Kaišiadorių aidai - Gyvi atminty. Už Tėvynės laisvę

Naujienos

Archyvas

Redakcija

Reklama

Skelbimai

Privatumo politika

Šiuo metu 1 skaitytojas

2026 spalio 22, ketvirtadienis

Gyvi atminty. Už Tėvynės laisvę – svetimuos kraštuos

Alvydė VENSKIENĖ
2026 birželio 13, Šeštadienis
Paminklas Kaišiadorių rajono tremtiniams bei politiniams kaliniams žymi vietą, iš kur prasidėjo tūkstančių krašto žmonių priverstinė kelionė į Rytus – Altajų, Uralą, Sibirą. Alvydės Venskienės nuotr. Yra vietų, pro kurias praeidami nejučia sulėtiname žingsnį. Viena iš tokių – Kaišiadorių miesto skverelis, kur netoli geležinkelio bėgių bei Gedimino gatve lekiančių automobilių, jau tris dešimtmečius stovi paminklas tremtiniams ir politiniams kaliniams. Jis nebyliai primena tuos mūsų krašto žmones, kuriuos iš gimtinės išplėšė skausminga tremtis. 1996-ųjų birželio 14-ąją J. E. vyskupo J. Matulaičio pašventintas paminklas šiais metais skaičiuoja 30 metų sukaktį. Šis paminklas – tai ne tik meninis ženklas miesto erdvėje. Jis – tylus liudijimas apie 1941-ųjų bei 1944–1953 metų tremtis, apie iš Kaišiadorių krašto išvežtus žmones, negrįžusius iš lagerių, apie likimus, kurių neįmanoma išmatuoti nei skaičiais, nei datomis. Ir kol prie šio paminklo sustoja žmonės, tol gyva išlieka atmintis. Istoriniai faktai 1940–1941 m. bei 1944–1953 m., sovietams okupavus Lietuvą, daugelis Kaišiadorių miesto ir rajono gyventojų buvo ištremti į SSSR negyvenamas vietas. Daug mūsų kraštiečių iš ten namo nebegrįžo. Kaišiadorių apylinkėse suimti partizanai buvo įkalinti sovietiniuose lageriuose. Jų taip pat žuvo daugybė. Lietuvoje prasidėjus atgimimui, kaišiadoriečiai nusprendė įamžinti ištremtus ir žuvusius tremtyje bei lageriuose artimuosius, gimines, draugus, kaimynus. Paminklo statybą inicijavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Kaišiadorių skyrius, o jo įgyvendinimu rūpinosi Algis Pilkis. Statybos darbus atliko buvę politiniai kaliniai Jonas Pakas, Jonas Pavilionis ir Kazimieras Malinauskas. Lauko akmenis surinko Kibučių kaimo gyventojai, paminklui juodo granito plokštes su įrašais ir kryžių pagamino S. Pševolucko firma. Paminklo autorius – architektas Stasys Petrauskas. Kristaus bareljefo autorė – keramikė Audronė Skarbaliūtė, bareljefą įmontavo Leonas Glinskis. Reikšmė ir simbolika Paminklas pastatytas skverelyje priešais Kaišiadorių geležinkelio stotį, nes būtent iš šios stoties 1941 m. ir 1944–1953 m. pajudėdavo ešelonai su ištremtais gyventojais. Ant jo juodos spalvos plokštėse iškalti sukrečiantys užrašai: „Čia kaišiadoriečių tremties kelio pradžia, 1941–1951“. Išvardytos ir pagrindinės tremties vietos: „1941 – Altajaus kraštas, 1945 – Permės sritis, 1946 – Tiumenės sritis, 1948 – Krasnojarsko kraštas, 1949 – Irkutsko sritis, 1951 – Tomsko sritis.