Kaišiadorių aidai - Iš vidaus sklindanti jėga: kelias, atvedęs į dvigubą pergalę

Naujienos

Archyvas

Redakcija

Reklama

Skelbimai

Privatumo politika

Šiuo metu 2 skaitytojai

2026 birželio 17, trečiadienis

Iš vidaus sklindanti jėga: kelias, atvedęs į dvigubą pergalę

Alvydė VENSKIENĖ
2026 gegužės 03, sekmadienis
Ugnė Petrauskaitė. Nuotr. iš asmeninio albumo Kartais pergalės būna garsios. O kartais – tokios, kurios nustebina net pačią jų autorę. Visažistė Ugnė Petrauskaitė iš Kaišiadorių į savo kasdienybę grįžo nešina dviem pirmosiomis vietomis KIGSA (Kirpėjų ir grožio specialistų asociacija) rungtyse – pasiekimu, kuris kalba pats už save. Tačiau už šio įvertinimo slypi ne atsitiktinis sėkmės blyksnis, o nuoseklus darbas ir stiprus vidinis pojūtis kurti grožį subtiliai ir elegantiškai. Šiandien Ugnė dirba salone „Upe Beauty“ (Gedimino g. 59) – erdvėje, kurios pavadinimas, kaip ir jos pačios kelias, slepia savitą istoriją apie tekėjimą, augimą ir drąsą būti savimi. – Dvi pirmosios vietos KIGSA organizuojamame čempionate: KIGSA Lietuvos atvirajame čempionate (LAČ) ir KIGSA „Grand Prix“ foto konkurso komercinio nuotakos makiažo rungtyse. Skamba išties įspūdingai. Koks buvo pirmas jausmas ar emocija, kai sužinojai, kad laimėjai? Ir ne vieną, o net dvi pirmąsias vietas? Abi rungtys – komercinio nuotakos makiažo, tad tai tikrai neįtikėtina: vienu metu tapau dviguba čempione. Taipogi labai noriu pasidžiaugti savo kolege Agne Taparauskaite, kuri irgi varžėsi KIGSA LAČ (Lietuvos atviro čempionato) komercinio nuotakos makiažo rungtyje ir užėmė II vietą. Buvo neįtikėtina atsiimti apdovanojimus kartu, dalintis šiuo gražiu momentu ir emocijomis. – Savo įraše socialiniuose tinkluose daug kartų minėjai, kad vis dar negali patikėti laimėjimu. Kas šioje pergalėje Tau pačiai atrodo neįtikinamiausia? – Pirmiausia – čempionatai turi aiškius reglamentus, taisykles ir normatyvus, kurių privaloma griežtai laikytis. Man buvo sunku patikėti, kad mano darbas beveik maksimaliai atitiko visus šiuos punktus. Antra, mano darbas atspindėjo tai, kaip aš matau nuotaką – svajingą, romantišką ir pasitikinčią savimi. Iš pirmo žvilgsnio čempionatui sukurtas makiažas buvo gana paprastas, be didelių įmantrybių ar sudėtingų technikų, tačiau, kaip ir minėjau, atitiko visus kriterijus. Būtent dėl to man buvo sunkiausia suvokti, kad mano švelnus makiažas galėjo nugalėti ryškius ir įmantrius darbus. Na, ir, žinoma, buvo sunku suvokti, kad trys mėnesiai labai intensyvaus pasiruošimo – treniruočių, atidžios darbų analizės, bendrų įvaizdžių kūrimo – jau baigėsi ir galiausiai vainikuoti tokiais pergalingais rezultatais. – Kas buvo modeliai šiose rungtyse? Kaip juos pasirinkai? – Modeliais abejose rungtyse tapo merginos, kurias dar prieš čempionatą buvau pasikvietusi būti makiažo modeliais. Atvirajame čempionate mano mūza tapo Salomėja, o foto konkurse mano viziją tobulai išpildė Gabrielė. Abi merginos yra gražių bruožų, labai fotogeniškos. Jas tiesiog pajaučiau – jau iš anksto vizualizavau kaip savo modelius. Labai džiaugiuosi, kad merginos