Kaišiadorių aidai - Kaišiadorių krašto žmonės. Gydytoja Asta Kasmauskienė: ,,Gali nuveikti labai daug, kai myli ir esi mylimas“

Naujienos

Archyvas

Redakcija

Reklama

Skelbimai

Privatumo politika

Šiuo metu 2 skaitytojai

Archyvas

2026 spalio 23, penktadienis

Kaišiadorių krašto žmonės. Gydytoja Asta Kasmauskienė: ,,Gali nuveikti labai daug, kai myli ir esi mylimas“

Laima KMELIAUSKIENĖ
2026 rugsėjo 12, Šeštadienis
Asta nuo vaikystės žinojo, kad bus gydytoja. Asmeninio archyvo nuotr. Asta seniai paliko Žiežmarius, kuriuose, rodos, dar dūksta vaikystė Sodų gatvėje, kur dar itin gyvi prisiminimai apie mokyklinius metus, vainikuotus aukso medaliu, kur kvatoja jaunystė, kur blyksi nedrąsios pirmosios meilės kibirkštėlės. Tačiau dabar, jau keletą metų, Asta Kasmauskienė, gyvenanti pajūryje, dažnai užsuka į Žiežmarius, kuriuose kaskart aplanko mylimą tėtį Vytautą Vansevičių ir kitus brangius žmones. Kaip neužlėksi, jei įpareigoja ne tik ilgesys, bet ir dažni skrydžiai iš Kauno ar Vilniaus profesiniais reikalais. Juk Žiežmariai – visada pakeliui! Asta Kasmauskienė, kilusi iš mažo miestelio, šiandien – medicinos gydytoja, tarptautinė lektorė ir estetinės bei regeneracinės medicinos specialistė, daugiau kaip 33 metus savo profesinę veiklą grindžianti mokslu, klinikine patirtimi ir pagarba odos biologijai. Mudvi – žiežmarietės, tad ir susitikimas redakcijoje buvo ilgas, pilnas bendrų prisiminimų, o pokalbis – itin nuoširdus ir atviras. Per daug atviras, kad kai kurie moters gyvenimo epizodai patektų į publikacijos lauką. Ką įskiepijo tėvai „Esu Vansevičiūtė, su „s“, ne su „c“ raide, – susitikimo pradžioje šypsosis Asta Kasmauskienė. – Buvo režisierius Henrikas Vancevičius, tėtis kažkada pasakojo, tolimas giminaitis. Raidžių asimiliacija...“ Jos tėvai – mūsų krašto žmonės. Deja, mama Marijona prieš kelerius metus išėjo į Amžinybės platybes... „Tėvelis – iš Būdiškių kaimo, visada važiuojant kartu link Kauno, rodo savo tėviškę. Ten jis praleido gražius vaikystės metus, labai puikioj, draugiškoj šeimoj gyveno. Mamytė iš Pakertų kaimo, Gudzinskaitė. Paskui mano tėveliai visą laiką gyveno Žiežmariuose. O aš save laikiau vilniete, nes gimiau gimdymo namuose Vilniuje, – juokiasi Asta. – Mamytė daug metų dirbo mokytoja Žiežmarių vidurinėje mokykloje, dėstė rusų kalbą ir literatūrą. Buvo graži, įdomi, sakyčiau, labai stipraus charakterio. Labai mylėjo savo darbą. Ir ją mokiniai mylėjo, įdomiai vesdavo pamokas – puikiai atsimenu, nes ji ir man dėstė kai kuriais metais, o vienuoliktoje klasėje, kai buvo baigiamieji egzaminai, ji kelis mėnesius buvo mano klasės auklėtoja. Man kažkaip buvo keista... Kiek atsimenu nuo mažens, mama visada auklėdavo – tu negali puikuotis! Niekada man nedarė nuolaidų mokykloje, net daugiau spaudė nei kitus, kartais grįžusi iš mokyklos net verkdavau. Mama labai stengėsi būti teisinga, kad aš neišsiskirčiau klasėje iš kitų. Bet man nebuvo lengva. Tėtis daug metų dirbo Sodininkystės tarybiniame ūkyje inžinieriumi.