Kaišiadorių aidai - Apie Kaišiadorių krašto kultūros raidą

Naujienos

Archyvas

Redakcija

Reklama

Skelbimai

Privatumo politika

Šiuo metu 1 skaitytojas

2026 birželio 17, trečiadienis

Apie Kaišiadorių krašto kultūros raidą

Alvydė VENSKIENĖ
2026 balandžio 12, sekmadienis
Renginį moderavo Rugilė Grendaitė. Nuomonėmis dalinosi leidinio autorius, Kaišiadorių muziejus direktorius Olijardas Lukoševičius (centre), mokslininkai prof. Rimvydas Laužikas, doc. dr. Saulius Kaubrys, tekstus skaitė aktorius Egidijus Stancikas. Alvydės Venskienės nuotr. Vasario 26-ąją Kaišiadorių kultūros centre surengtas knygos „Kaišiadorių kultūra: šimtas metų. I dalis (1918–1940 m.)“ pristatymas tapo tikra kultūros švente. Vakaro svarbą išdavė pilnutėlė salė: gausiai susirinkę žmonės liudijo gyvą susidomėjimą savo krašto istorija ir kultūriniu paveldu. Renginį vedusi Rugilė Grendaitė taikliai pastebėjo, kad kaišiadoriškiai tąvakar susibūrė ne tik į knygos pristatymą, bet ir į didelę Kaišiadorių krašto kultūros šventę, kuri gražiai sutapo su Knygų mugės pradžia. Kaišiadorių rajono savivaldybės mero patarėja Viktorija Kanapinskaitė perdavė renginyje negalėjusio dalyvauti mero Šarūno Čėsnos sveikinimus ir padėkojo už knygos pirmąją dalį bei už būsimas kitas jos dvi dalis. Rugilė Grendaitė pakvietė svečius į atvirą ir argumentais grįstą pokalbį. Diskusijoje dalyvavo knygos autorius, Kaišiadorių muziejus direktorius Olijardas Lukoševičius, taip pat mokslininkai iš Vilniaus universiteto – Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros Komunikacijos fakulteto dėstytojas ir tyrėjas prof. Rimvydas Laužikas ir Istorijos fakulteto dėstytojas doc. dr. Saulius Kaubrys, kurio paskaitas, besimokydama universitete, lankė ir Rugilė Grendaitė. „Mes gyvename tokiu laiku, kai kultūra nėra tik puošmena ir graži teorija. Ir nors šiek tiek tokiu revoliuciniu laiku ta kultūros reikšmė aktualizavosi, lydint įvairiems kultūros protestams, mes turime iš naujo persvarstyti kultūros svarbą, todėl ši knyga yra daugiau nei savalaikė ir daugiau nei reikšminga ne tik Kaišiadorių kraštui, bet ir visai Lietuvai“, – pastebėjo R. Grendaitė. Mintimis, kaip žmonės kultūrą suvokia skirtingais laikotarpiais, pasidalino prof. R. Laužikas, apie tarpukarį, kurį vadiname Lietuvos aukso amžiumi ir kokios vertybės tuomet buvo svarbiausios, svarstė doc. dr. S. Kaubrys. „Kai mes kalbame apie auksą, mes dažniausiai kalbame apie laimėjimus. Man pats didžiausias auksas yra žmonės. Žmonės, kur jie begyventų. (...) Žiūrint į jūsų Kaišiadorių kraštą, lyginant su kitomis vietovėmis, aš galiu prieš jūsų kraštiečius tik nulenkti galvą, kaip šioje aplenkintoje žemėje buvo išlaikyta lietuvybės dvasia“, – sakė S.Kaubrys. Diskutuota dėl daugelio dalykų, vertybių, požiūrių tarpukario laikotarpiu Lietuvoje ir mūsų krašte, svarstyta, ar reikia paminklo, tarkim, prezidentui Antanui Smetonai, žvelgiant iš lokalios pozicijos ir turimų faktų, ar apskritai reikia paminklų konkrečiam žmogui, juk, anot S.Kaubrio, „žmogus ir žmogaus kūryba atsiskirs – jeigu ne po 30, tai po 100 ar po 150 metų, kai jau neberūpės, ar žmogus padarė kokias nuodėmes ir išsigrynins poreikis matyti tik kūrybą.