Kaišiadorių aidai - Mantvydas Lazauskas: ,,Žasliai man yra daugiau nei geografinė vieta

Naujienos

Archyvas

Redakcija

Reklama

Skelbimai

Privatumo politika

2026 birželio 17, trečiadienis

Mantvydas Lazauskas: ,,Žasliai man yra daugiau nei geografinė vieta – tai tapatybės dalis“

Laima KMELIAUSKIENĖ
2026 gegužės 03, sekmadienis
,,Traktorių dakare“, 2025 m. Asmeninio archyvo nuotr. Mantvydas Lazauskas gyvena Vilniuje, standartiniame Šeškinės daugiabutyje, tačiau savaitgaliais sugrįžta į Žaslius, kur gyvena tėvai, kur gimė ir augo kartu su broliu dvyniu Tautvydu. „Tėviškės niekas tikrai nepakeis...“ – mintyse suskamba dainos žodžiai rašant šias eilutes. Tėviškė, savasties šaknys, mylimo krašto ateitis itin svarbi 26-erių metų vaikinui. Antraip ar jis stačia galva būtų pasinėręs į visuomeninę veiklą, su bendraminčiais prieš pustrečių metų įkurdamas Žaslių krašto jaunimo bendruomenę ir tapdamas jos pirmininku? Apie Žaslius, vietos jaunimo iniciatyvas ir veiklaus bei energingo pašnekovo pomėgius kalbamės su Mantvydu LAZAUSKU. Praėjusių metų pabaigoje, dalyvaudamas radijo „Vilnius FM“ laidoje „Sostinės horizontai“, sakėte, kad gyvenimas mažame miestelyje reikalauja daugiau kūrybos – ypač norint pritraukti jaunimą ir turistus. Ar todėl ir buvo įsteigta Žaslių krašto jaunimo bendruomenė? Kas jos subūrimo iniciatoriai? Taip, iš esmės būtent iš to poreikio ji ir gimė. Gyvenant mažesniame miestelyje supranti, kad jei pats nesukursi veiklos – jos tiesiog nebus. Su bendraminčiais augome Žasliuose, matėme, ko čia trūksta ir kur jaunimas galėtų realizuoti save, todėl nusprendėme nelaukti, o imtis darbų. Negalėčiau išskirti kelių konkrečių iniciatorių – idėja gimė iš bendrų diskusijų. Kurį laiką svarstėme, ką galėtume nuveikti bendruomenės labui ir kaip prisidėti prie Žaslių augimo. Nusprendus pereiti nuo žodžių prie darbų, pirmiausiai buvo įkurta Žaslių krašto jaunimo bendruomenė, o vėliau priėmiau bendraminčių pasiūlymą ir tapau bendruomenės pirmininku. Kokios Žaslių krašto jaunimo bendruomenės iniciatyvos ryškiausios? Kokios nepasiteisino? Su kokiais iššūkiais susiduriate? Ar sulaukiate vietos valdžios, žasliečių palaikymo? Ryškiausios mūsų iniciatyvos – įvairūs sporto ir bendruomeniniai renginiai, kurių metu kviečiame žmones ne tik aktyviai leisti laiką, bet ir iš naujo pažinti Žaslių miestelio grožį. Svarbu paminėti, kad renginių neorganizuojame vieni – aktyviai bendradarbiaujame su asociacija „Aplink Žaslius“, kurios pagrindiniai iniciatoriai yra Justinas Dekas ir Albertas Lakštauskas. Vienas išskirtiniausių mūsų renginių – Žaslių 12 valandų baidarių irklavimo varžybos. Jose keturių asmenų komandos, keisdamiesi tarpusavyje, irkluoja net 12 valandų, įskaitant naktį. Tuo metu dalyvių ir žiūrovų ant kranto laukia karštas maistas, pirtis ir kubilas. Šiemet šios varžybos vyks jau trečią kartą – gegužės 22 dieną, tad kviečiame visus prisijungti. Taip pat aktyviai švenčiame Žaslių gimtadienį – organizuojame orientacines varžybas, žygius aplink Žaslius ir kitas veiklas. Vasarą rengiame 3x3 krepšinio ir tinklinio turnyrus, kurie vyksta tuo pačiu metu kaip ir tradicinė „Spurgų šventė“. Vienas didžiausių vasaros renginių – tradicinis bėgimas aplink Žaslių ežerą, vykstantis paskutinį liepos šeštadienį. Po jo, mūsų iniciatyva, pradėjome organizuoti ir vietos gyventojų