“ Masiniai Kaišiadorių krašto trėmimai ir aukos Vien per 1949 m. kovo mėnesio operaciją „Priboj“ (Bangų mūša) iš Kaišiadorių rajono buvo ištremtos 179 šeimos – iš viso 541 žmogus. Skaičiuojama, kad tremtyje mirė apie 75 asmenis, o dar 173 mirė jau sugrįžę į Lietuvą dėl sveikatos problemų (pateikiami statistiniai duomenys, užrašyti Vinco Lozoraičio, „Kaišiadorių rajono gyventojų kančia“, leidinys skelbiamas Kaišiadorių muziejaus metraštyje,1999 m. – autorės pastaba). Jonas Laurinavičius savo knygoje „Tremtiniai“ (2014 m.) pateikia tokius faktus: „Kaišiadorių tremtinių bendrijos tarybos pirmininkas Vincas Lozoraitis paskaičiavo, kiek žmonių buvo ištremta vien iš Kaišiadorių rajono – 1976 (323 šeimos), be to, 170 žmonių buvo įkalinta lageriuose. Daugiausia žmonių buvo ištremta iš šių apylinkių – Palomenės (259), Kruonio (164), Rumšiškių (140), Žiežmarių (118). Iš Palomenės apylinkės įkalinta daugiausia ir politinių kalinių – 47. Kur trėmė Kaišiadorių rajono gyventojus? 290 gyventojų buvo ištremta į Krasnojarsko krašto Krivliako gyvenvietę, 106 – į Permės sritį, 98 – į Altajaus kraštą, 83 – į Tomsko sritį. Trėmimo metraštyje juodžiausieji 1948-ieji – tais metais iš Kaišiadorių rajono buvo ištremta 492 žmonės (150) šeimų). Pagrindinė tremties vieta – Krasnojarsko krašto Jarcevo rajonas. Iš V. Lozoraičio sudarytos suvestinės matyti, jog tremtyje mirė 207 Kaišiadorių rajono gyventojai, 117 vaikų gimė, sugrįžo į Lietuvą 951, liko gyventi už Lietuvos ribų 35 tremtiniai, 396 buvę tremtiniai kaišiadoriečiai gyvena kituose Lietuvos miestuose ir rajonuose.(...) Ši statistika visam laikui įeis į rajono istoriją kaip slegiantis kaltinimas stalinizmui. Šių nusikaltimų nevalia pamiršti.“ Paminklo aplinka Gegužės 19-ąją atėjus prie paminklo, atsitiktinai sutikta UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ darbuotoja Antanina patvirtino, kad atminties vieta reikalauja nuolatinio rūpesčio. Moteriai nelengva išravėti žoles, sudygusias tarp akmenų, kuriais išpiltas takas link paminklo. Bet, greičiausiai, šie akmenys čia guli neatsitiktinai – jie simbolizuoja sunkų, pilną kančios tremtinių kelią. Simboliška, kad šiuo metu kiekviena išrauta piktžolė tampa savotiška kova prieš užmarštį, o darbuotojos rankos irgi prisideda prie atminties išsaugojimo: tvarkinga aplinka – mūsų pagarbos ženklas kentėjusiems ir negrįžusiems. Kiekvienais metais prie šio paminklo susirenka žmonės, kuriems brangi istorinė atmintis, padedamos gėlės, uždegamos atminties žvakutės. Šiemet šiam gražiam atminties ženklui sukanka 30 metų, todėl tikėtina, kad pagerbti tremtinių atminimo ateis dar daugiau kaišiadoriškių.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2026 rugpjūčio 01, Šeštadienis )

Europos Pulsas

Medijų rėmimo fondas remia „Kaišiadorių aidų“ projektus: veiklos – 22 929 Eur, „Laikmečio žingsniai Kaišiadorių krašto kultūros erdvėje“ – 10 800 Eur.

Laikmečio žingsniai Kaišiadorių krašto kultūros erdvėje

Kaišiadorys trijų etnografinių regionų sankirtoje

Politinės reklamos skaidrumo pranešimai