“ – Žodžiu, augai inteligentų šeimoje. Prieš keletą dešimtmečių buvo kitoks ir inteligentijos vertinimas. Pagarbesnis, – sakau. – Tu teisi. Mokytojas, gydytojas – su pagarba tardavai šiuos žodžius. Dabar požiūris į mokytoją, į gydytoją pasikeitęs, apskritai žmonių požiūris vienas į kitą pasikeitęs. Įvyko begalinė transformacija. Manau, kad susvetimėjimas vyksta tarp artimiausių žmonių, jau nekalbant apie kitus, galbūt dėl technologijų gausos, gal ir dėl greito gyvenimo tempo, empatijos stygiaus. Gaila, kad dingsta tokios vertybės kaip pagarba, meilė. – Pasikeitė vertybės arba jų, kai kurių tradicinių, iš viso nebeliko. – Manau, kad tai priklauso nuo šeimos, nuo to, kokios tau vertybės vaikystėje įdiegtos. Vis tik vaiko charakteris formuojasi iki 12-os metų, tai, ką tu jam įdedi, jis pasiima, o po to iš aplinkos norės – pasiims arba ne. (Asta šeimoje vyriausia, dar yra trejais metais jaunesnė sesuo Diana, kuri beje, Žiežmarių vidurinę mokyklą taip pat baigė aukso medaliu, ir už vidurinėlę trejais metais jaunesnis brolis Vaidas.) – Kaip supratau, į Žiežmarius dažnai atvažiuoji. – Dabar pradėjau kur kas dažniau, galbūt taip susiklostė gyvenimas – turiu labai daug skrydžių profesiniais reikalais, ir tie skrydžiai būna iš Kauno arba iš Vilniaus, kažkaip pravažiuoti pro namus būtų nepadoru, neužsukti ir neaplankyti tėčio. Ir taip jau kokie 14 metų. – O ar yra nostalgija Žiežmariams, šitam mūsų kraštui? – Yra. Manau, kad jei žmogus nemyli ir negerbia savo šaknų, iš kurių jis išaugęs, yra liūdnoka. Prieš važiuodama į šį susitikimą, prasukau pro Žiežmarius. O Dieve, kokie jie gražūs, pasikeitę! Aš visada ieškau tų vaikystės balų, tų keliukų... Užaugus aš Sodų gatvėje. Ir tėtis iš Obelų gatvės, kur vėliau gyveno, vėl sugrįžo į Sodų gatvę, ir vėl yra laimingas savo kelyje sutikęs nuostabų žmogų Valytę. Šeimoje mes visi turim praeitį, turim dabartį ir turėsim ateitį. Žinome – kaip gimstam, taip išeinam. Ir su tuo reikia labai mokėti taikytis. Ir aš noriu kiekvieną savo gyvenimo etapą gražiai priimti, kaip sakau, „suvirškinti“. Ir tą transformaciją aš matau savo tėtyje – tą išmintį, tą pasiruošimą tam tikriems dalykams. Aš iš jo mokausi, aš iš jo labai daug mokausi. Jis manimi labai didžiuojasi. Ir man smagu, kad jis tą garsiai pasako. Su juo esame labai artimi. Aš jo mergaitė Astutė. Nuo septintos klasės žinojo, kad bus gydytoja Asta dar septintoje klasėje žinojo, kad bus gydytoja, nors tėvai ją matė kitur. Tėtis smarkiai atkalbinėjo, norėjo, kad dukra būtų teisininkė – gal teisėja, gal advokatė. „Neperkalbėjo, aš tikslingai nuo septintos klasės ruošiausi stoti į Medicinos institutą. Mokslai sekėsi, bet aš dar važinėdavau pas korepetitorius į Kauną, du kartus per savaitę. Tėveliai labai stengėsi man duoti viską, patys turėdami kai ko atsisakyti, – pasakoja A. Kasmauskienė. – Mokslas jiems buvo prioritetas – vaikų mokslas, vaikų gerovė.“ Asta mėgo mokytis. „Vaikai eina iš mokyklos ir mato – aš jau sėdžiu prie rašomojo stalo. Ir iki šių dienų taip yra – mokytis man patinka.