Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Privatumo politika

Šiuo metu 5 skaitytojai

2024 kovo 29, penktadienis
Visas gyvenimas - tarp žmonių ir medžių Spausdinti
Jonas LAURINAVIČIUS   
2011 rugsėjo 16, penktadienis
Nuotraukos autorius: Laima Kmeliauskienė
Jį, Vidmantą Zabarauską, dažnai sutinku Kaišiadoryse. Vis atvažiuoja iš Rumšiškių, kur gyvena. Kas jį čia traukia? Ogi visų pirma miškų urėdija, buvę bendradarbiai, viešoji biblioteka, kur peržiūri krūvas spaudos, labiausiai ieškodamas publikacijų apie miškininkus, miškų urėdijos veiklą, užeina ir į redakciją - juk esame pažįstami daugiau nei keturiasdešimt metų, tad yra ką prisiminti, apie bendrus pažįstamus pakalbėti, savo kraštotyrinių darbų naujienomis pasidalinti, nes abu intensyviai šį darbą dirbame, ypač Vidmantas. Jo darbai apie Kaišiadorių miškų urėdiją reikšmingi ne vien šio krašto, bet ir visos Lietuvos miškininkystės istorijai.
Vidmantui 73-eji. Taigi, jis jau pensininkas, miškų urėdijoje jau nebedirba. Bet jo visa ilga darbinė veikla susijusi su miškais, su Kaišiadorių miškų urėdija. Vidmantas neatsitiktinai pasirinko šią profesiją: miškininku buvęs jo tėvas Kazys, brolis Algimantas.
-Nuo mokyklos dienų dirbau girininkijoje, per vasaros atostogas ravėjau, kaupiau miškų daigynus, taip užsidirbdamas ir truputį pinigų, - prisimena V. Zabarauskas. - Knygą skaityti irgi išeidavau į mišką, net žiemą, kur buvau įsirengęs pašiūrę.
Jis baigė Kruonio vidurinę mokyklą, vienerių metų kursus Vilniaus miškų technikų mokykloje. Po to - neakivaizdinės studijos Žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultete ir darbas Kaišiadorių miškų ūkyje, dabartinėje urėdijoje ligi pat pensijos. Dirbo ir Semeliškių, ir Vievio, ir Kaukinės girininkijose, o ilgiausiai - 17 metų - darbų saugos inžinieriumi. Turėjo daugybę visuomeninių pareigų - profsąjungos pirmininko, partinės organizacijos sekretoriaus, draugiškojo teismo pirmininko...
Poilsį užsitarnavo, tačiau dar nepoilsiavo, o itin įtemptai dirbo. O kur ir ką? Tad paklausykime, ką jis pats sako:
-Artėjo Kaišiadorių urėdijos įkūrimo 90-osios metinės. Jaučiausi pakylėtas, kad urėdas Stasys Truskauskas pasiūlė man atsakingą užduotį - jubiliejaus proga parašyti urėdijos istoriją „Darbai ir žmonės". Taigi gavau netiesioginę komandiruotę į urėdijos veiklos ir gyvenimo praeitį. Sėdėjau valstybiniuose archyvuose Kaune ir Vilniuje, varčiau nuo laiko pageltusius ir kartais sunkiai įskaitomus dokumentus. Daug laiko praleidau Kauno bibliotekose ieškodamas medžiagos apie Kaišiadorių miškininkus, peržiūrėjau visus žurnalo „Mūsų girios“ komplektus, miškų ūkio metraščius, Kaišiadorių viešojoje bibliotekoje varčiau rajono laikraščio lapus, ieškodamas žinučių ir straipsnių apie Kaišiadorių miškų ūkį ir jo žmones. Kalbinau bendradarbius, peržiūrėjome jų fotografijų albumus. Pasinaudojau ir savo asmeniniu archyvu. Visomis priemonėmis stengiausi prakalbinti Praeitį. Buvo visko: pakilimo ir nusivylimo, nepasitikėjimo, buvo nemigo naktų, ar pavyks tinkamai atlikti užduotį. Dirbau ilgiau nei trejus metus. Tai iš tiesų sunkus, sudėtingas darbas. Nuo 1918 metų dabartinis urėdas Stasys Truskauskas - jau šešioliktas urėdijos (miško ūkio) vadovas, tarp jų buvo tokie žymūs urėdai, aktyvūs visuomenininkai kaip P. Malvica,  A. Gruodis, J. Pamarnackas. Per 90 metų urėdijoje yra dirbę net 257 miškininkai specialistai, tarp jų nemažai  mūsų miškams paskyrę po 30 ir daugiau metų, kaip vyr. miškininkas A. Ivanauskas, buhalteris V. Grenda, girininkai A. Navickas, J. Kairiūkštis, J. Sabaliauskas, Z. Lapinskas... Vidmantas negailėjo triūso, kad apie kiekvieną iš jų parašytų, paminėtų, nuotrauką  įdėtų.
Urėdijos jubiliejui knyga buvo parašyta. Jos įžangos žodyje urėdas S. Truskauskas rašė: „Šios knygos puslapiai atskleis Kaišiadorių miškų urėdijos įsteigimo ir vystymosi istoriją, supažindins su žmonėmis - Nepriklausomos Lietuvos miškininkais, stojusiais ginti miškų maištingu besikuriančios Lietuvos laikotarpiu, su žmonėmis, saugojusiais, puoselėjusiais ir didinusiais miškų plotus sovietinės okupacijos metais ir su atgimusiais Lietuvos naujaisiais miškų šeimininkais ir jų darbais".