“ Skirtingi požiūriai į tarpukario laikotarpį, jo kultūrinį pulsą ir Lietuvos tapatybės raidą suteikė pokalbiui gyvumo bei intelektinės įtampos. Akademinės įžvalgos ir Olijardo Lukoševičiaus sukaupta tyrimų medžiaga leido diskusijai tapti turininga ir prasminga. O. Lukoševičius pasidalijo gausybe įdomių istorijų ir netikėtų faktų, sugulusių į knygos puslapius. Tačiau visų paslapčių neatskleisime – kviečiame patiems atsiversti knygą ir tai atrasti. Ne viena vakaro mintis dar ilgai skambėjo galvoje. Ypač įstrigo prof. R. Laužiko įžvalgos apie savo krašto tapatybę. „Tos šalys, kurios turėjo tarpukarį, kurios turėjo kartą žmonių, gyvenusių laisvėje, jos sugebėjo kitaip pasukti savo istoriją, negu tos šalys, kur paskutinė karta, gyvenusi laisvėje, buvo 18 a. pabaigoje, – sakė svečias. – Svarbu norėti ir siekti pažinti savo krašto istoriją. Pasakoti apie savo kraštą ne vaizdiniais iš kitos Lietuvos vietovės, bet remtis konkrečiais istoriniais įvykiais iš savo krašto.“ Išskirtinę šio renginio nuotaiką kūrė Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas, aktorius Egidijus Stancikas. Jo skaitomi tekstai tapo jautria menine jungtimi su aptariamu laikotarpiu. Skambėjo ištraukos iš Antano Škėmos „Baltos drobulės“, atveriančios su Kaišiadorimis susijusius motyvus, taip pat tarpukariu Rumšiškėse kurtos Jonas Aisčio eilės. Literatūriniai intarpai vakarui suteikė emocinės gelmės ir padėjo dar ryškiau pajusti anuometės epochos dvasią. „Vartant šią naują Olijardo knygą, toks orumo pojūtis perėjo per kūną, kad Kaišiadorys jau turi pirmąsias savo kultūros kolonas, kurios gali tapti labai gražiomis arkomis kitoms istorijoms, kurios gal nepateko į knygą, o gal net yra užmirštos. Bet kadangi kultūra yra kuriančioji energija, tai ji niekur nedingsta, ji, koreliuodama su kitomis energijomis, provokuoja visus kuriančius žmones ir taip iš kartos į kartą gimsta graži nesibaigianti estafetė“, – savo įžvalgas apie kultūrą kaišiadoriškiams papasakojo aktorius. Svečiai pasidalino savo atradimais, perskaičius knygą „Kaišiadorių kultūra: šimtas metų. I dalis (1918–1940 m.)“, o knygos autorius sugrįžo mintimis į praeitį, kai prieš dvejus metus toje pačioje salėje buvo pristatoma kita jo knygą „Kovose dėl Nepriklausomybės: Kaišiadorių regionas 1918–1923 m.“. Jis taipogi paaiškino, kodėl Kaišiadorių istorinės atminties forumą, surengtą prieš trejetą mėnesių, pavadino „,Kultūra kaip valstybės priežastis“. O. Lukoševičius manymu, lietuviai tuo metu kovojo, nenorėjo jungtis nei prie lenkų, nei prie vokiečių, nei prie rusų dėl poreikio išlaikyti savo kultūrą, vertinti savo gyvenimą bei ir jaustis oriai. O didžiausias paties knygos autoriaus atradimas yra atėjęs suvokimas, kaip parašyti tokią knygą, nes knygų pavyzdžių, kurios fiksuotų