sutiko ir mums pavyko sukurti tokius gražius darbus. – Ar anksčiau esi dalyvavusi konkursuose? Kaip kilo mintis išbandyti savo jėgas? – Pernai taip pat dalyvavau KIGSA Lietuvos atvirajame čempionate – vėlgi komercinio nuotakos makiažo rungtyje. Užėmiau garbingą IV vietą. Dirbant grožio srityje labai greitai „užsisukame“ rutinoje. Todėl būtina stiebtis aukščiau, siekti kažko daugiau, tobulėti ir nesustingti viename taške. Mokymai, seminarai, naujų technikų išbandymai, darbas su modeliais, konkursai ir čempionatai – puikus būdas išlipti iš rutinos rato ir leisti pasireikšti kūrybai bei profesionalumui. Tik siekdami geresnio rytojaus, tampame ne tik geresniais meistrais, bet ir žmonėmis, kurie drįsta augti, bandyti ir eiti toliau – net tada, kai nėra lengva. Dalyvauti konkurse norėjau visada, tačiau dažnai pritrūkdavo drąsos – atrodydavo, kad dar nesu pasiruošusi, arba susimąstydavau per vėlai, kai jau nebelikdavo laiko pasiruošti. – Minėjai „degančią jėgą“, kuri stūmė į priekį. Iš kur ji kyla? Kas yra Tavo pagrindinis įkvėpimo šaltinis? – Taip, dažnai vartoju „degančios jėgos“ išsireiškimą. Ir tikrai ne šiaip sau. Ši jėga kyla iš vidaus, iš mano įsitikinimų, kad tik atsakingai, stropiai ir daug dirbdamas gali pasiekti savo tikslus. Drąsiai galiu sakyti, kad toks požiūris atėjo iš vaikystės ir šeimos vertybių. Nuo mažens buvau skatinama siekti savo svajonių, nebijoti bandyti, klysti ir visuomet norėjau siekti daugiau. Mano pagrindinis įkvėpimo šaltinis – šeima, ypač seneliai. Kiekvieną dieną esu dėkinga už jų pamokas, patarimus, nuolatinį skatinimą nebijoti ir tiesiog daryti tai, kas mano širdžiai atrodo teisingiausia. – Papasakok trumpai apie save: kur gyveni, kur mokeisi, kas tavo šeima. Esu kaišiadorietė, čia augau ir mokiausi. Esu baigusi meno mokyklą, dailės skyrių. Taip pat baigiau Vilniaus universiteto leidybos ir reklamos studijų programą. Nors šiuo metu tiesiogiai su studijomis susijusio darbo nedirbu, įgytas žinias kasdien pritaikau grožio srityje. Vizažo meno mokiausi privačiuose kursuose, individualiose pamokose pas meistrus, kurie mane įkvepia ir kurių darbai kelia didelį susižavėjimą. Per maždaug penkerius metus grožio srityje esu baigusi daugiau nei 10 gyvų mokymų ir dar daugybę nuotolinių – tikslaus skaičiaus net negalėčiau pasakyti. Mano šeima – mano mylima mamytė Liudmila, kuri visada tiki visais mano sumanymais, net ir pačiomis keisčiausiomis idėjomis. Ji nuolat mane palaiko ir niekada neleidžia nusiminti. Mano vyresnysis brolis Tomas ir jo žmona Karina visuomet mane palaiko, motyvuoja ir įpučia tikėjimo savo jėgomis. Mano vaikinas Mantas – žmogus, į kurį galiu atsiremti visais gyvenimo momentais. Seneliai – Regina ir Antanas – tai vieni sunkiausiai ir atkakliausiai dirbančių žmonių mano gyvenime. Iš jų, turbūt, ir išmokau šių savybių. – Kaip prasidėjo Tavo kelias į grožio sritį? Kada supratai, kad makiažas – ne tik pomėgis? – Geras klausimas, kurio atsakymą esu apsvarsčiusi jau ne kartą. Sakyčiau, viskas prasidėjo dar vaikystėje. Eksperimentuodama su įvairiomis makiažo priemonėmis, jau