Apie tai, kas išlieka
Kai gegužės vakarai dar kvepia obelų žiedais, o laukai alsuoja pirmąja žaluma, kadaise kaimuose prasidėdavo ypatingas laikas – mojavos. Į mažas kaimų koplytėles, bažnyčias ar tiesiog prie pakelės kryžių rinkdavosi žmonės. Vieni atsinešdavo maldaknyges, kiti – tik savo balsą ir širdį. Giedodavo Švč. Mergelei Marijai skirtas giesmes, kurių žodžiai sklisdavo per laukus lyg vakaro rūkas. Tos giesmės buvo ne tik malda: jose tilpdavo dėkingumas, prašymas apsaugoti namus, derlių, vaikus ir visą nelengvą kaimo žmonių gyvenimą.
Mojavos buvo ne tik religinis paprotys. Žmonės po sunkių dienos darbų susirinkdavo pabūti kartu. Vaikai klausydavosi vyresniųjų balsų, mokėsi giesmių, o kartu – ir pagarbos tradicijai. Gal todėl daugelis vyresnės kartos žmonių iki šiol prisimena ne tik pačias giesmes, bet ir tą ypatingą jausmą.
Šiandien mojavų tradicija kai kur jau pritilusi, tačiau dar yra žmonių, kurie ją saugo. Gudienoje, Alekso Paškevičiaus sodyboje, jau 21 metai kaip švenčiama mojava. Apie tai paskutinį kartą „Kaišiadorių aiduose“ rašė Darius Vilimas straipsnyje „Gudienoje ir 2024 metais tęsiamos gražios tradicijos“. Jame autorius užsimena, kad Gudienoje vienu metu pamaldos vyksta net dvejose sodybose – ne tik pas Aleksą, bet ir pas Marytę ir Antaną Vaicekauskus. Anksčiau abi mojavas švenčiančias bendruomenes globojo Kaišiadorių katedros klebonas mons. Rimvydas Jurkevičius, pernai šią globą perėmė klebonas teol. mgr. Algis Ananis ir kun. Mindaugas Grenda. Dažnai prie maldų prisijungia ir seserys vienuolės.   
Šiemet žmonės pirmą kartą Alekso Paškevičiaus sodyboje prie ten stovinčios koplytėlės susirinko gegužės 1-osios vakarą.  Kaip ir daugelį metų anksčiau, vakarais čia vėl skambės giesmės ir maldos. Žmonės rinksis iki pat birželio 30-osios – gegužę maldos bus skirtos Švč. Mergelei Marijai, o birželį – Švč. Jėzaus Širdžiai. Taip Lietuvoje būdavo nuo seno: gegužinės, dar vadinamos mojavomis, tradiciškai skirtos Marijos garbei, o birželį vykdavo vadinamosios birželinės pamaldos, skirtos Jėzui. 
* * *
Džiugu, kad ir šiandien Gudienoje mojavų tradicija tebėra gyva. Alekso sodyboje vakarais renkasi žmonės, kuriems svarbu išsaugoti tai, kas tikra ir paveldėta iš ankstesnių kartų. Kol bent viename kaime gegužės vakarą suskamba „Marija, Marija“, tol gyva ir dalelė senosios Lietuvos – lėtos, tikinčios, mokančios sustoti ir pabūti kartu.