Kaišiadorių aidai - Parodos. Stiklo magija žavėsimės iki lapkričio

Naujienos

Archyvas

Redakcija

Reklama

Skelbimai

Privatumo politika

Šiuo metu 9 skaitytojai

2026 lapkričio 06, penktadienis

Parodos. Stiklo magija žavėsimės iki lapkričio

Angelė RABAČIAUSKIĖNĖ
2026 rugsėjo 25, penktadienis
Menininkas Viktoras Dailidėnas savo kūrinių iš stiklo parodoje. Angelės Rabačiauskienės nuotr. Kaišiadoryse jau daugiau kaip dvi savaites veikia menininko Viktoro Dailidėno „Stiklo paroda XII“, kurioje pristatomi nuostabūs naujausi jo eksperimentiniai stiklo reljefai, sieniniai pano ir erdviniai objektai, demonstruojantys nepaprastą menininko talentą ir techninį meistriškumą. Nieko panašaus anksčiau nemačius, neįmanoma nesižavėti Kaišiadorių kultūros centro foje ir salės antrajame aukšte eksponuojamais menininko iš stiklo sukurtais kūriniais, žinant, kokia trapi medžiaga yra stiklas, kur kartu kontrastuoja medžiagos trapumas ir tvirtumas: žvilgsnius traukia ir nuostabą kelia tvirti paviršiai, spindintys juoda ar aukso spalvomis, bei trapūs ir permatomi šerkšno raštais išmarginti kūriniai. Šiltai parodos dalyvių sutikto menininko Viktoro Dailidėno parodą pristatęs Kaišiadorių kultūros centro režisierius Audrius Baniūnas paaiškino, jog į šį rugpjūčio 19–22 dienomis Kaišiadoryse keturias dienas vykusį festivalį „ARS MIX 2026“, finansuojamą Lietuvos kultūros tarybos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės, nuspręsta pakviesti pačius išskirtiniausius menininkus, kurie Kaišiadorių miesto gyventojams ir svečiams savo pačių pasirinktose erdvėse galėtų pristatyti įvairaus žanro kūrinius. „Šis projektas yra išskirtinis, – sakė A. Baniūnas, – nes jo tikslas – lavinti miesto ir rajono žmones. Žodis lavinti čia yra labai svarbus, nes tai yra toks lavinimas, kuriam žmogus ne iš karto pasiduoda. Kodėl apie tai kalbu? Natūralu, kad šis festivalis sulaukė savotiško pasipriešinimo, neigiamos reakcijos, turiu galvoje menininko Martyno Gaubo skulptūrą „Lietuvaitė“, eksponuotą prie Kaišiadorių kultūros centro. Noriu pasakyti, nereikia nieko baimintis ar piktintis, ji nėra Trojos arklys ir iš jos jokie baubai neišlys per naktį. Kontekstas toks: Pandoros skrynia jau seniai atidaryta ir visos blogybės pasaulyje jau yra išsilaksčiusios. Tad turėtume vertinti ir branginti menininkus, o ne priešingai“. * * * Po tokios įžangos apie festivalį – tikrą „menų kokteilį, kurio ingredientai svaigina idėjomis ir emocijomis“ – Audrius Baniūnas supažindino su pagrindiniais menininko ir kūrėjo Viktoro Dailidėno gyvenimo ir kūrybos faktais. Užaugo jis Panevėžyje menininkų Jono ir Lidijos Dailidėnų šeimoje. Panevėžio dailės mokykloje mokėsi keramikos. Stiklininkystės amato mokslus 2000 m. baigė Kauno J. Vienožinskio kolegijoje, dailiojo stiklo katedroje (dėst. S. Grabliauskaitė). Vitražo specialybės studijas tęsė Vilniaus dailės akademijoje, kur 2004 m. baigė bakalauro, 2006 m. – magistro studijas (dėst. A. Dovydėnas). Pasak V. Dailidėno, Akademija jam davusi daugiau meninių impulsų, tuo tarpu visas reikalingas technologines žinias (stiklo pūtimas, liejimas, lydymas) gavęs tik Kaune. Jis – Lietuvos dailininkų sąjungos (2009) bei Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (2016) narys. „Aš esu stiklo menininkas“ Taip apie save atsiliepė Viktoras Dailidėnas, pabrėžęs, jog kartais derina metalą su stiklu, o daugiausiai – medį su stiklu, nes jam patinka medis. Jis taip pat drąsiai dirba su storais, kokybiškais stiklo lakštais ir į