Kaišiadorių aidai - Pažinimo erdvės. Daugiau nei festivalis.

Naujienos

Archyvas

Redakcija

Reklama

Skelbimai

Privatumo politika

Šiuo metu 4 skaitytojai

2026 lapkričio 06, penktadienis

Pažinimo erdvės. Daugiau nei festivalis.

Romualda SUSLAVIČIENĖ
2026 rugsėjo 25, penktadienis
Kiek veidų turi mūsų ieškoma tiesa? Agnė Muralytė monospektaklyje UMAMA prie A. Brazausko gimnazijos. Astos Sabonytės nuotr. Sunku būtų nepastebėti, kad kultūrinis gyvenimas Kaišiadorių krašte auga ne tik kiekybine, bet ir kokybine prasme. Tai ir žymių menininkų, kurių kūryba keliauja ne tik po Lietuvą, parodos miesto kultūros centre; ir savo forma bei turiniu patraukiantys įvairios tematikos renginiai; įveiklintos naujos, netradicinės erdvės bei, kas anksčiau tebuvo tik svajonė – tęstiniai, kelias dienas vykstantys renginiai, paverčiantys Kaišiadoris tarsi kultūros sala, kupina naujų, netikėtų atradimų. Vienas tokių – rugsėjo 11-13 dienomis miestą užkariavęs scenos menų festivalis SOLO, apie kurį geriau nepasakysi, kaip kad jį pristato patys festivalio rengėjai – Kaišiadorių kultūros centras: „Vienas žmogus. Viena scena. Viena tikrovė. SOLO gimsta iš drąsos. Drąsos būti vienam scenoje – be dekoracijų, be kolektyvo, be kaukių. Vien tik su savo kūnu, balsu, istorija. Tai ne vienatvė – tai galia. Šiame festivalyje pristatomi autentiški solo pasirodymai: scenos menų įvairovė, kurioje susitinka vienas asmuo ir žiūrovas. Kai vienas žmogus scenoje išdrįsta būti tikras – šimtai salėje atpažįsta save. SOLO yra daugiau nei festivalis – tai kvietimas žmogui išdrįsti. Išdrįsti būti vienam. Išdrįsti kalbėti savo balsu. Čia dingsta išorinės atramos ir lieka tik tai, kas svarbiausia – tikrumas. Šiame festivalyje susitinka drąsa, tylos jėga ir menas, kuris skamba ne garsu, o vidiniu virpėjimu.“ Pirmą kartą Kaišiadoryse vykęs toks festivalis ne tik pažėrė visą glėbį spektaklių, bet ir praplėtė teatro suvokimą apskritai, parodė, kad ir vienas žmogus, vienas atlikėjas gali įkūnyti ištisus pasaulius ir paskatinti iš naujo braižyti savo sielos žemėlapio linijas, nes pats paslaptingiausias ir didžiausių netikėtumų kupinas pasaulis yra kiekvieno mūsų viduje. Dėmesys vaikams ir jaunimui Kaip jau tapo įprasta pastaraisiais metais, ir šis festivalis vyko įvairiose erdvėse – pagrindinėje Kaišiadorių kultūros centro salėje ir salėje antrajame aukšte, Algirdo Brazausko gimnazijos aktų salėje ir parko aikštelėje šalia gimnazijos. Kad monospektaklių dvasia bei išraiškos formos paliestų kuo didesnę žiūrovų auditoriją, jų tematika pritaikyta įvairaus amžiaus žmonėms. Ypač džiugu, kad ir šį kartą dėmesio netrūko patiems jauniausiems žiūrovams – vaikams. Daugeliui mažųjų kaišiadoriečių pirmoji pažintis su monospektaklio žanru tapo talentingos jaunos aktorės, tyrėjos, teatro mokytojos, bufonės (bufonas – komiškas teatro personažas, – aut. past.) Gabrielės Penčylaitės užkrečianti vaidyba M. Mažėtytės-Asanauskienės spektaklyje „Nojau! Laivas!“ Simboliška, kad po Algirdo Brazausko gimnazijos stogu jaunimas turėjo galimybę stebėti jiems skirtą monospektaklį „Avinai“ (rež. Justas Tertelis) su aktoriumi Raimondu Kleziu, taip pat čia laukė monospektaklio „Kolekcionierius“ (rež. Asta Simonaitė) debiutas su Viktoru Stanislovaičiu. Naujų spalvų festivaliui suteikė ir monospektaklis „UMAMA“ (aktorė Agnė Muralytė), kurio herojei tenka atsakyti į klausimą, kada paklusnumas, rūpestis kitais pamirštant save tampa pavojingas... Apie tai, ką išgyvena jaunas žmogus ieškodamas savo vietos ne visuomet tobulame pasaulyje – aktoriaus, režisieriaus ir edukologo R. Kleizio monospektaklis-edukacija „Beveik laimingas“. Tai – Jurgio Kunčino romano „Tūla“ interpretacija , tad, be savo turinio, dar ir puikus pavyzdys, kaip literatūros kūrinys įžengia į teatro sceną. Per visas tris festivalio dienas jo dalyviai į save sugėrė visą puokštę išgyvenimų, bandydami atrasti savo poziciją