susibūrimą kartu su kultūrine programa. Tikimės, kad ši tradicija sėkmingai tęsis ir ateityje. Aktyvų sezoną užbaigiame „Žaslietišku triatlonu“. Šis renginys išsiskiria tuo, kad tai komandinis iššūkis: keturių žmonių komandoje du dalyviai plaukia baidare, vienas mina dviratį, o kitas bėga. Tai tarsi estafetė, kurioje svarbus kiekvieno indėlis. Mums svarbu, kad šiose varžybose galėtų dalyvauti visi – net ir neturintys didelio fizinio pasirengimo. Svarbiausia – įveikti trasą ir patirti bendrystę. Tokie renginiai leidžia žmonėms pamatyti Žaslius iš naujos perspektyvos ir dar kartą įvertinti, kokiame gražiame krašte gyvename. Bendradarbiaudami su seniūnija, jau keletą metų atgaivinome tradiciją puošti miestelio eglutę centrinėje aikštėje, taip prisidėdami prie jaukios kalėdinės atmosferos kūrimo. Šiuo metu taip pat planuojame teikti dalyvaujamojo biudžeto idėją – siekiame, kad įvažiuojant į Žaslius gyventojus ir svečius pasitiktų miestelio ženklas. Artėjantis 570-asis Žaslių gimtadienis mus dar labiau motyvuoja imtis iniciatyvos ir kurti pokyčius. Svarbiausia, kad atsirado judėjimas – žmonės patikėjo mūsų iniciatyvomis ir pradėjo aktyviai jungtis. Galbūt tai ateina ir iš vertybių, kurias atsinešu iš šeimos. Žinoma, ne viskas pavyksta iš pirmo karto. Tačiau kiekviena nesėkmė tampa pamoka – analizuojame, kas nepavyko, ir stengiamės tobulėti. Didžiausias iššūkis – išlaikyti nuoseklumą ir neprarasti savo vizijos. Palaikymo sulaukiame tiek iš vietos gyventojų, tiek iš savivaldos. Vis dėlto jis nėra savaime suprantamas – jį reikia pelnyti nuosekliu darbu ir rezultatais. Man bendruomenė nėra tik renginiai – tai žmonių tarpusavio ryšys, pasitikėjimas ir noras kartu kurti savo aplinką. Labiausiai džiugina tai, kad per šį laiką atsirado daugiau iniciatyvos iš pačių žmonių – jie ne tik dalyvauja, bet ir patys siūlo idėjas, įsitraukia. Atsimenu senelio žodžius – į savo miestelio renginius reikia eiti, nes žmonės stengiasi sukurti šventę kitiems. Tai paprasta, bet labai svarbi pamoka, kuri suformavo mano požiūrį į bendruomenę ir paskatino pačiam imtis iniciatyvos. Man svarbu, kad jaunimas matytų prasmę sugrįžti į Žaslius – kad čia būtų ne tik ramu, bet ir įdomu gyventi. Norisi, kad Žasliai būtų vieta, į kurią žmonės nori grįžti, o ne išvažiuoti. O kas jums yra Žasliai? Žasliai man yra daugiau nei geografinė vieta – tai tapatybės dalis. Tai vieta, kur formavosi mano vertybės, požiūris į žmones ir bendruomenę. Kad ir kur būčiau, visada jaučiu ryšį su šiuo kraštu. Mokėtės Žaslių pagrindinėje mokykloje, vėliau – Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijoje, kurią ir baigėte. Kur profesiniai keliai nuvedė po informacinių sistemų – kibernetinės saugos studijų Vilniaus kolegijoje? Baigęs mokyklą pasirinkau informacinių sistemų – kibernetinės saugos studijas Vilniaus kolegijoje. Vėliau studijas tęsiau Vilnius TECH universitete, kur gilinausi į informacines technologijas. Ilgainiui natūraliai atsirado susidomėjimas platesniais visuomeniniais procesais, todėl įstojau į Vilniaus universitetą, kuriame baigiau Šiuolaikinių politikos studijų magistro programą. Be studijų ir visuomeninės veiklos, prieš maždaug metus pradėjau įgyvendinti savo verslo idėją – įkūriau mikroautobusų nuomos veiklą „MLrent“. Idėja gimė gana natūraliai – matant, kad regione yra poreikis patogiam ir