoje pastatyti šio tautodailininko skulptūrą? Taip ir padarė. Bityno vietą jau puošia J. Steponavičiaus išdrožtas rūpintojėlis. Tokių skulptūrų yra ir mūsų rajone: Janonių, Sadauskų, dar kelių ūkininkų sodybose. Dvi muzikantų skulptūros puošia Algimanto Grincevičiaus kaimo turizmo sodybą prie Neprėkštos ežero Palomenės seniūnijoje. Jų yra ir Kaišiadoryse, Gudienoje ir kitur. Iš viso apie dvidešimt didelių (2-3 metrų aukščio) skulptūrų. Bene dešimt skulptūrų puošia ir paties Juozo bei jo žmonos Danutės Steponavičių sodybą. Viešai įvardinama taip: medžio skulptūrų parkas privačioje sodyboje. Bet čia išvystame ne vien skulptūras - yra ir įvairių dekoratyvinių medžio dirbinių: tiltelių, turėklų, pavėsinių, durų ornamentų. Labai gražiai, patraukliai atrodo. Jeigu kas ir neužsuka į ją, tai nors pravažiuodamas pasigroži. Žemės ūkio konsultavimo tarnybos centre Dotnuvoje, Kaišiadorių kultūros ir meno centre buvo surengtos J. Steponavičiaus skulptūrinių nuotraukų parodos. Atidarymuose dalyvavo ir autorius. Susilaukta palankių atsiliepimų. J. Steponavičius dirba Kaišiadoryse. Jis - Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kaišiadorių rajono biuro vadovas.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2011 spalio 21, penktadienis )

Naujausias numeris

Kaišiadorių rajono savivaldybė

EKKL

Už saugią Lietuvą

ziezkc