Kaišiadorių aidai - Širdimi jauni. Senjorės mokėsi anglų kalbos

Naujienos

Archyvas

Redakcija

Reklama

Skelbimai

Privatumo politika

Šiuo metu 2 skaitytojai

Archyvas

2026 spalio 09, penktadienis

Širdimi jauni. Senjorės mokėsi anglų kalbos

Laima KMELIAUSKIENĖ
2026 liepos 04, Šeštadienis
Kartą per savaitę Žiežmarių kultūros centro palėpė atgydavo anglų kalba... Klubo ,,Kultūros palėpė“ archyvo nuotr. Žiežmariuose ne tik mokiniai švenčia mokslo metų pabaigą. Štai neseniai grupei moterų, kurios mokėsi anglų kalbos, įteikti simboliniai Žiežmarių kultūros centro projekto „Kalba per kultūrą“ baigimo pažymėjimai. Pakalbinome užsiėmimus vedusią Žiežmarių gimnazijos anglų kalbos mokytoją metodininkę Gitaną RAKAUSKĘ, klubo „Kultūros palėpė“ vadovę. Koks tai projektas? Kas jį inicijavo? Projektas „Kalba per kultūrą“ gimė trijų Žiežmarių trečiojo amžiaus universiteto lankytojų iniciatyva. Moterys pastebėjo, kad anglų kalba tampa vis svarbesnė jų kasdienybėje – vienų anūkai ar marčios yra anglakalbiai, kitų vaikai ir anūkai gyvena užsienyje, dar kitos mėgsta keliauti ir nori drąsiau jaustis svečiose šalyse. Taip kilo mintis mokytis ne vien kalbos, bet ir pažinti kultūras, tradicijas bei pasaulį. Taip gimė klubas pavadinimu „Kultūros palėpė“. Kokio amžiaus žmonės galėjo dalyvauti? Amžius nebuvo griežtai apibrėžtas. Svarbiausia buvo noras mokytis, bendrauti ir atrasti kažką naujo. Į užsiėmimus rinkosi įvairaus amžiaus senjorės, kurias vienijo smalsumas ir pozityvus požiūris. Kada vykdavo užsiėmimai? Užsiėmimai vyko kartą per savaitę po dvi valandas. Iš pradžių rinkdavomės antradieniais, vėliau – ketvirtadieniais. Projektas prasidėjo 2025 metų spalio mėnesį. Tai pirmas toks projektas Žiežmariuose? Tikėtina, kad tai vienas pirmųjų tokio pobūdžio projektų Žiežmariuose, kuriame anglų kalbos buvo mokoma per kultūrines patirtis, bendravimą ir bendruomeniškumą. Kiek dalyvavo senjorių? Pradžioje susidomėjimą parodė apie dvidešimt žmonių. Vis dėlto dėl asmeninių aplinkybių susiformavo nuolatinė maždaug dešimties dvylikos senjorių grupė, kuri išliko aktyvi visus metus. Kur vyko užsiėmimai? Kokia forma? Užsiėmimai vyko Žiežmarių kultūros centre. Tai nebuvo tradicinės kalbos pamokos. Mokėmės jaukioje, pagarba grįstoje aplinkoje, kurioje kiekviena galėjo jaustis drąsiai ir saugiai. Kalbėjomės angliškai, mokėmės dėlioti sakinius, taisyklingai tarti žodžius, kūrėme dialogus, mini scenas, pasakojimus apie save, savo šeimą ir aplinką. Svarbi užsiėmimų dalis buvo arbatos ritualai, kurių metu susipažinome su angliškomis tradicijomis. Vaišindavomės pačių keptais pyragais, sausainiais, užkandžiais, o kartu dalijomės kultūrine patirtimi. Moterys pasakojo apie savo keliones, apie tai, ką naujo sužinojo ir išmoko. Viena dalyvė grįžusi iš Tailando supažindino grupę su šios šalies kultūra, kitos dalijosi patirtimis iš Anglijos, kur gyvena jų vaikai ar anūkai. Kokie buvo jų motyvai mokytis? Motyvai buvo labai įvairūs. Vienos norėjo geriau susikalbėti su užsienyje gyvenančiais vaikais ir anūkais, kitos – drąsiau jaustis keliaudamos, trečios tiesiog troško aktyviai leisti laiką ir išbandyti save naujoje srityje. Visas vienijo noras tobulėti ir neatsilikti nuo šiuolaikinio pasaulio. Buvo net niekada „neragavusių“ anglų kalbos... Taip. Grupės lygis buvo labai įvairus. Kelios moterys jau buvo mokiusiosis anglų kalbos ir gana neblogai reiškė mintis, tačiau daugeliui reikėjo prisiminti seniai pamirštas žinias. Buvo ir tokių, kurios anglų kalbos mokymosi kelionę pradėjo nuo visiško nulio. Visoms aktyviai dalyvavusioms senjorėms buvo įteikti simboliniai projekto baigimo pažymėjimai. Nors jie nėra akredituoti, tačiau kiekvienai dalyvei tapo gražiu