Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Privatumo politika

Šiuo metu 3 skaitytojai

2020 rugpjūčio 15, Šeštadienis
Martynas Gudeliauskas - Lietuvos tūkstantmečio dvyliktokas Spausdinti
Jonas LAURINAVIČIUS   
2011 birželio 15, trečiadienis

Rajono savivaldybės meras R. Urmilevičius ir administracijos direktorė L. Pūrienė sveikina M. Gudeliauską per rajono gabiausiųjų moksleivių pagerbimo iškilmes Savivaldybės rūmuose
Birželio pirmosios dienos. Kaitru, alsu. Rumšiškių  Antano Baranausko gimnazijoje visai kita aplinka nei buvo visus mokslo metus: nėra to nuolatinio šurmulio, krykštavimo, bėgiojimo po kiemą. Jaunesnės klasės jau atsisveikino su gimnazija, jau atostogauja. Liko vieni abiturientai. Vyksta konsultacijos, egzaminai. Dvilypės nuotaikos: norisi greičiau palikti mokyklą, padėti tuos įkyrėjusius vadovėlius, išeiti į savarankišką gyvenimą, tačiau vis  dėlto kiekvienas staigus posūkis, esminis pasikeitimas nori nenori sukelia nerimą: o kaipgi bus rytoj? Per dvylika metų taip susigyventa, taip viskas buvo sava, artima, o štai dabar ir draugams, ir mokytojams, ir klasėms, ir takams į gimnaziją ryt ar poryt teks pasakyti  „Sudie...“ Graudoka, ar ne?

- Martynai, tai jau viskas... - sakau  jam. - Beliko savaitė kita ir tu jau nebe gimnazistas... Tau  jau nebereiks  į  pamokas, į klasę. Turbūt  jau  tik  apie paskaitas galvoji, apie atostogas?
Mokytoja D. Gelažienė, M. Gudeliauskas, mokytoja A. Sadauskienė
Tai lyg ir standartinė pokalbio pradžia, tikintis standartinio ir atsakymo: „Taip, jau apie aukštąją svajoju...“ O štai išgirstu visai kitaip:

- Vidurinė mokykla, o dabar  gimnazija, man visiškai nenuobodu. Mielai ir antrą kartą pradėčiau joje mokytis, kartoti kursą... Man čia įdomu.
Ne mažiau nustebino ir tai, ką Martynas žada studijuoti.
Ką šiais laikais gabūs mokiniai, gimnazistai veržte veržiasi studijuoti?
Išgirsti nestebinančius atsakymus, lyg ir savaime suprantamus: mediciną, teisę, vadybą... Įsivaizduojama, kad tokios specialybės žada net ir svaiginančias karjeras, visiems didelius pinigus, prabangą, televizorių ekranus, žiniasklaidos dėmesį. Kodėl gi nepasinaudoti savo gabumais, intelektualiu potencialu?
O Martynas tarsteli:
- Noriu studijuoti istoriją...
Še tau, kad tave kur...
- Ar tu įsivaizduoji, kokį darbą dirbsi baigęs studijas? - klausiu.
- Dabar apie tai negalvoju, - sako Martynas. - Tai ateities klausimas. Pirmiausia reikia tapti istoriku. Man patinka šis mokslas...
Kad šis mokslas jam patinka, manau,  Martynas tuo viską pasakė apie profesijos pasirinkimą. Tai tvirčiausias argumentas, kodėl jis pasirenka istoriją. Žmogui turi patikti tas darbas, kurį reikės kasdien dirbti. Tik mėgstamą darbą dirbdamas žmogus į jį eina kaip į šventę, jaučiasi laimingas. Pinigai  yra gerai, bet darbas, teikiantis dvasinę palaimą, yra kur kas svarbiau, maloniau.
Istorijos mokytoja Augutė Sadauskienė juokdamasi pasakoja:
- Ateinu į mokyklą, o Martynas jau stovi prie klasės durų, kol dar nėra mokinių, jis manęs ima klausinėti: „Mokytoja, tai kiek tas ar anas Lietuvos kunigaikštis turėjo vaikų: vienoje knygoje rašoma, kad du, kitoje - kad tris?“ Ir ką jam atsakyti, jeigu mokslininkai nurodo skirtingą vaikų skaičių". Bet svarbiausia tai, kad Martynas nesivaržo klausti, kad jam mokytojas reikalingas, kad jam svarbi jo nuomonė, patarimas... Kartu ir mokytoją skatina gilintis į tuos klausimus, kurie domina mokinį.
Martynas istorija domisi „nuo neatmenamų laikų", gal nuo kokios penktos klasės. Pažymiai, aišku, visada geri. Bet mokinio žinios ypač išryškėja per olimpiadas. Ten vien su pamokų, vadovėlinėmis žiniomis ne ką peši - reikia daugiau žinoti, papildomai skaityti, gilintis. Taip visada ir darė Martynas. Ir pasirodo daugiau darė nei dauguma mokyklos, rajono ar ir Lietuvos moksleivių. Tai rodo ir Martyno pasiekimai olimpiadose. Jų buvo daug, tačiau visus laimėjimus vainikavo šiais metais Biržuose, Radvilų restauruotoje pilyje įvykusi XXI Lietuvos moksleivių istorijos  olimpiada „Lietuvos valstybės sienų ir ploto raida XIII - XX a.“ Martynas joje laimėjo III vietą. Jis buvo apdovanotas medaliu ir diplomu, kurį pasirašęs LR švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius. Tai buvo džiugios akimirkos ne tik Martynui, mokytojai A. Sadauskienei, direktoriui A. Čepuliui, Martyno tėvams, broliui, seseriai, bet ir  visai klasei, gimnazijai. Kaišiadorių rajone tokie medaliai - tai ne kasdienis reiškinys, o ilgametis ilgametis triūsas net ir patiems gabiausiems.
Tačiau turbūt ne visai gerai būtų, jei Martynas užsisklęstų vien istorijos mokslu. Vienpusiškumas - tai dar nėra pilnatvė, kokią tau gali padovanoti gyvenimas. Tai, atrodo, supratęs ir Martynas. Istorijos mokslui rimtą konkurenciją darė geografijos mokslas. Martyno gimnazijoje geografijos mokytoja buvo Danutė Gelažienė, puiki specialistė, patyrusi, daug metų gyvenanti Rumšiškėse ir dirbanti toje pačioje mokykloje. Parengusi keletą leidinėlių apie šias apylinkes, gimnaziją ir t.t. Martyno žinios iš geografijos vargu ar nors kiek nusileidžia žinioms iš istorijos.
- Bet kodėl tu vis dėlto studijoms renkiesi ne geografiją, bet  istoriją? - klausiu Martyną.
- Dėl to, kad studijuojant geografiją reikalinga gerai išmanyti ir fiziką, ir astronomiją, ir geologiją, dar visokių dalykų. O aš prie tiksliųjų mokslų nelinkęs. Tai ir nulėmė mano pasirinkimą.
Martynas dalyvavo ir geografijos olimpiadose. Jis taip pat puikiai pasirodė.  XXIII Lietuvos mokinių geografijos olimpiada įvyko Kauno rajone - Gironyse. Ir vienodas įvertinimas kaip ir istorikų olimpiadoje - trečioji vieta, medalis ir diplomas.
Tai itin dideli pasiekimai. Tačiau netrukus pasirodė, kad tai dar ne riba, ne viršūnė, laukia dar vienas konkursas, apvainikuojantis visą Martyno triūsą, visas pastangas: jo pasirodymą per Lietuvos televiziją stebėjo galybė žiūrovų. Tai žinių viktorina „Lietuvos tūkstantmečio vaikai". Toji viktorina - kassavaitinė Lietuvos televizijos laida, kuri vykdo pilietišką svarbią misiją - supažindina visuomenę su įvairiuose šalies kampeliuose besimokančiais gabiais, visuomeniškai aktyviais ir darbščiais moksleiviais. „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ - viena žiūrimiausių laidų Lietuvoje. Projektą iniciavo Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija kartu su LR Švietimo ir mokslo ministerija. Laidoje renkami sumaniausi bei talentingiausi Lietuvos vaikai įvairiose amžiaus kategorijose. Tai unikalus visuomeninis projektas, mokslo, žinių, mokyklos ir pedagogų prestižo kėlimo ir populiarinimo akcija.  Mokiniams pateikiami klausimai iš šių sričių: „Vaizduojamasis menas", „Kino filmai", „Geografija", „Biologija", „Istorija", „Literatūra", „Muzika", „Politologija", „Tikslieji mokslai", „Sportas", „Populiarioji kultūra". Svarbiausias viktorinos įvertinimas - „Lietuvos tūkstantmečio vaiko“ titulas. Drauge su laimėtojais pagerbiami ir jų pedagogai, bei tėvai, kurie prisidėjo prie šių nepaprastų mokinių lavinimo.
Martynas jau buvo dalyvavęs šioje viktorinoje. Tai buvo tarsi žvalgyba mūšiu. Į finalininkų grupę nepateko. Tačiau ir nesisielojo. Apsiprato su aplinka,  iš arti pajuto tą atmosferą televizijos studijoje ir... pradėjo svajoti, ruoštis kitų metų viktorinai. Taip jis ir padarė: užsiregistravo kandidatu, be problemų pateko į viktorinos dalyvių būrį.
- Viktorinoje Martynas pasirodė toks, koks yra: nepuolantis į kraštutinumus, tačiau ramiai, ryžtingai siekiantis tikslo. Jis nei smarkiai pirmavo, nei atsilikinėjo - tik susikaupęs, nesiblaškydamas siekė parodyti tai, ką sugeba, ką žino, - sako gimnazijos direktorius A. Čepulis.
Klausiu Martyną:
- Kada tu pajutai, kad iš tikrųjų gali tapti nugalėtoju, kad tai jau visiškai realu?
- Paskutiniame finalinio turo etape, kai likau varžytis su abituriente, regis, iš Kretingos rajono. Buvau pastebėjęs, kad ji silpnesnė tiksliųjų mokslų srityje. Taigi,  pasirinkdamas klausimus iš tiksliųjų mokslų, net tuo atveju, jeigu aš neatsakyčiau, vargu ar atsakytų ir ji. Taip ir buvo.
Martyno žinios buvo visapusiškesnės.
Tada pati maloniausia žinia: Martynas Gudeliauskas tapo  Lietuvos tūkstantmečio abiturientu. Gėlės, sveikinimai, diplomas, dovanos, be kita ko, ir nešiojamasis kompiuteris...
Koks mielas, skambus akordas atsisveikinant su gimnazija!
Gimnazijos koridoriuje yra vitrina, kurioje  tarp  įvairių  taurių, medalių, diplomų ženklią vietą užima Martyno prizai. Du kartus per pastaruosius dvejus metus jis buvo pripažintas labiausiai prisidėjusiu prie gimnazijos garsinimo Kaišiadorių rajone, Lietuvoje.
Tapo tradicija birželio 1- ąją - Vaikų gynimo dieną  Savivaldybės rūmų salėje pagerbti geriausius rajono moksleivius, kurie sėkmingiausiai pasirodė olimpiadose, viktorinose, konkursuose. Sambūryje pirmasis prieš salę buvo iškviestas  Martynas Gudeliauskas.  Jam atminimo dovaną, padėkos raštą įteikė rajono savivaldybės meras  Romualdas Urmilevičius. Buvo apdovanoti ir mokytojos A. Sadauskienė, D. Gelažienė, mokyklos direktorius A. Čepulis. Ne tik Rumšiškės, bet ir visas rajonas didžiuojasi, kad turi tokį gabų, darbštų gimnazistą (apie šią apdovanojimų ceremoniją  rašėme „Kaišiadorių aiduose", Nr. 45).
O jis pats be galo kuklus. Net fotografuotis nenori, tik kad reikia, mokytojai kviečia... Vengia draugų, mokytojų, žurnalistų dėmesio.
Ko jau ko, bet spaudos dėmesio turbūt jam nepavyks išvengti. Nes ir neverta, nereikia. Apie talentingus žmones, jų vertingus darbus juk visi nori žinoti, jais didžiuotis. Svarbu, kad tik būtų už ką.  O kas gi  iš Martyno aplinkos nesitiki kad  viskas bus gerai, kad  jis visus savo sugebėjimus paskirs kilniems, reikšmingiems darbams.
Sėkmės, Martynai Gudeliauskai!

