Kviečiame kartu pakeliauti Kruonio apylinkėmis, apsilankyti Kruonio miestelyje, Kalviuose, Darsūniškyje, kitose gyvenvietėse.
Šiuo maršrutu važiavome rugpjūčio mėnesį, praėjus keletui dienų nuo praūžusių vėtrų, škvalų.  Ir nors daugelyje vietų buvo liūdna stebėti audros pasekmes, tačiau ir tai neužgožė gamtos, miškų, apylinkių kraštovaizdžio grožio. Grįžome su gerais įspūdžiais.
„Kruonio HAE“ - turbūt daugelis žmonių taip atsakytų į klausimą „Ką žinai apie Kruonį?“ Tačiau ne tik šis XX amžiaus technikos paminklas, kurio dėka Kruonio miestelio herbe naudojamas žaibo motyvas, turėtų pritraukti smalsių keliautojų dėmesį.
Kruonio miestelio istorija siekia tolimus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus ir siejama su garsia Lietuvos didikų gimine - Oginskiais. Atvykstančiuosius pasitinka baltos bažnyčios bokštai, išnyrantys virš miestelio namų, medžių. Kruonio Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės bažnyčia įdomi ne tik architektūra, bet ir savo istorija. Šioje vietoje Teodoras Bogdanas Oginskis 1610 metais pastatė pirmąją Lietuvoje unitų (pravoslavų) bažnyčią. Vėliau prie jos įsteigtas vienuolynas, kuris po poros šimtmečių buvo panaikintas, vienuoliai išsikėlė. Galiausiai ši bažnyčia buvo grąžinta katalikams. Kruonis nuo seno žinomas kaip daugiatautis miestelis. Čia gyveno lietuviai, lenkai, karaimai, totoriai, rusai... Iki šios dienos miestelio pakraštyje (Slavų gatvėje) išlikusi medinė cerkvė.
Kruonio miestelyje patariame aplankyti Kruonio pilies liekanas (greta Kruonio gimnazijos). Griuvėsiai - tai XVII a. pradžioje pastatytų Oginskiams priklausiusių renesansinio stiliaus rūmų liekanos. Istoriniuose šaltiniuose teigiama, jog kažkada stovėję rūmai buvo ištaigingi, gražūs, su prabangiomis menėmis. Deja, iki šių dienų išliko tik keletas sienų fragmentų.
Šalia Kruonio esantis Gojaus miškas taip pat vertas dėmesio. Gamtos mylėtojams patiks pasivaikščioti miško takeliais, o besidomintiems istorija - pagilinti žinias. Gojaus miškas - tai didžiausia žinoma partizanų laidojimo vieta rajone. Čia gali būti palaidota nuo 40 iki 60 partizanų. Lietuvos liaudies buities muziejaus darbuotojų V. Markevičiaus ir E. Morkūno iniciatyva čia sukurta kompozicija - pastatyti 2 kryžiai, o vėliau prie medžių pritvirtinta dar 30 kryželių. Tame pačiame miške yra Kaišiadorių miškų urėdijos įrengta Gojaus poilsiavietė. Čia galima atsipūsti ir aptarti pamatytas vietas. Tiesa, kai važiavome, miškas buvo stipriai nukentėjęs nuo siautusios audros - keliukas ir visa poilsiavietės teritorija buvo užversta medžiais.
Pabuvoję Kruonio miestelyje keliaujame toliau. Užsukame į netoli Kruonio esantį Migonių kaimą. Migonių kaime, Kruonės upės kairiajame krante, galima pamatyti Migonių piliakalnį. Piliakalnis apipintas įvairiomis legendomis. Pasakojama, kad piliakalnį švedai kepurėmis supylė, kad jame yra užburta karalaitė, kad pagonys ant piliakalnio aukas degindavo...
Toliau maršrutas veda į Kalvius. Neprivažiavę Kalvių sustojame prie buvusio Kalvių dvaro svirno. Tai vienintelis išlikęs statinys iš kažkada čia buvusio dvaro, kuris priklausė Vavžeckių, Chrapovickių ir Pliaterių giminėms. Didelį įspūdį palieka Kalvių Šv. apaštalo Antano Paduviečio bažnyčia, pastatyta ant Kalvių ežero, didžiausio mūsų rajone, kranto. Tai bažnyčia, išsiskirianti savo architektūra, forma. Bažnyčia apskrita (dar vadinama rotondine). Dar viena tokio tipo bažnyčia yra Sudervėje (Vilniaus rajone). Bažnyčia, pastatyta apie 1800 metus didikų Tomo ir Juzefos Vavžeckių lėšomis vietoj sudegusios medinės bažnyčios.