V. Zabarausko knyga buvo pristatyta visuomenei per Kaišiadorių miškų urėdijos 90-mečio minėjimą Kaišiadorių kultūros centre 2008 m. gegužės 23 d. Minėjime buvo pažymėta, jog „Darbai ir žmonės“ - tai reikšminga knyga šiai dienai, bet ne mažesnė, o dar didesnė jos vertė bus rytoj, po daugelio metų, kai ir ši diena taps tolima tolima praeitimi. Pats autorius minėjime, be kita ko, kalbėjo iš tribūnos:
-Mes gyvename ne tik praeitimi, mes domimės dabartinės miškininkystės veikla. Mes pastebime šiandien Lietuvoje vykstančius tarpžinybinius konfliktus dėl miškų sistemos struktūros ir valdymo pertvarkymo. Džiaugiamės, kad nugali sveika logika, kad iki šiol išlaikytas kompleksinis miškų ūkis, geriausiai atitinkantis Lietuvos miškų ir daugumos žmonių interesus. Malonu, kad mūsų miškų urėdijos kolektyvas sėkmingai dirba, tęsia buvusias ir kuria naujas tradicijas, tobulina darbo formas, atitinkančius naujus laiko reikalavimus. Neužmiršta ir darbo veteranų: rūpinasi mumis nelaimių atvejais, dalinasi šventiniu džiugesiu, už-prenumeruoja žurnalą „Mūsų girios", suranda gerą šiltą žodį.
Beje, knygos pasirodymas sutapo ir su autoriaus jubiliejumi - tais pačiais 2008-aisiais Vidmantui Zabarauskui sukako septyniasdešimt. Urėdijos vadovų dėmesį pajuto ir jis pats, ir buvęs jo kolega Albertas Ivanauskas, kuriam tais metais sukako aštuoniasdešimt. Į miškų urėdijos administracinio pastato salę buvo sukviesti urėdijos miškininkai ir iškilmingai paminėti abiejų veteranų jubiliejai. Muzika ir dainomis jubiliatus sveikino Kaišiadorių meno mokyklos atstovai. Jiems buvo įteikti Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos atminimo medaliai, vardiniai suvenyrai. Pasidalinta prisiminimais.
Tai ne vieninteliai V. Zabarausko apdovanojimai. Už gerą darbą ir visuomeninę veiklą jam įvairiomis progomis buvo įteikti keli padėkos raštai. Štai 2003 m. padėkos raštu jį apdovanojo ta pati Generalinė miškų urėdija. Ilgus metus V. Zabarauskas vadovavo Rumšiškių vidurinės mokyklos jaunųjų miškų bičiulių būreliui. Už sėkmingą vadovavimą V. Zabarauskui du kartus buvo įteikti  ir  Jaunųjų miškų bičiulių sambūrio rėmimo tarybos padėkos raštai. Apie šią jo veiklą rašė žurnalas „Mūsų girios“ (1998, Nr. 8). Vidmantas puikiai pasirodydavo ir respublikos miškininkų šachmatų varžybose, kitose sporto rungtyse. Profesiniais klausimais V. Zabarauskas parašydavo „Girių“ žurnalui (pvz., apie darbų saugą jo straipsnių randame 1998 m., Nr. 8), Kaišiadorių rajono laikraščiui.
V. Zabarauskas, parašęs 296 p. gausiai iliustruotą Kaišiadorių miškų urėdijos istoriją, nepadėjo plunksnos į šalį. Jis ir toliau renka medžiagą, rašo straipsnius, atneša jų ir „Kaišiadorių aidams". 2010 m. sausio 5 d. numeryje išspausdinome Vidmanto straipsnį „Būdos girininkijai - 90 metų". Toji girininkija - viena iš seniausių ir praeitimi garsiausių girininkijų Kaišiadorių urėdijoje. Joje girininkais dirbo B. Žydavičius, dr. J. Basanavičiaus anūkas Jonas Basanavičius, JAV mokslus baigęs J. Lelešius, eiguliu dirbo žymaus boksininko, du kartus Europos čempiono  A. Šociko tėvas Stasys Šocikas. Dalis Būdos girininkijos miškų buvo skirta LR Prezidento A. Smetonos medžioklėms. Būdos girininkija verta atskiro leidinio. Gal tai ir padarys V. Zabarauskas. Mąsto apie tai.  2009 m. liepos  21 d. „Kaišiadorių aiduose“ buvo išspausdintas ir Vidmanto straipsnis „Girininką Algirdą Navicką prisimenant". Tai buvęs  Būdos girininkijos girininkas. Beje, toje girininkijoje pokario metais dirbęs  ir  Vidmanto tėvas.
„Nuo girininkijos įkūrimo praėjo 90 metų, su meile sodinti miško želdiniai šiandien džiugina jau kitos kartos žmones. Šiandienos įvykiai ir darbai kažkada taps istorija. Išplėsti, išsaugoti ir visiškai žaliuojantys miškai bus reikšmingiausias dabartinės miškininkų kartos pa-likimas ir darbo įvertinimas. Reikia tikėti, kad šiandien kuriama Būdos girininkijos istorija bus verta susidomėjimo ir gero įvertinimo", - rašo Vidmantas („K.a.", 2010 - 01 - 05).
Prie šios  istorijos nemaža dalimi prisideda ir V. Zabarauskas.

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2011 spalio 06, ketvirtadienis )