“ Ir tada – Kauno medicinos institutas. Ir nusivylimas – pirmaisiais metais po vidurinės baigimo ji neįstojo. „Persimokiau, pavargau, – prisipažįsta. – Tais laikais, kai mokyklą baigi aukso medaliu, galėjai laikyti tik vieną stojamąjį egzaminą, bet aš papildomai dar mokiausi ir chemiją, ir biologiją, ir fiziką... Ir stodama susimoviau. Egzamino metu tiesiog norėjau padėti galvą ant suolo.“ Tada mergina tapo Dainių tarybinio ūkio darbininke. „Pakertų kaime auga mano rankomis sodinti beržai – dabar didžiuliai. Kartais pravažiuoji pro šalį ir matai, ką tu po savęs palikai, – medį pasodinai. Daug medžių pasodinau“, – prisiminimais dalinasi moteris. Prabėgus metams, kaip sako Asta, paprasta mergaičiukė iš Žiežmarių, į Kauno medicinos institutą įstojo. Išlaikė biologijos egzaminą, gavo penketą (tuomet tai buvo aukščiausias įvertinimas) ir tapo studente. „Taip pateisinau save. Buvau be galo laiminga, nesuvokdama, kad priešaky laukia labai didelis ir sunkus darbas. Studijos buvo tikrai sunkios, buvo didelis krūvis. Nebuvo visokių ten kompiuterių, mes mokėmės iš bibliotekų literatūros, versdavausi ir iš rusų kalbos. Bet buvo įdomu“, – mintimis sugrįžta į studijų metus. Tai, kas veda į priekį Studijuodama ketvirtame kurse ištekėjo už grupioko (su juo vėliau gyvenimo keliai išsiskyrė), o po dvejų metų, vos spėjusi išlaikyti baigiamuosius valstybinius egzaminus, tą karštą vasarą pagimdė savo pirmagimę Ugnę. Po pusantrų metukų gimė Eglė. Šeima Astos Kasmauskienės gyvenime užima svarbią vietą. Moteris nuoširdžiai didžiuojasi savo dukromis, džiaugiasi savo devynmečiu anūku Linu. Ugnė gyvena Anglijoje, Eglė – Vokietijoje. Beje, tądien, kai kalbėjomės, buvo Ugnės gimtadienis. „Šiandien sveikindama vyresnėlę dukrą gimtadienio proga, sakiau, kad esi tu man ne tik dukra, tu man esi draugė. Mūsų trijų ryšys labai stiprus, – teigia Asta. – Visada joms sakydavau, kad ir kokia situacija nutiktų, išlikite padoriais žmonėmis, išlikite tokie, kad galėtumėte žiūrėti į akis – tiek viena kitai, tiek kitiems žmonėms. Bendrauju su jomis kiekvieną dieną, ir ne po kartą. Ir kiekvienas pokalbis baigiasi „myliu“, „pasiilgau“.“ Šalia jos gyvenimo ir profesinio kelio jau daugelį metų yra vyras Vytautas – artimiausias gyvenimo bendražygis, kurio palaikymas, supratimas, tikėjimas ir nuolatinis paskatinimas siekti užsibrėžtų tikslų yra tvirta atrama tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime. Juos jungia bendros vertybės, bendri pomėgiai, aktyvus gyvenimo būdas ir meilė kelionėms motociklu bei kemperiu. Artimiausių žmonių meilė, pasitikėjimas ir bendrystė įkvepia moterį nuolat tobulėti, drąsiai priimti naujus iššūkius ir išlaikyti gyvenimo pusiausvyrą. „Be meilės – niekaip...“ – įsitikinusi Asta. Pasak gydytojos, kiekvienas pasiekimas profesinėje srityje turi savo kainą, ir visa tai ne tik finansinė išraiška. „Tai – mano laiko sąskaita, mano atostogų sąskaita, mano šeimos sąskaita, – vardina Asta. – Todėl labai svarbu ta antroji puselė, kuri supranta. Ir kai esi iš tų žmonių, kurie arba nori labai gerai, arba išvis niekaip, tai... Aš save stabdau, kad negalima būti perfekcioniste, reikia gerai daryti tą, ką išmanai, nebijoti pasakyti, ko tu nemoki, ko tau reikia. Manau, tai yra žmogaus stiprybė. Aš siekiu, kad mano pacientas būtų patenkintas, kad gaučiau gerą rezultatą ir kad būtų atgalinis ryšys.