Iš Kalvių sukame link Darsūniškio. Pakeliui apsilankome Vilūnuose, Tado Orvydo statytoje Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje ir prie Vilūnų koplytėlės. Norintys pabūti arčiau gamtos į Vilūnus gali važiuoti per Kalvių mišką vedančiu keliuku. Šį kartą pabijojome audros padarinių ir keliauti mišku nesiryžome - jau buvome susidūrę su kelią užtvėrusiais nuvirtusiais medžiais.  Taip pat stabtelime prie Šv. Jono koplytėlės Užgirėlyje. Pasiekiame Darsūniškį. Visai prie pat Darsūniškio, miške, yra išlikusios žydų kapinės.
Darsūniškis pasitinka labiausiai visuomenei žinomais objektais - miestelio vartais. Karta iš kartos perduodavo pasakojimus apie miestelį niokojančius gaisrus, todėl maždaug 1818 m. darsūniškiečiai nutarė prie visų trijų kelių, vedančių į Darsūniškį, pastatyti šventuosius vartus, pro kuriuos negalėtų prasibrauti jokia ugnis. Atvažiuojančius pasitinka Šv. Jurgio, Šv. Agotos ir Šv. Kazimiero vartai. Atgauti jėgas ir nusiplauti kelio dulkes padės mineralinis šaltinis, esantis šalia kelio Užgirėlis - Darsūniškis. Tyrimai parodė, kad Darsūniškio šaltinio natūrali sudėtis atitinka mineralinio vandens sudėtį.
Sustojame prie Šv. Kazimiero vartų. Prie Nemuno prasideda per visą kaimą einantis pylimas, dar vadinamas polderiu, saugantis gyvenvietę nuo upės vandens, kurios lygis pakilo pastačius Kauno HE. Pylimu galima pasivaikščioti, pasigrožėti Nemuno pakrantėmis, kraštovaizdžiu. Mėgstantys pasigėrėti gamta gali pasidžiaugti čia pat gyvenančia gulbių šeimyna, stebėti kitus vandens paukščius.
Kiek tolėliau stovi paminklas, žymintis Darsūniškio pilies vietą ir primenantis garbingus LDK laikus. Viduramžiais Darsūniškis buvo svarbiausia šio regiono gyvenvietė, čia  didysis kunigaikštis Vytautas rašė vieną paskutinių savo laiškų, kviesdamas Ordino magistrą į karūnaciją. Gyvenvietės centre - bažnyčia ir akmenų mūro varpinė. Išvažiuojant iš Darsūniškio link Kruonio galima stabtelėti prie Darsūniškio akmens.  Anksčiau čia buvo pritvirtinta memorialinė lenta apie Antrojo pasaulio karo pabaigos mūšius. Greta Darsūniškio akmens yra keliukas, kuriuo galima pasiekti Lapainios kaimą. Tai senas kaimas, kuriame galima rasti senosios kaimo architektūros pėdsakų.
Kelionės pabaigoje aplankome senovės baltų laidojimo vietą - Atmainų (Darsūniškio) pilkapyną, kurį surasti buvo nelengva net ir naudojantis šiuolaikinėmis navigacijos priemonėmis. Bet, vedami ryžto ir intuicijos,  dideliame plote  pamatome mūsų protėvių paliktus pėdsakus. Visoje pilkapyno teritorijoje suskaičiuojama apie 200 pilkapių, kuriuos žmonės vadindavo Milžinkapėmis.
Artėjame prie maršruto pabaigos - važiuojame link Kruonio, o nuo čia jau sukame link namų.
Norintys dar gali kelionę tęsti ir nuvykti prie Maisiejūnų piliakalnio. Čia siūlome nepatingėti ir būtinai užkopti ant piliakalnio ir pasidairyti po apylinkes: greta Kruonio HAE, prasideda Kauno marios.
Ką tik nubėgo vasara... Norintiems dar pake-liauti, pasidžiaugti žaluma, pasigėrėti gamta ir mūsų rajono apylinkėmis siūlome dar pakeliauti. O jei prireiktų informacijos apie lankytinas vietas, kviečiame užsukti pas mus, į Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centrą.
Keliaujantiems linkime malonių įspūdžių...

Išlikę griuvėsiai mena kadaise stovėjusią pilį	Kruonio bažnyčios bokštai
Prie visų kelių vedančių į Darsūniškį stovi vartai koplytelės	Iš tolo pasitinka baltosios bažnyčios bokštai
Kalvių bažnyčia išsiskirianti neįprasta forma	Migonių piliakalnis
Susidūrėme su praūžusios audros padariniais	Vilūnų koplytėlė