Rajone tai vienintelė sodų bendrija, kurioje kaip ir kitose tokiose bendrijose praktiškai virte verda įvairiapusis gyvenimas, tačiau teisiškai jos (bendrijos) lyg ir nėra, mat jau prieš gerą galą metų, kuomet visoje Lietuvoje buvo perregistruojamos ne tik sodų bendrijos, „Sodžiaus“ bendriją tokia laimė aplenkė. Sunku pasakyti, kodėl tuometinis jos pirmininkas Juozas Sidaras ir visa  bendrijos valdyba nesiėmė  privalomo veiksmo, kad  „Sodžius“ gyvuotų ne tik „natūroje“, bet ir juridiškai. Tačiau yra taip, kaip yra. Blogiausia, kad su neegzistuojančiu dariniu, t.y. su šia bendrija, niekas nenori į jokias kalbas leistis. „Jūsų nėra, - sako. -  Atstokit“.
Taigi, kai rajono savivaldybė anais metais sodų bendrijoms paremti skyrė  lėšų, buvo išvardintos visos, galinčios į tą paramą pretenduoti. Bendrijos „Sodžius“ tarp tų laimingųjų nebuvo. Ir vis dėl to paties  nesutvarkyto juridinio statuso. O štai, kai nūnai sodininkams  visoje šalyje atsirado galimybė atsikratyti jiems neįveikiamai sunkiai prižiūrimų elektros perdavimo linijų, kitos sodų bendrijos, kurios tik norėjo, tą galėjo ir gali padaryti, kad ir už litą jas elektros tiekėjams parduodamos. Iš „Sodžiaus“ bendrijos nė už litą elektrikai nenori tų linijų pirkti.
Tai ką daryti šios bendrijos žmonėms, kurie kiekvienu tokiu ar panašiu atveju „iškrenta iš bendro konteksto“ ir negali pasinaudoti tomis teisėmis, kokias turi kiti, išoriškai niekuo nuo jų nesiskiriantys sodininkai?
Vien dėl to „numirėlio“ statuso elektrikai su jais nesikalba. O ir kaip kalbėsis, jei „Sodžiaus“ bendrija dar ir begalvė: pirmininko tai ji neturi? Tiesa, lyg ir yra Juozas Sidaras. Tačiau iš jo toks pirmininkas, kaip iš „Sodžiaus“ bendrija. Jeigu šioji neperregistruota, tai anas - neperrinktas. Jau daug metų. It koks sovietmečio laikų reliktas. Kaip amžiną atilsį Brežnevas ar  kitas kuris anų laikų socialistinis vadovas:  atėjo į postą jau iki „grabo lentos“, amžinai?.. Tik pamintyt gali, kodėl  visuotiniai rinkiminiai ir kitokie susirinkimai surengti nebuvo. Tik jau ne dėl to, kad neva negalima bendrijos narių į būrį sukviesti...
 Vargu bau kas iš bendrijos sodininkų prisimena, kada paskutinįkart bendrijos narių susirinkimas yra buvęs. Jokios veiklos, net gaiveliojimosi. Mirtina tyla. Štilis...
Reikalai apverktini, įkyrėję ir nuobodūs. O kur dar apleisti, nuo pat įsikūrimo, taigi kone  nuo „caro Riuriko“ laikų, netvarkyti keliai, taip ir nepaklotas bendrijos įsikūrimo aušroje svajotasis vandentiekis, kiti malonumai, svarbūs čia gyvenantiems ir triūsiantiems?

Apie tai skaitykite rugpjūčio 20 d. laikraščio numeryje.