“ Nuolatinis profesinis tobulėjimas – neatskiriama gydytojos gyvenimo dalis Pagrindinė gydytojos Astos Kasmauskienės profesinių ir mokslinių interesų kryptis – regeneracinė medicina, korneoterapija – kaip pirmasis sėkmingos regeneracijos etapas, odos biologija bei inovatyvūs audinių regeneracijos metodai. Kaip minėjome, ji studijavo Kauno medicinos institute, o studijas baigė jau Kauno medicinos akademijoje, įgydama medicinos gydytojos kvalifikaciją. Per daugiau kaip tris profesinės veiklos dešimtmečius gydytoja A. Kasmauskienė sukaupė išskirtinę klinikinę patirtį estetinės medicinos srityje. Daugelį metų ji profesinę veiklą vykdė ir Lietuvoje, ir Airijoje, reguliariai dirbdama abiejose šalyse ir rūpindamasi savo pacientais. Šiuo metu pagrindinę klinikinę veiklą vykdo Lietuvoje – savo privačiame kabinete Lietuvos pajūryje bei konsultuodama pacientus įvairiuose šalies miestuose. Nuolatinis profesinis tobulėjimas yra neatsiejama jos gyvenimo filosofijos dalis. Siekdama aukščiausių profesinių standartų, ji nuolat gilina žinias tarptautinėse stažuotėse ir mokymuose visoje Europoje: Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Austrijoje, Turkijoje, Serbijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse. Reguliariai dalyvauja tarptautiniuose kadaveriniuose (Cadaver) anatomijos kursuose, kuriuose tobulina pažangias estetinės ir regeneracinės medicinos metodikas. Vos prieš metus, 2025-aisiais, A. Kasmauskienė Romoje baigė Camerino universiteto estetinės medicinos ir terapijos magistrantūros studijas, kurios buvo įvertintos aukščiausiu akademiniu įvertinimu – cum laude. Ir tai dar ne finišas! Šiuo metu ji tęsia akademinį kelią Didžiojo Mančesterio universitete (University of Greater Manchester), kur studijuoja klinikinės estetinės nechirurginės medicinos magistrantūros (MSc) programoje. Anglijoje laukia treji studijų metai... Tarptautinė akademinė veikla užima svarbią vietą jos profesiniame kelyje. A. Kasmauskienė sistemingai tobulina akademinės komunikacijos, viešojo kalbėjimo ir profesinės medicinos anglų kalbos įgūdžius, individualiai mokydamasi su profesoriumi iš Airijos. Kadangi tarptautinės studijos, mokslinė veik-la ir pranešimai medicinos kongresuose vyksta anglų kalba, nuolatinis kalbos tobulinimas yra svarbi jos profesinio augimo dalis. Gydytoja yra tarptautinių medicinos kongresų pranešėja. Ji skaito mokslinius pranešimus tarptautiniuose medicinos kongresuose, dalyvauja ekspertų diskusijose bei klausimų ir atsakymų sesijose, dalydamasi savo klinikine patirtimi su kolegomis iš įvairių pasaulio šalių. Lietuvoje ji skaito paskaitas ir veda praktinius mokymus gydytojams. Ji yra Camerino universiteto Steering Committee narė ir