priminimu apie nueitą kelią, įgytas žinias ir drąsą mokytis. Kokie senjorių įspūdžiai? Ar buvo geros mokinės? Senjorės buvo nuostabios mokinės. Žingeidžios, stropios, kūrybingos, atsakingos ir labai motyvuotos. Nors kartais nedrąsiai pradėdavo kalbėti, vėliau vis dažniau ryždavosi vartoti naujus žodžius, jungti juos į sakinius. Mes labai džiaugėmės savo užsiėmimais. Juose nuolat tvyrojo gera nuotaika, šiluma ir nuoširdus noras mokytis. Buvo daug juoko, pašmaikštavimo, gebėjimo pasijuokti ir iš savęs. Visada sulaukdavau daug padėkų, gražių žodžių ir paskatinimų. Ne viena senjorė sakė, kad šie susitikimai buvo vienas geriausių dalykų, nutikusių joms per šiuos metus. Susitikimų metu buvo tik mokomasi?.. Taip. Mokymasis buvo svarbi dalis, tačiau kartu kūrėme bendruomenę. Diskutavome, dalijomės gyvenimo istorijomis, pasakojome apie šeimą, pomėgius, keliones. Kūrėme dialogus, mini scenas, vaidinome kasdienes situacijas, mokėmės vienos iš kitų. Šie susitikimai tapo vieta, kurioje buvo galima ne tik mokytis, bet ir būti kartu. Ar planuojamas projekto tęstinumas? Pasibaigus pirmajam etapui, nuspręsta veiklą tęsti, todėl senjorių laukia nauji susitikimai. Dalyvių entuziazmas ir nuoširdus noras tęsti pradėtą kelią parodė, kad toks projektas yra reikalingas. Todėl rudenį planuojama vėl susitikti ir toliau mokytis anglų kalbos per kultūrą, bendravimą ir naujas patirtis. Tokia patirtis nauja ir Jums. Kas labiausiai įstrigo? Asmeniškai man šiame projekte labiausiai įstrigo ne tik anglų kalbos mokymasis, bet ir pačios moterys. Tiek daug gerumo, užsispyrimo, elegancijos, išminties ir gyvenimo džiaugsmo vienoje grupėje retai tenka sutikti. Šios moterys lanko Trečiojo amžiaus universitetą, dainuoja, sportuoja, keliauja, dalyvauja įvairiuose renginiuose, domisi kultūra ir pasauliu. Jos neapsiriboja namų aplinka – yra aktyvios, veiklios ir nuolat ieškančios naujų patirčių. Ypatingai sujaudino baigiamoji projekto popietė, kurią senjorės suorganizavo pačios. Jos paruošė tradicinės angliškos popietės vaišes, pristatė skirtingas arbatos rūšis, bendravo angliškai, o svarbiausia – padovanojo muzikinį pasirodymą. Kartu sudainuota daina „I Have a Dream“ tapo simbolišku visų mūsų kelionės akcentu. Stebėti, kaip moterys, kurios prieš kelis mėnesius nedrąsiai mokėsi pirmųjų žodžių ir sakinių, drąsiai kalba angliškai ir pristato savo veiklas, buvo nepaprastai jaudinanti ir graži dovana mokytojai. Šis projektas dar kartą priminė paprastą, bet labai svarbią tiesą – mokytis niekada nevėlu. Kiekvienas amžiaus tarpsnis turi savo grožį, prasmę ir galimybes. Brandus amžius gali būti ne tik įdomus, bet ir kupinas atradimų, augimo, draugystės bei įkvėpimo kitiems. Šios moterys yra gyvas įrodymas, kad smalsumas, noras tobulėti ir atvirumas pasauliui nepriklauso nuo amžiaus. Šis projektas dar kartą parodė, kad kiekvienas amžiaus tarpsnis yra savaip gražus, įdomus ir prasmingas. Brandus amžius gali būti kupinas naujų atradimų, draugystės, augimo ir įkvėpimo. Šios moterys man tapo puikiu pavyzdžiu, kad smalsumas, elegancija, noras mokytis ir džiaugtis gyvenimu neturi amžiaus ribų. Dėkojame už pokalbį. Tegul „Kultūros palėpėje“ ir toliau vyksta įdomūs, išskirtiniai dalykai. Galbūt ir Jūs norite mokytis anglų kalbos? Prie klubo veiklos galėsite prisijungti rudenį.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2026 rugpjūčio 01, Šeštadienis )

Europos Pulsas

Medijų rėmimo fondas remia „Kaišiadorių aidų“ projektus: veiklos – 22 929 Eur, „Laikmečio žingsniai Kaišiadorių krašto kultūros erdvėje“ – 10 800 Eur.

Laikmečio žingsniai Kaišiadorių krašto kultūros erdvėje

Kaišiadorys trijų etnografinių regionų sankirtoje

Politinės reklamos skaidrumo pranešimai