tada supratau, kad makiažas man labai patinka. Vėliau, mokykloje, ypač gimnazijoje, supratau, kad man patinka ne tik pačiai dažytis, bet ir dažyti kitus. Lankydama teatro būrelį, „grimuodavau“ save ir kitus pasirodymų dalyvius, o gimnazijoje įvairiomis progomis atlikdavau makiažus klasiokėms ir draugėms. Manyčiau, kad didelį pagrindą šiam pomėgiui davė Kaišiadorių meno mokykla: turėjau stiprų suvokimą apie koloristiką, spalvų derinimą, formas, žmogaus anatomiją. Pradėjusi studijuoti universitete, į vizažą ėmiau žiūrėti rimčiau ir nusprendžiau, kad turiu bandyti kažką daryti su savo gebėjimais. Na, ir dabar jau eina penktieji metai, kai dirbu grožio srityje. – Kada pirmą kartą pagalvojai apie savo saloną? – Apie savo saloną, kabinetą ar studiją, turbūt, pagalvoja kiekviena grožio meistrė. Kai nusprendžiau, kad noriu užsiimti makiažu ne tik kaip pomėgiu, pradėjau ieškoti darbo vietos Kaišiadoryse. Ėjau per visas miesto kirpyklas ir salonus, prašiausi, kad kas nors priimtų dirbti. Dauguma atsakymų buvo neigiami, tačiau sulaukiau ir kelių teigiamų. Vis dėlto tuo metu, ką tik pradėjusiai savo veiklą, tai atrodė labai gąsdinančiai – bijojau neišsilaikyti. Todėl nusprendžiau dirbti namuose. Tėtis padėjo įsirengti nedidelį „kabinetuką“, kuriame dirbdama papuošiau šimtus klienčių. Po gerų metų dirbau kitame salone, o galiausiai nusprendžiau, kad noriu savo studijos – vietos, kur būtų patogu dirbti mums, meistrams, ir jauku lankytis klientams. Taip gimė grožio studija UPE Studio. – Kodėl UPE Studio? – Tai labai paprastas atsakymas, tačiau man jis labai reikšmingas. Kai galvojau, kokį asmeninį pseudonimą pasirinkti, gimė „UPE Beauty“ idėja. Pirmiausia, tai yra mano vardo ir pavardės trumpinys sudėtas kartu, o antra – žinau, kad tai buvo viena iš mano galimų vardo opcijų. Tad labai simboliškai pasirinkau būtent tokius pavadinimus – tiek sau, tiek studijai. – Kokius makiažus labiausiai mėgsti kurti, ar turi savo mėgstamą stilių, braižą? – Makiažo stilius laikui bėgant vis keičiasi. Šiuo metu esu pakerėta lengvų, svajingų makiažų, kurie pabrėžia gražiausius moters bruožus, jų neužgožia. Tačiau esu turėjusi įvairių „fazių“ – širdį buvo pavergęs ir kreatyvinis makiažas, ryškios spalvos, dideli kontrastai ir dar daug skirtingų makiažo tipų. Visgi negaliu sakyti, kad esu meistrė, dirbanti tik pagal vieną šabloną. Esu atvira išbandymams: kuriu tiek ryškius, tiek tamsius, tiek labai lengvus, vos matomus makiažus. – Ar šis darbas labiau džiugina, ar kartais tampa iššūkiu? Kas būna sunkiausia? Ir kas teikia didžiausią pasitenkinimą? – Dirbant grožio srityje, turbūt, visi meistrai susiduria su dvejopais jausmais. Tai darbas, reikalaujantis ne tik gerai atlikti paslaugą, bet ir būti psichologiškai bei fiziškai stipriam žmogui. Visą dieną bendraujame su skirtingais žmonėmis, išgyvename jų emocijas, džiaugsmus ir rūpesčius. Prie to prisideda ir fizinis krūvis – visą dieną stovėti pakeltomis rankomis kartais tampa tikru iššūkiu. Tačiau, nepaisant visų sunkumų, laimingi ir sugrįžtantys klientai, jų šypsenos, mielos kolegės, širdžiai