kultūros istoriją, nėra, o jam reikėjo sukalibruoti požiūrį į kultūrą, žiūrint per tris laikotarpius. Anot Olijardo, svarbiausias laikotarpis yra šiandiena. Ir jeigu pirmosios knygos paskutiniai lapai yra baltos ir juodos spalvos, tai trečiosios knygos nuotraukos bus spalvotos – tarytum tęstinumas nuo juodai balto iki spalvoto... Knyga bus sudaryta iš trijų dalių, kurios skaidomos pagal tris istorinius laikotarpius:1918–1940 m.,1940–1990 m. ir nuo 1990 m. * * * Tai buvo susitikimas, kuriame istorinis pasakojimas, literatūra ir gyvas žodis susiliejo į vieną stiprų ir įsimenantį kultūrinį išgyvenimą, kai istorija tiesiog pulsavo, o nuoširdūs padėkos žodžiai buvo skirti ne tik grandiozinį darbą atlikusiam knygos autoriui Olijardui Lukoševičiui, bet ir visiems Kaišiadorių muziejaus darbuotojams, prisidėjusiems prie knygos gimimo. Ypač šiltai padėkota Nijolei Adukonienei, kuri rūpinosi leidinyje publikuojamomis fotografijomis, ir Jūratei Jonaitytei, labai atidžiai peržiūrėjusiai korektūrą. O. Lukoševičius dėkingas ir šios knygos redaktorei Aušrai Grigonienei bei maketuotojai Agnei Beinaravičiūtei už kruopštumą ir kūrybingumą, kuris, kaip jis teigia, lėmė galutinį knygos vaizdinį. „Apibendrinant galima pasakyti, kad ši knyga ne tik dokumentuoja Kaišiadorių kultūros istoriją, bet ir atskleidžia politinės sistemos ir kultūros santykį, institucijų raidą, tapatybės formavimąsi ir galios apraiškas lokaliame bei regioniniame kontekste. Ji pateikia empirinius duomenis tolimesniems filosofiniams ir socialoginiams apmąstymams apie kultūros, politikos ir visuomenės sąveiką.“, – teigiama knygos „Kaišiadorių kultūra: šimtas metų. I dalis (1918–1940 m.)“ įvade. Doc. dr. Saulius Kaubrys knygos autorių istoriką Olijardą Lukoševičių pavadino darbščiausiu žmogumi. Kiek mums žinoma, jis yra parašęs ar parengęs daugiau nei 15 knygų bei leidinių, skirtų krašto istorijai, kultūros paveldui ir iškilioms asmenybėms. Vien 2024 metais, Kaišiadorims tapus Lietuvos kultūros sostine, išleido tris naujas knygas. Kaišiadorių muziejaus vadovo parašytų knygų sąraše – ir gausi bibliografija, apimanti Kaišiadorių krašto istoriją, šaulių veiklą bei kultūros paveldą. Tarp reikšmingų leidinių išskiriami darbai apie Kruonio apylinkes, Trakų penktąją rinktinę, Lietuvos–Lenkijos pasienį bei vietos savivaldą (2015–2022 m.). Taip pat išleisti darbai, skirti Žiežmarių albumui, bažnytiniam paveldui bei Kaišiadorių istorijai. Be autorinių knygų, O. Lukoševičius yra daugelio muziejaus leidinių bei parodų katalogų sudarytojas ir projektų vadovas.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2026 balandžio 12, sekmadienis )

Naujausias numeris

Europos Pulsas

Medijų rėmimo fondas remia „Kaišiadorių aidų“ projektus: veiklos – 22 929 Eur, „Laikmečio žingsniai Kaišiadorių krašto kultūros erdvėje“ – 10 800 Eur.

Laikmečio žingsniai Kaišiadorių krašto kultūros erdvėje

Kaišiadorys trijų etnografinių regionų sankirtoje

Politinės reklamos skaidrumo pranešimai