šio universiteto kviestinė dėstytoja. Aktyviai bendradarbiaudama su gydytojais ir mokslininkais iš įvairių pasaulio šalių tiek akademinėje, tiek klinikinėje veikloje, gydytoja nuolat plečia profesinį akiratį ir į kasdienę praktiką integruoja naujausius medicinos mokslo pasiekimus. Klinikinėje veikloje taiko inovatyvius regeneracinės medicinos metodus, ypatingą dėmesį skirdama korneoterapijai, autologinių egzosomų terapijai, odos biologijai ir individualizuotiems gydymo sprendimams. Asta Kasmauskienė yra Lietuvos gydytojų sąjungos narė, Kauno krašto dermatologų ir venerologų draugijos narė bei Klaipėdos regiono Verslių moterų tinklo narė. Aktyviai dalyvaudama šio tinklo veikloje ji įsitraukia į lyderystės, verslumo ir visuomenines iniciatyvas, skatinančias moterų profesinį augimą bei tarpusavio bendradarbiavimą. Ypatingą įspūdį jai paliko galimybė dalyvauti susitikimuose, diskusijose ir pažintiniuose vizituose NATO būstinėje bei Europos Parlamente, kur buvo gvildenamos Europos saugumo, lyderystės, demokratijos ir visuomenės raidos temos. „Šios patirtys dar labiau sustiprino mano įsitikinimą, kad tarptautinis dialogas, bendradarbiavimas ir nuolatinis mokymasis yra neatsiejama profesinio augimo dalis“, – teigia gydytoja. Už profesinę veiklą ir visuomeninį indėlį Asta Kasmauskienė yra pelniusi įvairių įvertinimų bei padėkų, tarp jų – Lietuvos Respublikos pirmosios ponios padėkos raštą. Be profesinės veiklos, ji aktyviai dalyvauja visuomeninėse iniciatyvose, remia labdaros projektus ir prisideda prie organizacijų, teikiančių pagalbą Afrikos bendruomenėms. „Tikiu, kad profesinė sėkmė įpareigoja dalintis žiniomis, padėti žmonėms ir prisidėti prie visuomenės gerovės“, – įsitikinusi medikė. – Tu visko tiek daug darai. Neseniai apgintas ir magistras Italijoje, dabar vėlgi – studentė Anglijoje... Man atrodo, kad tu pati stebiesi savo gyvenimu, – prieinu prie išvados. – Žinai, kada aš nusistebėjau? Kai parašiau į Mančesterį savo CV. Mintyse tu taip neužfiksuoji, suvoki, kai raštu parašai, kiek tu padarei. Nemažai padarei. – Ir kaip įmanoma tiek daug visko aprėpti? –Turi būti disciplina, nuoseklumas, motyvacija. Visur turi būti harmonija, balansas. Ir kaip sugebi priimti situaciją... Vienas baloj matys žvaigždę, kitas – purvą. – Esi optimistė? –Taip. Optimistė, bet vertinu realią situaciją. Kas priklauso nuo tavęs, tu padarysi, bet visa kita – tuos 30 procentų – atiduok, kaip nori, taip įvardink, – Viešpačiui, Dievui, Visatai... Tie 30 proc. priklauso gyvenimo režisieriui. Aš noriu kažką gero po savęs palikti. Deja, nežinai savo gyvenimo vaidmens iki galo ir nežinai šio filmo pabaigos. * * * Gydytojos A. Kasmauskienės mokslinė vizija – tęsti akademinį kelią regeneracinės medicinos srityje, prisidėti prie mokslo pažangos ir kurti įrodymais pagrįstus, inovatyvius gydymo sprendimus. Ji siekia ne tik plėtoti savo mokslinę veiklą, bet ir prisidėti prie šios srities vystymo tarptautiniu mastu. „Tikiu, kad kiekvienas žmogus gyvenime turi savo misiją. Savo misiją matau