lankstesniam keliavimo būdui tiek šeimoms, tiek draugų kompanijoms ar nedidelėms grupėms. Pradžia, kaip ir kiekviename versle, pareikalavo nemažai pastangų – reikėjo įvertinti rinką, priimti sprendimus, prisiimti riziką. Tačiau šiandien galiu pasakyti, kad startas buvo sėkmingas, o veikla nuosekliai auga. Labai džiugu matyti, kad kaišiadoriečiai noriai keliauja: žmonės vis dažniau renkasi ne tik poilsį Lietuvoje, bet ir planuoja išvykas į kitas Europos šalis. Tai rodo, kad žmonės yra smalsūs, aktyvūs, nori pažinti pasaulį ir išbandyti naujas patirtis. Man pačiam šis verslas yra ne tik papildoma veikla, bet ir tam tikra savirealizacijos forma – galimybė kurti, prisiimti atsakomybę ir matyti realų rezultatą. Dalyvavote 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose – buvote kandidatas į Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos narius. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąraše buvote įrašytas 8 numeriu, porinkiniame sąraše pakilote per dvi pozicijas. Kodėl pasukote ir į politiką? Gal tai „užkoduota“ giminės genuose: dar 1997 metais Savivaldybių tarybų rinkimuose su Lietuvos valstiečių partija dalyvavo jūsų šviesios atminties senelis Zenonas Lazauskas, vienas pirmųjų ūkininkų rajone, šių metų kovą iškeliavęs į Amžinybę... Į politiką pasinėręs ir jūsų tėtis Linas Lazauskas, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas, buvęs rajono savivaldybės tarybos narys... Politika domėjausi dar nuo mokyklos laikų, susidomėjimas buvo tikrai didelis. Tą domėjimąsi mačiau ir savo šeimoje, todėl galima sakyti, kad tam tikra prasme tai buvo perduota per aplinką ir vertybes. Be abejo, šeimos pavyzdys turėjo įtakos. Nuo mažens mačiau, ką reiškia darbas žmonėms – tiek per senelio, tiek per tėčio veiklą. Tačiau nemanau, kad tai yra „užkoduota genuose“ – labiau tai yra vertybės, kurios perduodamos per pavyzdį. Dalyvavimas rinkimuose buvo sąmoningas sprendimas – noras ne tik kelti idėjas, bet ir prisidėti prie jų įgyvendinimo. Nors šį kartą į tarybą nepatekau, tai buvo svarbi patirtis, kuri tik sustiprino motyvaciją toliau dirbti ir įsitraukti. Planuojate savo ateitį sieti su politika iš esmės? Jau vadovaujate LVŽS Jaunimo komitetui... Be to, šių metų vasario mėnesį savo rankose laikėte ir Vilniaus universiteto Šiuolaikinių politikos studijų programos socialinių mokslų magistro diplomą... Šiuo metu esu tam tikroje apsisprendimo kryžkelėje, tačiau politiką matau kaip svarbią savo veiklos kryptį ir stengiuosi į ją žiūrėti atsakingai, ilgalaikėje perspektyvoje. Vadovavimas LVŽS Jaunimo komitetui leidžia ne tik gilintis į politinius procesus, bet ir dirbti su jaunais žmonėmis, skatinti jų įsitraukimą bei iniciatyvumą. Vilniaus universitete įgytas Šiuolaikinių politikos studijų magistro laipsnis dar labiau sustiprino mano supratimą apie tai, kaip formuojama politika. Vis dėlto man svarbiausia išlieka ne teorija, o praktika – realus darbas su žmonėmis ir konkrečių problemų sprendimas. Ar politika taps pagrindiniu mano keliu, parodys laikas, tačiau šiandien matau prasmę tęsti pradėtus darbus ir nuosekliai augti šioje srityje. Kas perėmė Lazauskų ūkį ir dirba žemę, puoselėja ūkininkavimo tradicijas? Tėtis, brolis Tautvydas, dirbantis ir Žaslių ugniagesių komandoje? O galbūt jūs planuojate grįžti gyventi į tėviškę? Ūkininkavimo tradicijos mūsų