artimi darbai ir rezultatai viską atperka. – Ar buvo momentų, kai norėjosi viską mesti? Kas tuomet padėjo judėti toliau? – Nemeluosiu, ne tik kad buvo, bet ir būna iki šiol. Taip nutinka dėl įvairių priežasčių: ne iki galo išpildyti klientų lūkesčiai, nuomonių nesutapimai ir panašiai – visi šie dalykai priverčia daug ką permąstyti. Tačiau labai svarbu neleisti užvaldyti blogoms mintims ir judėti į priekį. Tokiais momentais stengiuosi galvoti logiškai ir racionaliai, nusiraminti, realistiškai įvertinti situaciją. Na ir, žinoma, jei reikia, nebijoti prašyti pagalbos ar patarimo. Man asmeniškai labai padeda šeima, kolegės ir artimiausios klientės. – Ar savo srityje jauti konkurenciją? Jei taip, ar ji labiau motyvuoja, ar kelia įtampą? – Tai – amžinas klausimas, neaplenkiantis nė vieno grožio meistro. Visuomet sakiau ir sakysiu: „Konkurencija yra tiems, kas ją susikuria.“ Ką turiu omenyje? Konkurencija yra natūralus dalykas visose gyvenimo srityse, tačiau labai svarbu mokėti ją vertinti sveikai ir objektyviai. Kalbant iš mano perspektyvos, kitus meistrus vertinu kaip kolegas, o ne konkurentus. Juk kiekvienam vietos po saule užteks: kiekvienas klientas atsirenka, kur jam patinka lankytis. Todėl konkurenciją vertinu kaip normalų reiškinį, kuris motyvuoja siekti daugiau, augti ir kartu auginti sparnus esantiems šalia. – Kaip manai, po šio laimėjimo, ar kas nors pasikeis Tavo gyvenime? – Teoriškai – nepasikeis. Praktiškai – nebedalyvausiu nuotakos rungtyje. Šie laimėjimai man atveria naują etapą – tokį, kuriame privalau didžiuotis savimi, nebijoti rodyti savo darbų, dar labiau stengtis ir kelti sau aukštesnius tikslus. Na ir, žinoma, tai atveria duris į dar kitą lygį – turiu galimybę dalyvauti pasaulio čempionate. – Ar jauti didesnę atsakomybę, ar kaip tik – dar didesnį įkvėpimą? – Jausmai dvejopi, tačiau labiau jaučiu didžiulį įkvėpimą. Įkvėpimą ir iš bendruomenės, ir iš meninės pusės. Šis laimėjimas man parodė, kad einu teisingu keliu ir darau viską taip, kaip reikia. Žinoma, neslėpsiu, kad jaučiu ir atsakomybę išlaikyti kartelę. Taip pat jaučiu atsakomybę tapti įkvėpimu kitiems – drąsinti, bandyti nesustoti kurti ir suprasti, kad galime įgyvendinti savo širdies ir pasąmonės svajones. – Ką pasakytum sau – tai mergaitei, kuri kažkada pradėjo eiti grožio specialistės keliu? – Palinkėčiau daug drąsos, stiprybės, atsakingumo ir labai stipriai ją apkabinčiau. Nes jau tada ta mergaitė viską darė su meile, atsidavimu ir degančiu noru kurti ir daryti tai, ko trokšta. Taip pat patarčiau neimti visko taip giliai į širdį, neleisti kitiems lipti ant galvos ir, svarbiausia, tiesiog mėgautis tuo, ką darai.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2026 birželio 13, Šeštadienis )

Naujausias numeris

Europos Pulsas

Medijų rėmimo fondas remia „Kaišiadorių aidų“ projektus: veiklos – 22 929 Eur, „Laikmečio žingsniai Kaišiadorių krašto kultūros erdvėje“ – 10 800 Eur.

Laikmečio žingsniai Kaišiadorių krašto kultūros erdvėje

Kaišiadorys trijų etnografinių regionų sankirtoje

Politinės reklamos skaidrumo pranešimai