dalydamasi sukauptomis žiniomis, klinikine patirtimi ir profesinėmis vertybėmis su jaunesniąja gydytojų karta, įkvėpdama atsakingai, etiškai ir moksliškai pagrįstai kurti ateities mediciną, – akcentuoja gydytoja A. Kasmauskienė. – Didžiausia mano profesinė vertybė – žmogus. Tikiu, kad šiuolaikinės estetinės ir regeneracinės medicinos tikslas yra ne tik puoselėti išorinį grožį, bet pirmiausia – stiprinti odos sveikatą, skatinti natūralius biologinės regeneracijos procesus ir gerinti žmogaus gyvenimo kokybę. Nuolatinis mokymasis, pagarba pacientui, atsakomybė ir mokslo pažanga grindžiami sprendimai yra vertybės, kuriomis vadovaujuosi kiekvieną dieną.“ Spalvingi ir laisvalaikio pomėgiai Laisvalaikiu Asta renkasi aktyvų ir kūrybišką gyvenimo būdą. Ji mėgsta slidinėti, vairuoti motociklą, važinėti dviračiu, žaisti lauko ir stalo tenisą. Ne mažiau svarbi jos gyvenimo dalis – knygos, muzika, tapyba ir poezija. Ir gamina skaniai. „Vairuodama motociklą ar mindama dviratį patiriu tikrą laisvės pojūtį – kai lieka tik kelias, vėjas, saulė, grynas oras, lietus, paukščių čiulbėjimas ir mylimas žmogus šalia. Tokios akimirkos leidžia atgauti vidinę ramybę, įkvepia naujiems sumanymams ir padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp intensyvios profesinės veiklos ir asmeninio gyvenimo“, – sako A. Kasmauskienė. * * * Susitikimo pabaigoje Asta parodė keletą savo gydytų, gydomų pacientų žaizdų nuotraukų. „Štai čia – kąstinė žaizda. Taip atrodo po gydymo. Vyras sukandžiojo. Tai pristatinėjau Stambule... O čia – jau po odos persodinimo – gražiai integruojasi. Dar procese...“ – aiškina gydytoja. Didžiuojamės tokiais žmonėmis. Mergaitė iš mažo Žiežmarių miestelio, nuo septintos klasės svajojusi būti gydytoja, šiandien žavinga brandi moteris ir gabi specialistė žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir įvairių šalių akademinėje ir mokslinėje bendruomenėje. Rudens rasa dainuoja Asta KASMAUSKIENĖ Voratinklių mintis Rudens rasa dainuoja. Ir brydė laukuose gili. Su paukščių iškeliavimo giesme Prabunda šventė Tavo širdyje. Dar vienas Tavo juk ruduo... Su smilkiniuos žilais plaukais Ir dar viena raukšle Tavam veide. O, Tėve, leisk tau nusilenkti. Apkabinti. Prisiglausti. Ir priglaust. O, Tėve, leisk tau padėkoti Ir meilės gabalėlį atiduoti – Kad būtum rudeniu sotus, Stipria žiema ateitum, Pavasario žiedais nuglostytum vaikus. Ir degtum vasara karšta. O, Tėve, ar jauti, kokia graži Tavo daina! Tu nešk su ja metus Rudens žolėj. Rasos laše. Ir saulės spinduly. Ir medžių šnaresy. Ir paukščių giesmėje. Gėlės žiede. Voratinklių mintis Rudens žolėj rasa dainuoja...
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2026 rugsėjo 24, ketvirtadienis )

Europos Pulsas

Medijų rėmimo fondas remia „Kaišiadorių aidų“ projektus: veiklos – 22 929 Eur, „Laikmečio žingsniai Kaišiadorių krašto kultūros erdvėje“ – 10 800 Eur.

Laikmečio žingsniai Kaišiadorių krašto kultūros erdvėje

Kaišiadorys trijų etnografinių regionų sankirtoje

Politinės reklamos skaidrumo pranešimai