Rašyti komentarą
  • Kaišiadorių aidai neatsako už komentarų turinį ir jų neredaguoja
  • Kaišiadorių aidai pasilieka teisę pašalinti komentarus, kurie nesusiję su tema, necenzūriniai, pasirašyti kitu asmeniu, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia LR įstatymus.
  • Už komentarus tiesiogiai atsako juos skelbiantys asmenys, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą, raginimus nuversti teisėtą Lietuvos valdžią bei kitokius neteisėtus veiksmus.
  • Kaišiadorių aidai bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis ir jų prašymu suteiks duomenis apie skaitytoją, paskelbusį įstatymus pažeidžiantį komentarą
Vardas:
Komentaras:



Saugumo kodas: Code


Peržiūrėta: 7367

Komentarai (4)
2011-09-02 22:06
Saunuolis Martynas :) Tokiu mokiniu maza yra ;)
Milda Naveikaite
2011-06-21 12:15
Didžiuojamės Tavimi Martynai. Sėkmingos ateities!
Teta iš Zarasų
2011-06-15 20:50
Atsiprašau: kitus...
Kristina
2011-06-15 20:49
Kuklus, bet gerbiantis save ir kutus, einantis savo keliu, rimtas, jautrus. Sėkmės ateityje.
Kristina
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2011 liepos 08, penktadienis )