Kaišiadorių aidai - Sustoti kultūros. Žiežmarių sinagoga: susitiko didingoji praeitis ir drąsi dabartis

Naujienos

Archyvas

Redakcija

Reklama

Skelbimai

Privatumo politika

Šiuo metu 2 skaitytojai

Archyvas

2026 spalio 09, penktadienis

Sustoti kultūros. Žiežmarių sinagoga: susitiko didingoji praeitis ir drąsi dabartis

Laima KMELIAUSKIENĖ
2026 birželio 13, Šeštadienis
M. K. Sarbievijaus poezijos, muzikos ir improvizacijos „kokteilis“ Po koncerto: Pijus Opera, Arkadij Gotesman ir Vitalij Neugasimov Ar gali XVII a. baroko poezija skambėti šiuolaikiškai? Žiežmarių kultūros centras klausytojus pakvietė į vakarą „Valanda, kuri tau davė gyvybę“, vykusį Žiežmarių sinagogoje. Susitiko didingoji praeitis ir drąsi dabartis. Šiame performanse vieno garsiausių Lietuvos baroko poetų Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) eilės atgimė per modernią prizmę. Žiežmarių kultūros centro direktorės Irenos Taukinaitienės teigimu, šis išskirtinis performatyvių skaitymų ir muzikos projektas prieš keletą metų startavo Vilniuje, o dabar sėkmingai keliauja po Lietuvą. „Džiugu, kad neaplenkti ir Žiežmariai“, – teigė ji. Išskirtinis kūrėjų trio buvo sutiktas garsiais plojimais: skaitovas Pijus Opera, reperis, dainų autorius ir poetas, suteikiantis seniesiems tekstams modernų, gyvą ir paveikų balsą; Vitalij Neugasimov (klavišiniai) – universalus meistras (pianistas, vargonininkas, klavesinininkas), kurio improvizacijos apjungia skirtingas epochas ir stilius; Arkadij Gotesman (perkusija) – vienas ryškiausių avangardinio džiazo ir šiuolaikinės muzikos kūrėjų, kurio kiekvienas būgnų prisilietimas pasakoja atskirą istoriją. * * * Kas tas M. K. Sarbievijus? Tikriausiai pirmiausia ne vieno atmintyje atgimtų jaukus Sarbievijaus kiemelis, ypač tų, kurie studijavę Vilniaus universitete. Tas VU kiemelis pavadintas Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, garsaus XVII a. pradžios Europos poeto, VU profesoriaus, garbei. Motiejus Kazimieras Sarbievijus (lot. Matthias Casimirus Sarbievius, lenk. Maciej Kazimierz Sarbiewski; gimė 1595 m. Sarbieve, Lenkijoje, mirė 1640 m. Varšuvoje, Lenkijoje) – Lietuvos jėzuitų auklėtinis, Abiejų Tautų Respublikos valdovo Vladislovo IV Vazos dvaro pamokslininkas, laikomas vienu iškiliausių Lietuvos baroko epochos poetų, rašęs lotynų kalba. Rašė odes, epigramas, himnus, eilėraščius. Daugelis jo kūrinių dedikuoti žymiems Lietuvos žmonėms: Jonui Karoliui Chodkevičiui, Steponui Pacui, Albertui Vladislovui Radvilai ir kitiems. „Man labai patiko Sarbievijaus citata: „Tik darbais žmogus atminty išlieka, amžius gyvena“, – pristatydama M. K. Sarbievijų teigė I. Taukinaitienė. – Tai pamokslininkas, poetas, dėstytojavęs Vilniaus universitete. Yra išlikę jo pamokslų ir daug poezijos – lyrikos pavyzdžių. Daugiausia jis rašė odes, panegirikas. Išleistos keturios jo „Lyrikos knygos“. Jau pirmasis poezijos rinkinys atnešė Sarbievijui didžiulį populiarumą ir šlovę, o popiežius vainikavo jį laurų vainiku, prilygindamas kitados taip pagerbtiems Dantei ir Pet-rarkai. Į Sarbievijų lygiavosi daugelis to laiko poetų, iš jo mokėsi ir jį sekė. Jo kūryboje daug kalbama etinėmis, bendražmogiškomis temomis. Daug vietos buvo skiriama to meto Lietuvos aktualijoms, istorijai ir konkrečioms personalijoms. Poeto kūryboje – daug konkrečių Vilniaus bei Vilniaus krašto istorijos faktų.