stiklą žvelgia ne kaip į dekoratyvią taikomojo meno medžiagą, o kaip į skulptūrinę materiją. „Noriu prikelti paprastą stiklą naujam gyvenimui, kad jis prabiltų į žiūrovą ir pradėtų pasakoti istoriją, – sakė Viktoras Dailidėnas, pabrėžęs, jog daugiausiai kuria savo studijoje Vilniuje. „Ši paroda, – kaip rašoma jo parodos anotacijoje, – atveria išskirtinį Viktoro Dailidėno meninį pasaulį – drąsų eksperimentinį požiūrį į stiklą kaip skulptūrinę medžiagą. Nuolat eksperimentuodamas su stiklu menininkas tobulina savo stilių ir techniką, tačiau išlieka ištikimas pagrindinei savo jėgai – gebėjimui sujungti konceptualų gylį su vizualiniu paveikumu. Jo kūryba dažnai įkvėpta gamtos ir gyvybės formų, atspindi šiuolaikinį jautrumą ir kelia šiandienos žmogui aktualius klausimus“. Savo kūryboje Viktoras Dailidėnas nevengia eksperimentų su šiuolaikinėmis tendencijomis, todėl vienas iš pirmųjų Lietuvoje ėmėsi architektūrinio meninio stiklo technikos. Ta tema jis ne tik parašė magistrinį darbą, bet ir nuo 1997 metų dalyvauja įvairiose stiklo parodose Vokietijoje, Slovėnijoje, JAV, Latvijoje bei Lietuvoje. Jo stiklo kūrinių bei vitražų galima rasti visuomeniniuose bei privačiuose interjeruose bei eksterjeruose. Iš kur toks pomėgis? „Mano abu tėvai – Jonas Dailidėnas ir mama Lidija Dailidėnienė yra tapytojai, – paaiškino jis, pridūręs, jog tėtis jau ilsisi Amžinybėje, o jo sesuo, menotyrininkė, gyvena Paryžiuje. – Esame menininkų šeima, tokia mūsų dinastija“. Nuoširdžiai savo kūrybą pristatęs ir atsakęs į parodos dalyvių klausimus, menininkas pabrėžė, jog ypatingą dėmesį skiria ekspresyviam medžiagos ir šviesos santykiui. Kurdamas sieninius reljefus, pano bei bareljefus, stengiasi išnaudoti stiklo skaidrumą, taip sukurdamas optinį gylį. V. Dailidėno darbuose ryškūs ne tik gamtos motyvai, bet ir mistinės bei filosofinės temos, o kūrinių pavadinimai („Šerkšnas“, „Morgana“, „Stebėtojai“ ir kt.) puikiai atspindi šią mistiką. Prisipažinęs, jog jį labai traukia augalija, jos gyvybingumas, gebėjimas užvaldyti erdvę, jis atkreipė dėmesį ir į jo sukurtuose stiklo induose augančius daugiamečius bonsus, turinčius 18 ar daugiau metų. Architektūrinėse erdvėse menininkas yra sukūręs įvairių vitražų, tokių kaip „Augalinė kompozicija“, reprezentuojančių jo, kaip profesionalaus VDA vitražo magistro, įgūdžius. * * * Įdomu po parodos pristatymo buvo pasiklausyti ir V. Dailidėno pasakojimo apie kuriamų stiklo reljefų bruožus ir ypatybes, stiklo reljefą, kaip vieną iš svarbiausių ir labiausiai išvystytų jo kūrybos sričių. Menininkas, save įvardijęs ne tik stiklo kūrėju, bet ir skulptoriumi, savo kūriniuose nevengia ir gamtos motyvų, jo bareljefuose galima pamatyti žmogaus figūrų ar veidų siluetų. Ryškus to pavyzdys – vitražisto Kazio Morkūno šimtmečiui sukurtas reljefinis portretas. Kūrėjas sakė, jog reljefams dažnai naudoja perdirbtą stiklą, paaiškino, kaip gaunamas spalvotas stiklas ir kaip jis eksperimentuoja kurdamas reljefus. Neatsitiktinai jo reljefiniai darbai sulaukia didelio interjero dizainerių dėmesio kaip unikalūs sienų dekoro elementai.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2026 rugsėjo 25, penktadienis )

Europos Pulsas

Medijų rėmimo fondas remia „Kaišiadorių aidų“ projektus: veiklos – 22 929 Eur, „Laikmečio žingsniai Kaišiadorių krašto kultūros erdvėje“ – 10 800 Eur.

Laikmečio žingsniai Kaišiadorių krašto kultūros erdvėje

Kaišiadorys trijų etnografinių regionų sankirtoje

Politinės reklamos skaidrumo pranešimai