ar atpažinti asmeniškas patirtis monospektaklių gvildenamose temose: nuo moters-meninkės, kurią skandina pareigos, buitis, visuomenės stereotipai („Doros balsas“, aktorė Indrė Endriukaitytė) iki daugiau brandaus amžiaus žiūrovui skirto „PRAeis“ (Justas Tertelis), kur aktorius, pats būdamas ir dramaturgas, praskleidžia šiandieninio teatro pasaulio užkulisius. Susidomėjimo susilaukė ir latvių režisierės D. Kaijakos monospektaklis su aktore Goda Piktyte „Mergaitės ir berniukai“, kuriame meistriškai perteiktos meilės, motinystės, ambicijų ir netekties temos, tokios artimos veikliai šiuolaikinei moteriai, ieškančiai, kaip padalinti save tarp profesinių siekių ir šeimos. Taip pat žiūrovams padovanota neeilinė galimybė dalyvauti monospektaklio „(NE)desertiniai“ debiute; pamatyti netradicinį, iš dalies dokumentinį audiovizualinį performansą „Restore“, kuriame aktorės Indrės Endriukaitės vaidyba pynėsi su ekrane demonstruojama dokumentika. Nepamirštami susitikimai SOLO – tai ne tik apie aktorius, ne tik apie spektaklius, bet ir kitų žanrų atstovus, kurie, nešini savo kūrybos vaisiais, į akistatą su publika stoja vieni. Festivalio programą labai prasmingai papildė garsus svečias – vizionierius kompozitorius, dirigentas, pianistas Gediminas Gelgotas, atlikęs autorinį solo fortepiono rečitalį. Šis vienas ryškiausių šiuolaikinės klasikinės muzikos kūrėjų pažįstamas ir vertinamas Berlyno, Leipcigo, Paryžiaus bei kitų Europos šalių muzikos gerbėjų. Vilniaus miesto NICO ansamblio įkūrėjas ir meno vadovas yra grojęs ir Popiežiui Pranciškui, Dalai Lamai. Tokio lygio menininkas Kaišiadorių scenoje – labai brangi dovana. Kaišiadoriečiams buvo malonu ir miela festivalio scenoje susitikti ir su savo kraštiečiu, čia augusiu, lankiusiu mokyklą moderniosios magijos kūrėju Algimantu Frankoniu, į festivalį atvykusiu su iliuzijų spektakliu „Magija gyvai“. Tai – moderni magija, kuri žavi ne tik žaismingai kuriamais stebuklais, improvizacija, bet ir tuo, kad į veiksmą subtiliai įtraukiami ir žiūrovai. Norintiems pažinti iš arčiau Kaišiadorių kultūros centras jau nebe pirmi metai teatro festivaliuose suteikia galimybę ne tik grožėtis, semtis emocijų bei plėsti kultūrinį akiratį stebint menininkų pasirodymus, bet ir įgyti norimų įgūdžių, praktiškai prisiliesti prie dominančių meno formų. Ne išimtis ir šiųmetinis SOLO, kurio metu teatro gerbėjai pakviesti dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse. Dramos terapijos dirbtuvėse su renginių režisiere, dramos terapiją dėstančia Vilniaus universiteto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantams Audrone Masiukiene bandyta pažvelgti į savo vidinį pasaulį per įvairius teatro žaidimus, judesį, vaizduotę, vaidmenį ar improvizaciją; gilintis, kaip šių metodų pagalba galima padėti sau. Lektorė Jolita Seniūnė surengė praktinį užsiėmimą „Emocinis ugdymas objektų pagalba“. Į šias dirbtuves susirinkę kaišiadoriečiai ne tik sužinojo, kaip paprastus ar nepaprastus objektus pasitelkti į pagalbą emociniam ugdymui, bet ir praktiškai juos išbandė, kad galėtų juos sėkmingai pritaikyti savo veiklose. * * * Festivalis SOLO į Kaišiadorių krašto kultūrinį gyvenimą įrašė dar vieną prasmingą puslapį, už kurį ačiū Kaišiadorių kultūros centrui. Tai jo komanda subrandino šią Audriaus Karečkos pasiūlytą idėją ir parengė projektą, konkurse pelniusį dalinį Lietuvos kultūros tarybos finansavimą. Festivalį taip pat parėmė ir rajono savivaldybė, tad visas tris dienas vykę renginiai buvo nemokami.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2026 rugsėjo 25, penktadienis )

Europos Pulsas

Medijų rėmimo fondas remia „Kaišiadorių aidų“ projektus: veiklos – 22 929 Eur, „Laikmečio žingsniai Kaišiadorių krašto kultūros erdvėje“ – 10 800 Eur.

Laikmečio žingsniai Kaišiadorių krašto kultūros erdvėje

Kaišiadorys trijų etnografinių regionų sankirtoje

Politinės reklamos skaidrumo pranešimai