šeimoje tikrai tęsiamos – pagrindinį darbą šiandien atlieka brolis kartu su tėčiu. Ūkis išlieka svarbi mūsų šeimos dalis ne tik kaip veikla, bet ir kaip gyvenimo būdas bei vertybių pagrindas. Šiuo metu šeimos ūkis yra mišraus tipo: dirbame daugiau nei 250 hektarų žemės ir auginame apie 140 galvijų. Aš pats šiuo metu esu pasirinkęs IT profesijos kelią, tačiau ryšio su žeme ir tuo, kas kurta šeimoje, tikrai neprarandu. Grįžęs į Žaslius mėgstu prisidėti tiek prie žemės darbų, tiek prie gyvulių priežiūros. Kalbant apie ateitį, visiškai neatmetu galimybės sugrįžti gyventi į Žaslius. Manau, tai tik laiko klausimas, nes tai nėra vien vieta, kur užaugau, – tai kraštas, su kuriuo sieju savo tapatybę. Kaip draugė Agnė juokauja, mano „bambagyslė“ su Žasliais tikrai nenutrūks. Brolis Tautvydas vyresnis penkiomis minutėmis... Kaip sakoma, reikia klausyti vyresnių... Kokie jūsų santykiai su broliu? Ar vaikystėje pešdavotės? Taip, brolis vyresnis penkiomis minutėmis – tai, kaip sakoma, teoriškai turėčiau jo klausyti (šypsosi). Tačiau dažniausiai viską sprendžiame kartu. Vaikystėje, aišku, be „rimtų diskusijų“ neapsieidavome – kartais jos baigdavosi ir imtynėmis. Bet tai, matyt, neišvengiama augant kartu. Šiandien viskas paprasčiau – esame gera komanda, vienas kitą palaikome, o tos penkios minutės labiau liko kaip smagus faktas. Jūsų ūgis – 190 cm. Esate „sutvertas“ žaisti krepšinį? Taip, mano ūgis – 191 cm, tai, galima sakyti, krepšiniui tikrai tinkamas (šypsosi). Nors profesionaliu keliu nepasukau, krepšinis visada buvo svarbi mano gyvenimo dalis – tiek dėl sporto, tiek dėl bendravimo. Šiuo metu atstovauju Žiežmarių krepšinio klubui ir žaidžiame Kaišiadorių–Elektrėnų krepšinio lygoje. Tai puikus būdas išlikti aktyviam ir kartu praleisti laiką su bendraminčiais. O kas žino – gal netolimoje ateityje ir Žasliai turės savo komandą? Smagu skaityti istorijas, kad Žasliai buvo vienas pirmųjų miestelių, turėjusių savo vietines krepšinio pirmenybes – tokias tradicijas tikrai verta atgaivinti. Kokių dar turite pomėgių? Nuo gimnazijos laikų visada aktyviai užsiėmiau lengvąja atletika. Prieš pusantrų metų išbandžiau triatlono sporto šaką, kurią, galima sakyti, pamilau. Šiuo metu aktyviai treniruojuosi ir ruošiuosi „Half Ironman“ varžyboms, kurios vyks rugpjūčio mėnesį Taline. Tai nemažas iššūkis, bet kartu ir labai motyvuojantis tikslas. Mėgstu ilgas distancijas, todėl tokio tipo iššūkiai man ypač artimi. Ko palinkėtumėte bendraamžiams? Palinkėčiau nebijoti imtis iniciatyvos ir nelaukti, kol kažkas kitas padarys pirmą žingsnį. Dažnai atrodo, kad galimybės yra kažkur toli, tačiau iš tikrųjų jos prasideda nuo mūsų pačių sprendimų. Taip pat svarbu nebijoti klysti – klaidos yra natūrali augimo dalis. Ir, svarbiausia, nepamiršti savo šaknų – kad ir kur būtume, ryšys su savo kraštu ir bendruomene visada išlieka svarbus. Dėkojame už pokalbį. Tokie žmonės puošia mūsų kraštą.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2026 gegužės 03, sekmadienis )

Naujausias numeris

Europos Pulsas

Medijų rėmimo fondas remia „Kaišiadorių aidų“ projektus: veiklos – 22 929 Eur, „Laikmečio žingsniai Kaišiadorių krašto kultūros erdvėje“ – 10 800 Eur.

Laikmečio žingsniai Kaišiadorių krašto kultūros erdvėje

Kaišiadorys trijų etnografinių regionų sankirtoje

Politinės reklamos skaidrumo pranešimai