“ Tai buvo ne vienam klausytojui netikėta: atlikėjai kūrė naują skambesį, džiazo muziką suliedami su senosios muzikos elementais, o baroko poeziją skaitė taip, kad kartais ji nuskambėjo lyg būtų sukurta dabar. Ši dviejų laikotarpių sintezė atvėrė naujus M. K. Sarbievijaus tekstų skambesius. Eilės Pijaus lūpose skambėjo itin įtaigiai, kad ir šios, skirtos „Savajai lyrai“: Skambioji lyra, bukmedžio dukterie, Kabok ant aukšto topolio, kol danguj Auksinė saulė meiliai juokias, O tarp šakų išdykauja vėjas. Lai lengvas Euras, skrisdamas pro tave, Stygas užgauna, aš tuo metu šalia, Ramiai ant kriaušio išsitiesęs, Kranto žaliojoj vejoj užsnūsiu. Deja, žiūrėki, debesys jau juodi Užtraukė dangų, tuoj pliaupti imslietus. Skubėkim! Greit nuo mūs pabėga Džiaugsmas, akimirką vos tetrukęs. Pijus nebūtų reperis, jei čia pat nesurepuotų taiklios dainos ir apie susirinkusius. Ji maloniai nudžiugino ir vėl nukėlė į jausmingus Sarbievijaus laikus. Vakaras – Gintario Juozo Česiūno tapybos ir skulptūros darbų apsuptyje. Laimos Kmeliauskienės nuotr. Vėliau Pijus Opera sakys: „Man atrodo, kad žmonės visais laikais išgyveno tuos pačius dalykus, kaip mes šiandien, gal tik kituose rūmuose. Tačiau niekada negalvojau, kad galiu skaityti ir taip išjausti parašytą prieš kelis šimtus metų tekstą, nebijoti gręžtis į praeitį ir ieškoti ten savęs. Tikiu, kad ir jūs tą sėkmingai darot.“ Išskirtinis vakaras vyko išskirtinėje aplinkoje – sinagogoje. Ir dar – menininko Gintario Juozo Česiūno tapybos darbų ir skulptūrų apsuptyje. Dar renginio pradžioje parodą pristatė Žiežmarių kultūros cent-ro darbuotoja Domantė Šimkūnienė, pažymėdama, kad autoriui perduos žinutę apie susirinkusiųjų susižavėjimą paveikslais. Gaila, kad menininkas nedalyvavo vakare. Gintaris Juozas Česiūnas apie save: „Esu kauniokas, baigiau J. Naujalio meno mokyklos tradicinės skulptūros studijas. Po to studijavau VDI (dabar VDA) dizaino specialybę. Tai suformavo kitą formos supratimą. Studijų metu sukūriau šeimą. Darbas, namų statybos, vaikai... Skulptūrai likdavo tik laiko trupiniai. Pagrindinis darbas buvo interjerų kūrimas. Tai tęsiasi iki šiol, paliekant interjeruose dekoratyvinių formų skulptūras. 1995 m. pradėjau dėstyti dizainą VDA Kauno fakultete. Buvau pakviestas į KTU dizaino paskaitoms, po metų įkūrėme meninio projektavimo katedrą. Tapau katedros vedėju ir 12 metų vedėjavau. Profesorius. Išleidau kelias knygeles dizaino tema, paruošiau nuotolinių kursų metodines medžiagas, dalyvavau įvairiose konferencijose, ruošiau programas. Paskaitos, praktiniai darbai, studentų kūrybinės stovyklos... Kūrybinis darbas – atgaiva. Kuo toliau, tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Esu Dailininkų sąjungos narys. Kūryboje mėgstu naudoti monolitines tradicines medžiagas – akmenį, medį, metalą. Prisilietęs prie luito ar gabalo gali suteikti jam savitą formą. Kartais netikėtą ir neįprastą tai medžiagai. Ką bedaryčiau – žaviuosi darbo procesu, ypač pradžia, pirmaisiais kirčiais, potėpiais, kai visa kūrybinė eiga dar priešakyje, o jau matau baigto kūrinio viziją. Stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras. Darbuose palieku idėją, kartais groteskišką, kartais dviprasmišką. Kūryba kaip ir gyvenimas – nuostabus žaidimas, atspindintis nuotaikas, emocijas, mąstymą. Smagu žaisti gyvenimą...“ G. J. Česiūno darbų paroda Žiežmarių sinagogoje veiks iki gegužės 31 d. * * * Tai buvo savitas, įdomus, išskirtinis vakaras, pažymėtas svarbiausių Kaišiadorių kultūros įvykių ženklu „Sustoti kultūros“. Sp.ž. 6743
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2026 rugpjūčio 01, Šeštadienis )

Europos Pulsas

Medijų rėmimo fondas remia „Kaišiadorių aidų“ projektus: veiklos – 22 929 Eur, „Laikmečio žingsniai Kaišiadorių krašto kultūros erdvėje“ – 10 800 Eur.

Laikmečio žingsniai Kaišiadorių krašto kultūros erdvėje

Kaišiadorys trijų etnografinių regionų sankirtoje

Politinės reklamos skaidrumo pranešimai